Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Zolubas. Atoveiksmis į nutautinimą

Algimantas Zolubas, www.slaptai.lt
2011-03-20 09:05:18
8
Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.
Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Menam laikus, kai sovietiniai ideologai Lietuvą ketino paversti teritorija be lietuvių. Sovietų Sąjungoje tautybė, išskyrus „vyresniojo brolio“ tautybę, buvo ignoruojama arba žeminama.

Taip daug tautybių ir jų kalbų išnyko, o imperijos sudėtyje esančios visos tautos buvo vadinamos „sovetskij narod“ (tarybinė liaudis).

Tačiau asmens dokumentuose priklausomybė nacijai (tautybė), tikėtina, buvo fiksuojama tik tam, kad matytųsi, jog esi „vyresnis brolis“ ar „mažesnis brolis“. Globalizmo – sąmokslo prieš žmoniją – siekis taip pat yra „ištirpdyti“ kosmopolitiniame katile visas tautas ir tautybes, kurios pagal vieno dirigento mostus vieną himną giedotų.

Demokratijos mechanizmas, kuris savyje jokių vertybių neturi (vertybės yra arba jų nėra visuomenėje, kuri tuo mechanizmu naudojasi), tėra tik aritmetine dauguma paremtas valdymo būdas. Ir šio mechanizmo akiratyje nei tautos, nei tautybės nėra (!); tėra valstybė ir pilietybė.

Taigi, naudojantis šiuo mechanizmu, globalizmo apaštalai sėkmingai gali naikinti tautas, jų savastį, paveldą. Natūralu, kad esant veiksmui, randasi atoveiksmis, nes dėsnis veikia gamtoje ir visuomenėje. Tik, jei gamtoje atoveiksmis kiekybiškai lygiavertis veiksmui, visuomenės gyvenime atoveiksmis gali būti net didesnis už veiksmą.

Lietuva, ištrūkusi iš sovietinės vergijos, ištroškusi nepriklausomybės ir laisvės, demokratiją pasitiko kaip „šventąją karvę“, tarsi joje ir būtų įkūnyta nepriklausomybė ir laisvė. Iškart (gal beždžioniaujant Vakarams) iš asmens dokumentų dingo tautybė, įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos Trispalvė dingo net ant automobilių numerių, nekalbant apie šių vėliavų privalomą kėlimą valstybinių ar tautinių švenčių proga.

Tautos gimimas yra istorijos gelmių slėpinys. Žinoma tik tai, kad tauta gimsta žmonių istorinio likimo bendrystėje; juos vienija bendras istorinis likimas. Taigi, istorinio likimo bendrystė ir yra kiekvienos tautos esminis bruožas. Istorinio likimo bendrystę puoselėja ir saugo konservatizmas, jis ir yra tikras tautos dvasios sergėtojas. Konservatizmo reiškinys nesipriešina dabarties ir ateities kūrybai, pažangai, tačiau jis pripažįsta vienodas teises praeities kūrybai, tradicijoms, paveldui, pripažįsta ne tik esamų ir būsimų, bet ir buvusių kartų teisę gyventi tautoje, jis priešinasi užmarščiai pasiglemžiančio laiko tėkmei. Žmonijai nepavaldus laikas veržiasi atiduoti pirmenybę šiandienai ir rytojui, tačiau per konservatyvųjį pradą turime daug materialaus bei dvasinio paveldo dalykų, kurių paveikti laikas nepajėgus. Grožimės senovinėmis šventyklomis, buvusių civilizacijų išlikusiu paveldu, tautų, tautybių kalbų įvairove veikiausiai todėl, kad visa tai ženklina tarsi nevaldomo laiko antspaudas – konservatyviojo prado sankcija tolimesniam gyvenimui.

Lietuvių tautos kelias nužymėtas kovomis dėl išlikimo, dėl prarastos ar prarandamos laisvės, dėl teisės į tautos vertą būtį. Nuo seniausių laikų tautai ir jos valstybei iškylančių grėsmių akivaizdoje Lietuva sutelktai atitinkamu atoveiksmiu priešindavosi grobikams. Tačiau, būdama tarp Rytų ir Vakarų „ant vieškelio, ant kelio didžio“, patyrė teritorijos dalybas tarp grobikų, nešė okupantų uždėtą vergijos jungą. Praradusi valstybingumą, nesant vadovybės, tauta telkėsi į įvairius sambūrius, sąjūdžius sukilimams ar net partizaniniam karui. Konservatyviojo prado dėka ir dvasios galia vėl ir vėl rasdavosi galimybė išlikti, tautai vėl ištarti: „aš čia gyva“. Veiksmas pralaimėdavo, atoveiksmis laimėdavo.

Pastarosiomis dienomis nenutyla šaukšte vandens sukelta „audra“ dėl tautinių eitynių š. m. kovo 11 d.: intelektualais pasivadinę kosmopolitų pasekėjai ir net Valstybės veikėjai eitynes smerkia, dalyvius įvardija įžeidžiančiais žodžiais. Iškart, sutartinai, tarsi pagal dirigento lazdelę. Labai panašu, kad ta lazdelė tikrai yra vieno europarlamentaro rankose. O gal reikėtų bent susimąstyti, kodėl vyksta tokios eitynės; juk tai – atoveikis į nutautinimą, natūraliai kylantis tautinio atgimimo reiškinys. Susimąstykite, intelektualai ir Valstybės veikėjai! Gal, norint išvengti atoveiksmių, veiksmai turėtų būti kitokie?

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. vycka says:
    14 metų ago

    eitynėse skanduojami šūkiai agresyvūs, o ne tautiniai, puolama ne paties patrotizmo ir tautiškumo idėja, o iškreiptas patriotizmas. Sulyginti ES su SSSR okupacija – aburdas. Iš ES fondų proteguojama lietuvių kultūrą, ginama religijų laisvė ir tt…

    Atsakyti
  2. RMG says:
    14 metų ago

    Gerbiamas A. Zolubas teisingai rašo. Na, tikrai sunku būtų rasti ES remiamą projektą, kur būtų remiamas tautiškumas. Manyčiau, jog yra atvirkščiai – labai remiamos internacionalizmo ir kosmopolitinės kultūros programos. Imdamos pavyzdį, menką dėmesį lėšomis tautiškumo ugdymui skiria ir savivaldybės. Tikrai, valstybingumą ir pilietiškumą skatiname, o kur tautiškumas? Kai Katedroje Vasario 16-tosios aukojamose mišiose buvo giedamas himnas, tik keli jauni kunigai kartu su visais himną giedojo (ačiū jiems), o pats kardinolas tylėjo. Kodėl mano dvasinis vadovas širdimi nėra su Lietuva? Kalboje emigrantus ragino neužmiršti tikėjimo, tačiau nepaminėjo Lietuvos. Gaila…

    Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    14 metų ago

    Vycka,
    prašau nurodyti tuos “netikusius”, jūsų požiūriu, šūkius (galėsime padiskutuoti).
    Kol to nenurodote, tol jūsų kalbos yra ne kas kita kaip Lietuvos šmeižimas.

    Atsakyti
  4. tikras lietuvis says:
    14 metų ago

    Autorius maišo tautos ir piliečių visumos, kuri ir yra vadinama nacija, sąvokas.
    TSRS, beje, lietuvius gerbė ir vertino – nereikėtų autoriui kurti to, ko nebuvo.
    Kas kita, kad tais laikais vis primindavo rusų tautos indėlį, pvz., laimint karą. Betgi tai buvo tiesa, todėl pykti nederėtų.

    Atsakyti
  5. Edvardas says:
    14 metų ago

    Po Spalio revoliucijos trockininkai (bronšteinininkai), kurių didžioji dauguma buvo iš grynųjų žydų, panaikino tautybes ir pradėjo rusų bei kitų tautybių naikinimą. Tik po bronšteinininkų aptriuškinimo 1937-1938 metais, Stalinas atstatė tautybes. Perestrojką įvykdė bronšteinininkų palikuonys ir vėl pradėjo tautybių panaikinimą. Jie turi didelę įtaką Lietuvoje, JAV ir Europos Sąjungoje.
    Lietuvoje jie kartu su Lietuvos valdžia vykdo galutinį lietuvių tautos sunaikinimą. Jau virš pusės lietuvių išvaryta iš Lietuvos, t.y. 2,3 milijono ir mažiau 2 milijonų palikta Lietuvoje. Po 15 metų lietuvių tauta gali būti sunaikinta.
    Knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. ir knygos “Kaip likti Lietuvoje” 2011 – 40 pusl. autorius, labgebas, išradėjas, m. daktaras, doc., Satkevičius Edvardas, Kaunas, J.I. Kraševskio 6-1, t. 8-37-333116, 8-676-87293, satkevichius@yahoo.com; satkevichus@mail15.com.

    Atsakyti
  6. BN says:
    14 metų ago

    Na gal nereikia, autoriau, skiesti apie tai, kaip konservatyvizmas gelbėjo nuo visų negandų, sekantys rinkimai tolokai, o konservatoriai- beviltiški.
    Ir šiaip čia daug sąmokslo teorijų prirašyta, tokių pusiau paranojiškų paistalų. Man tai kažkaip nerimtai atrodo.

    Atsakyti
  7. Inga Baranauskienė says:
    14 metų ago

    Tai ir bėda, kad mūsų konservatoriai (bent vadovybė) yra ne konservatoriai ir ne krikdemai, o banaliausi liberalai.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      14 metų ago

      Kad tik tie bamnaliausi netaptų bananiausiais ir nepradėtų su bananais vaikyti tautiškai nusiteikusių demonstracijų.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – paminklas 1941 m. birželio 24-25 d. Rainių miškelyje nužudytiems žmonėms atminti, 1989–1990 m. | K. Laužadžio nuotr.

Prisimename 1941-ųjų birželio 24–25 d. Rainių žudynes

2025 06 26
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais

2025 06 13
Romas Kalanta. [1970–1972 m.]

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – pokalbis su istoriku Gintautu Terlecku „Jaunojo pasipriešinimo galia (1972-1990)“

2025 05 11
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Šeima | pixabay.com, s05prodpresidente nuotr.

A. Murauskas. Kai valstybė pasitiki šeima – laimi visa tauta

2025 05 08
LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

2025 05 07
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?

2025 05 06
Kudirkos Naumiestyje P. Sederavičiaus sukurtos skulptūros | A. Valinskienės, K. Bubelienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Suvalkijos kraštą, kuriame buvo sukurtas Lietuvos himnas

2025 04 30
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Antikonstitucinės diktatūros gniaužtuose

2025 04 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Keliaujame ant Pučkorių piliakalnio | Diena.lt, M.Šeibak nuotr.

Ramuviečiai kviečia visus pakeliauti ir kartu atšvęsti Pavasario lygiadienį

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai