Grupė Seimo narių prašo Etikos komisiją įvertinti Lenkų rinkimų akcijos atstovo Seime J.Narkevičiaus pasisakymus (audio) (7)

Jaroslavas Narkevičius, 15min.lt nuotr.

Jaroslavas Narkevičius

Šiandien, kovo 17 d., grupė Seimo narių reaguodama į Seimo nario atstovaujančio Lietuvos Lenkų rinkimų akciją, Jaroslavo Narkievičiaus kalbą po naujojo švietimo įstatymo priėmimo išplatino pareiškimą kuriame reiškia susirūpinimą dėl melagingu ir provokuojančių minėto Seimo nario  išsakytų teiginių ir prašo Etikos ir procedūrų komisijos išnagrinėti ir įvertinti šį atvejį.

Pareiškimo autoriai taip pat reiškia susirūpinimą dėl iki šiol neišspręstų ir deramai tarpvalstybiniu mastu neįvertintų Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykių praeityje ir siūlo Seimui priimti nutarimą dėl dvišalių konsultacijų su Lenkijos atsakingomis institucijomis dėl dvišalio pasitikėjimo didinimo veiksmų ieškant bendro tarpvalstybinio sutarimo dėl XX a. istorijos vertinimų.

Skelbiame Seimo nario J. Narkevičiaus pasisakymo stenogramą ir grupės Seimo narių pareiškimą.

J. Narkevič: „Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pirma, norėtume padėkoti visiems tiems, kurie nepabijojo apginti demokratinį požiūrį į tautines mažumas, ir suprasti, kad visokie suvaržymai, tai yra neigiamas dalykas. Ir ačiū už tai, kad jūs tikrai nepabijojote ir pareiškėte savo nuomonę. Tiems, kurie balsavo kitaip, ir kalba čia apie Vilniaus ir Šalčininkų rajoną demagogiškai, norėčiau pasakyti tik tai, gaila, bet jūs parodėte ne drąsą, o atvirkščiai, jūs pabijojote elgtis demokratiškai, pabijojote išgirsti nuomonę 60 tūkst. pareikštų, pabijojote išreikšti. Pabaigoje pasakysiu, kad kai kurių išsakyta mintis, kad susitvarkėme su lenkais Kauno rajone, tai laikas susitvarkyti ir Vilniaus krašte. Pasakysiu, kad caro laiku nebuvo susitvarkyta, vokiečių okupacija nesusitvarkė, komunistai nesusitvarkė, taigi nesusitvarkysite ir jūs, bet mes stengsimės, kad mūsų valstybė būtų tikrai demokratiškai… Ačiū visiems“.

J.Narkevičiaus pasisakymo audio įrašas:

Grupės Seimo narių pareiškimas:

Gerbiami Seimo nariai,

Kaip tik šiandien sukanka 73 metai, kai Lenkijos Respublika pareiškė Lietuvos Respublikai ultimatumą, grasino karu, jei Lietuva jo nepriims. Lygiai prieš devyniasdešimt metų, pažeisdami paliaubas prie Širvintų Lenkijos kareiviai sulaikė šešis Lietuvos kareivius ir juos sušaudė. Tai tik pora faktų iš mūsų sudėtingų santykių su Lenkija istorijos, kuriuos galima susieti vien tik su šia, kovo 17-aja diena.

Naujausiais laikais, po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo daug gero buvo padaryta kuriant naujas, draugiškų santykių su Lenkijos Respublika tradicijas. Šioje dvasioje 1994 m. Lenkijos ir Lietuvos Respublikos pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį. Deja, ši sutartis nesudarė pakankamų prielaidų tikram, giluminiam tarpusavio pasitikėjimui sukurti. Ypač tai pasakytina apie sutarties nuostatas dėl skirtingų abiejų šalių istorijos interpretacijų. Galutinio susitaikymo, matyt, nebus, jei Lenkijos Respublika nepripažins prieš karą įvykdytos Lietuvos sostinės bei Rytų Lietuvos teritorijų okupacijos, prievartinės polonizacijos, lietuviško švietimo panaikinimo, „Armia Krajova“ dalinių vykdyto etninio valymo ir kitų istorijos faktų.

Matyt, kol tai nepadaryta, mes nuolat susidursime su Lenkijos Respublikos pareigūnų imperiniais kompleksais, pilsudskinių politinių tradicijų recidyvais, vadinamųjų kresų organizacijų, kurias finansuoja Lenkijos Respublikos Senatas, pretenzijomis, nuolatinio kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus, spaudimo ir netgi šmeižto kampanijomis, kaip antai, ir Lenkijos užsienio reikalų ministro nedraugiškais ir melagingais pareiškimais.

Dar daugiau, šitokia situacija provokuoja ir kai kuriuos lenkų kilmės piliečius, Lenkijos Respublikos ir kitų išorės jėgų remiamus politikus negerbti Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų, teritorinio vientisumo ir nacionalinės kultūros.

Tai rodo ir kai kurie šios dienos pareiškimai Seime po Švietimo įstatymo, kuris nustato europietiškus tautinių mažumų švietimo sistemos pagrindus, priėmimo. Konkrečiai Seimo narys, atstovaujantis Lenkų rinkimų akciją, Jaroslavas Narkievičius sulygino Lietuvos Respublikos suverenumą Rytų Lietuvoje su Rusijos ar Vokietijos okupacijos režimu: esą, Vilniaus krašte šiandien taip tvarkomasi. Netgi išgirdome grasinimą, cituojame šio Seimo nario žodžius iš stenogramos: esą taip „caro laiku nebuvo susitvarkyta, vokiečių okupacija nesusitvarkė, komunistai nesusitvarkė, nesusitvarkysite ir jūs” (citatos pabaiga).

Jeigu Lietuvos sprendimas dėl tautinių mažumų švietimo modelio, anot Seimo nario Jaroslavo Narkievičiaus yra nedemokratiškas, tai jis toks pat nedemokratiškas ir Lenkijoje, nes savo turiniu yra lygiai toks pat. Tiek Lenkų rinkimų akcijos, tiek juos remiantiems Lenkijos politikams kažkodėl atrodo, kad jie gali diktuoti Lietuvai ir primesti jai segregacinius politinius sprendimus bei pilietinės integracijos procesus pakertančius įstatymus.

Atkreipiame dėmesį, kad Seimo nariai yra prisiekę Lietuvos Respublikai, todėl prašome Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išnagrinėti šį atvejį.

Taip pat siūlome Seimui neatidėliojant priimti nutarimą dėl dvišalių konsultacijų su Lenkijos Respublikos atsakingomis institucijomis dėl dvišalio pasitikėjimo didinimo veiksmų, įskaitant Lenkijos bei Lietuvos parlamentinės asamblėjos veiklos atnaujinimą bei įtraukiant į jos darbotvarkę sutarimo paieškas dėl XXa. istorijos vertinimų.

Seimo nariai:

Gintaras Songaila
Vida Marija Čigriejienė
Antanas Nedzinskas
Laimontas Dinius
Valdemaras Valkiūnas
Rytas Kupčinskas
Aksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė

Kategorijos: Garsai, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: