Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis

Antanas Maslauskas, www.alkas.lt
2012 01 14 14:31
4
0
SHARES
Strategine partnere vadinta Lenkija stabdo savo dalyvavimą Visagino AE projekte

Lietuva ir Lenkija | Alkas.lt montažasToliau įžūlėjantis lenkų tautinės mažumos elgesys ir reikalavimai Lietuvos Respublikai yra neatskiriami nuo ankstesnių įvykių, kurių chronologija siekia 1920-uosius metus.

Po 1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio pagal slaptą Juzefo Pilsudskio įsakymą įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, 1927 m. uždarė 42 lietuviškas mokyklas, represijomis sustabdė visų Vilniaus lietuvių dienraščių ir savaitraščių leidimą ir t.t.

Lietuvos Respublikos žmonės kovojo dėl Vilniaus krašto susigrąžinimo. 1922 m. sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas. 1923 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausybė įteikė protestą Tautų sąjungos Tarybai.

1924 m. parašytos Petro Vaičiūno eilės „Mes be Vilniaus nenurimsim“, tapusios populiaria giesme. Tais pačiais metais įsteigta liberali Vilniaus krašto lietuvių švietimo draugija „Kultūra“.

1925 m. balandį įsteigta Vilniui vaduoti sąjunga, kurioje buvo 27 000 narių ir 600 000 narių-rėmėjų. 1928–1938 m. draugija leido žurnalą „Mūsų Vilnius“, kuris kovojo prieš lietuvybės persekiojimą Vilniaus krašte, puoselėjo sostinės išlaisvinimo idėją.

1930 m. Suvalkų sutarties sulaužymo ir Vilniaus užgrobimo dešimtmečiui Kaune, Karo muziejuje, pastatytas Juodasis paminklas su įrašu: „Atmink, lietuvi…, kad pagrobė tavo sostinę Vilnių“. Išleista Mykolo Biržiškos (B. Šėmio) knyga „Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919–1928 m. dienoraštis“.

1931 m. įsteigtas Vilniaus geležinis fondas lėšoms rinkti – Lietuvoje ir pasaulyje platino Vilniaus pasus ir ženklelius.

1934 m. išleistas Vilniaus krašto vaizdų albumas – žurnalo „Mūsų Vilnius“ priedas. Antradieniais ir penktadieniais transliuojamos radijo laidos „Pavergtas Vilnius“, sekmadieniais ir kiekvieną šeštadienį – pranešimai okupuotam kraštui, trečiadieniais – pranešimai lenkų kalba (informuojama okupuotos Lietuvos lenkiškai kalbanti visuomenė apie Lietuvos gyvenimą), paskaitos atskiromis Vilniaus temomis, kartą per mėnesį – paskaitos gudų kalba.

1936 m. įkurtas Vilniaus institutas Vilniaus krašto problemoms nagrinėti.

1936–1938 m. Vilniuje ir Vilniaus krašte lenkai likvidavo lietuvių mokslo, kultūros, švietimo, ūkio, sporto draugijas. Tremiami lietuvių mokytojai.

1937 m. Vilniaus vadavimo sąjungos priimta XII suvažiavimo rezoliucija dėl okupacijos padarinių – apie tautinį, kultūrinį ir ekonominį smurtą uždarant lietuvių mokyklas, skaityklas ir organizacijas, draudžiant laikraščius ir žurnalus, terorizuojant lietuvius nuolatiniais kalinimais ir trėmimais. Rezoliucija skelbia prieš tą smurtą griežčiausią protestą ir reikalauja Vilniaus krašto gyventojams prigimtų ir tautinių teisių.

Nežiūrint lenkų padarytos žiaurios skriaudos Lietuvai, Vilniui ir Vilniaus krašto žmonėms, Lietuva 1939 m. rugsėjo 18–19 dienomis – Lenkijai tragiškomis dienomis – per savo administracinę liniją praleido 15 000 lenkų kareivių ir karininkų. Jie pas mus rado prieglobstį ir gavo piniginę paramą 300 000 litų.

1939 m. Molotovo-Ribentropo slaptomis sutartimis dalis Lietuvos žemių – Suvalkų, Seinų, Punsko teritorijos – buvo atplėštos nuo Lietuvos ir priskirtos Hitlerio valdomoms teritorijoms, o Lietuva – Stalino žinion. Dabar šis paktas pripažintas niekiniu, negaliojančiu nuo pasirašymo dienos. Mano gimimo liudijimas rodo, kad esu gimęs Seinų apskrityje, Šventežerio valsčiuje. Tada ir anksčiau tie kraštai buvo visada Lietuvos, ten visada gyveno ir gyvena mūsų lietuviai. Ir dabar jie puoselėja savo meną, kultūrą, literatūrą, nenori nutautėti ir neturi tokių sąlygų, kurios yra suteiktos Lietuvoje lenkų tautinei mažumai.

Tačiau kai kurie lenkai Vilniaus krašte iki šiol „žiūri per petį“, viskuo, ką turi, naudojasi, bet yra nepatenkinti, neteisėtai reiškia įvairias pretenzijas ir, kurstomi kitų valstybių, prieina prie to, kad pareiškia: Vilniaus krašte kuriame lenkų autonomiją (kai 1990 m. Michailas Gorbačiovas buvo atvykęs į Vilnių), lenkai Lietuvoje diskriminuojami – neleidžia rašyti gatvių pavadinimų ir pavardžių lenkiška transkripcija. Ir tai sako europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis – kaip apsiverčia jam liežuvis burnoje? Surengtas mitingas dėl lenkiškose mokyklose padidinto lietuvių kalba dėstomų dalykų skaičiaus. 1990 m. kovo 11 d., balsuojant už Lietuvos Nepriklausomybės aktą 6 lenkų atstovai susilaikė – jau tada parodė savo veidą. Lenkai ilgai neleido net Seinų bažnyčios šventoriuje pastatyti paminklą Antanui Baranauskui, nors jis ten ir palaidotas!

Griežtai priešiški lenkų pasisakymai interneto puslapiuose lietuvių ir Lietuvos atžvilgiu, kaip, pavyzdžiui: „Esate mano priešai, Lenkijoje jums geriau su manimi nesusitikti“. Kitas panašiai skelbia: „Kreipiuosi į visus, kuriems rūpi broliai lenkai Lietuvoje – vieningai muškite tuos lietuvius, tai lenkų tautos priešai!“ Dienraštyje „Rzeczpospolita“ net apgailestaujama, kad 1989–1991 m. nepavyko Vilniaus krašto atskirti nuo Lietuvos.

Reikia jiems priminti, kad 1920 m. lapkričio 19–21 dienomis Širvintų ir Giedraičių kautynėse silpnai ginkluota jauna Lietuvos kariuomenė sumušė Lenkijos generolo L. Želigovskio kariuomenės rinktines. Šių kautynių 90-metį Lietuva neseniai paminėjo.

Sakysite – neaštrinkime padėties su tautinėmis mažumomis? Taip, konfrontacijos nereikia, bet, viską išnagrinėjus, ką aukščiau parašiau, išeina, kad konfrontacija pastoviai visais laikais buvo eskaluojama iš lenkų pusės, o ne iš Lietuvos. Akis primerkę neteisingai reikalauja „savo“, o kai kurios institucijos Lietuvoje dabar pasiduoda ir užkimba ant jų kabliuko, kaip politizuota Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri jiems nuolaidžiauja, ignoruoja lietuvišką rašybos tradiciją. Lenkai kitų tautinių mažumų sąskaita nori sau spaudimo būdu išsireikalauti išskirtinių privilegijų. Kodėl mes turime tenkinti tik lenkų reikalavimus? Be jų pas mus, Lietuvoje, 2001 m. surašymo duomenimis gyveno:

  2001 m. 1959 m.
Lietuvių 83,5% 79,3%
Lenkų 6,7% 8,5%
Rusų 6,3% 8,5%
Baltarusių 1,2% 1,1%
Ukrainiečių 0,7% 0,7%
Žydų 0,1% 0,9%
Kitų 1,5% 1,0%

Tokiu atveju į mūsų lietuvišką abėcėlę įveskime visų tautinių mažumų rašybos ženklus, kodėl tik išskirtinai lenkų? Kodėl reikia skriausti Lietuvoje gyvenančius gruzinus, žydus, rusus, o dabar atsiranda ir japonų, kinų, vietnamiečių, kurių hieroglifų skaičius nenuspėjamas? Gal būkim demokratiškai lygūs ir teisingi visoms tautinėms mažumoms, esančioms Lietuvoje, ir į lietuvių kalbos abėcėlę įveskime visų šių tautinių mažumų raides, ženklus, hieroglifus? Kas iš to išeis, kaip mokysis ateinančios kartos? To daryti negalima ir nėra mums jokio reikalo. Reikia paklausyti lituanistų, kurie gina lietuvių kalbą nuo jos darkymo. Tarp kitko patariu, kad jeigu jau taip norima daryti – įvesti visų tautinių mažumų rašybos ženklus, – tai būtinai atsiklauskime Lietuvos žmonių per referendumą, ir tada pamatysime, ką pasakys žmonės.

Esant Lietuvai demokratiška valstybe, laikas pasakyti tvirtai ir aiškiai, kad tautinių mažumų abėcėlių raidės, ženklai, hieroglifai bei kitokie rašybos ženklai į mūsų lietuvių kalbos abėcėlės turinį nebus įvesti!

Rusijos laikais buvo norima įvesti kirilicos abėcėlę. Atsilaikėm, nesutikom, neįvedė! Dabar vėl atsiranda lietuvių kalbos darkytojai…

Pokalbiuose, diskusijose, derybose su lenkais visuomet reikia prisiminti jų „atliktus darbus Lietuvai“ ir pažymėti, kad ir toliau jie reikalauja savo, įkyriai kišasi į kitos suverenios valstybės reikalus ir, kur tik susiduriama, ten kyla nesklandumai, savanaudiški reikalavimai, realybės iškraipymai.

Pavyzdžiui, pareikštas noras gauti 1200 megavatų elektros energijos iš būsimos atominės elektrinės, neatsižvelgiant, kad atominė elektrinė bus Lietuvos Respublikos rūpestis ir sopulys, o vėliau ir atsisakymas remti šį projektą, pasitraukimas; elektros perdavimo linijų statybų vilkinimas; benzino kainos – rekordinės per visą laikotarpį, nors Lenkijos koncerno valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla veikia Lietuvos teritorijoje, teršia aplinką. Galima būtų suminėti daug kitų faktų.

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė nekelia ir nepareiškia Lenkijai jokių reikalavimų, o jų galėtų būti daug. Tai gal pradėkime su lenkais lygiavertę kalbą, argumentuodami faktais, neskriausdami Lietuvos žmonių ir neužleisdami savų pozicijų? Juk visą tai aiškiai mato ir mūsų lietuviai, 1939 m. dviejų galvažudžių, Stalino ir Hitlerio, atskirti nuo savo Tėvynės Lietuvos. Jie noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, televizijos laidose Lietuvoje, išlaiko Lenkijoje lietuvybę. Padėkim ir būkim jiems tolerantiški, neužmirškime jų.

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  2. B.Makauskas. J.A.Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I)
  3. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  4. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  5. I.Degutienė: Nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų kursto V.Tomaševskis
  6. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesantaikos tarp lenkų ir lietuvių skatinimo
  7. LRT „Savaitės atgarsiai”: kokie bus santykiai su lenkais – amžinas konfliktas ar kultūringas dialogas?
  8. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  9. M.Viernikovska. Lenkų skansenas Lietuvoje
  10. Ž.Makauskienė. Lenkų autonomija: nėra klausimo, ar bus, yra klausimas – kada
  11. Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams
  12. LRT savaitės atgarsiai: kokie bus santykiai su lenkais – amžinas konfliktas ar kultūringas dialogas
  13. Grupė Europos Parlamento narių paneigė šmeižtą dėl tariamo lenkų tautinės mažumos diskriminavimo Lietuvoje
  14. J.Kačynskis: Jei Lietuvos lenkų padėtis bus bloga, tai bloga padėtis bus ir Lenkijos lietuvių (video)
  15. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  16. A.Lapinskas. Šmeižikiškiems lenkų prasimanymams reikia padaryti galą
  17. Lenkų ekstremistai: kai bus naujos lentos, vėl užtepliosim
  18. L. N. Rasimas. Lenkų klausimas: tiesiog netvarka
  19. A.Lapinskas. Antilietuviškos lenkų propagandos teatras Vilniuje
  20. A.Lapinskas. Ko iš Lietuvos prašoma lenkų tautinės mažumos vardu?
  21. Lietuvos lenkų pedagogai raginami nepaisyti naujojo Švietimo įstatymo
  22. Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą
  23. Ž.Miškinytė. Lenkų rinkimų akcijos mitingas: rinkiminiai šūkiai ir tikrovė
  24. Lenkų moksleivių tėvai skelbia „mobilizaciją streikui“ ir žada savo vaikų nebeleisti į mokyklas
  25. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  26. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  27. Nors lenkų ekstremistų veiksmus Punske pasmerkė Lenkijos URM ir Lietuvos premjeras, tačiau išpuoliai tęsiasi (video)
  28. Prezidentė pasirašė lenkų kritikuojamą Švietimo įstatymą
  29. Lenkų intelektualai R. Sikorskį ragina neužmerkti akių blogiui Lietuvoje
  30. Draučių kaimo tragedija: o jei lietuvis būtų iššaudęs lenkų kaimą?

Comments 4

  1. Alantas says:
    9 m. ago

    Labai taikliai

    Atsakyti
  2. Prusas says:
    8 m. ago

    o kaip sviestauskas pyksta ant tu kurie net jo pavarde isverte i slavu kalba 🙂

    Atsakyti
  3. arvydas damijonaitis says:
    7 m. ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  4. Redas Kovas says:
    7 m. ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas "Tautinė mažuma" Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų

Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų

2021 01 22
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

2021 01 16
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

2021 01 15
Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
„Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

„Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

2021 01 10
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Dronai Lietuvoje: kaip užtikrinti skrydžių saugą

Kaip Vilniuje grįžusieji iš užsienio laikosi atskirties tikrins ir bepiločiai orlaiviai

2021 01 07
Rodyti daugiau

Naujienos

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
Lietuvoje

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

2021 01 23
Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
Istorija

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23
Pokarvių mūšiui – 760
Baltų žemėse

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | vvtat.lt logo
Lietuvoje

Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

2021 01 22
Policijos reidas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mvasionis apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Astronomas, 41-jų tremtnys Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
  • Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
  • Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2361; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1994; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1702; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1419; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1328; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1300; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 22
0
Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų

Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vyriausybę ir visas ministerijas kviečia prisidėti prie darnaus judumo idėjų mieste realiais veiksmais. Centre esančias institucijas...

Skaityti toliau

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

by daiva
2021 01 19
1
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Šių metų sausio mėnesį Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris. 40-asis, jubiliejinis žurnalo numeris, yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo...

Skaityti toliau

Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 16
3
Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Vakarų Europoje stoties rajonai jau kurį laiką išgyvena renesansą – iš nejaukių teritorijų virsta vienomis patraukliausių vietų gyventi ir dirbti,...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • mvasionis apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Astronomas, 41-jų tremtnys Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vladas Turčinavičius | asmeninė nuotr.

V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai