Vyriausybė patvirtino Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2013–2020 metų programą. Programoje išanalizuota dabartinė padėtis ir nubrėžtos gairės ateities darbams.
„Siekdami, kad Lietuva taptų konkurencinga šalimi, įvertinome dabartinę studijų ir mokslo situaciją ir ateičiai keliame labai konkrečius tikslus, – sako l.e.p švietimo ir mokslo Gintaras Steponavičius. – Pastaraisiais metais nuveikti dideli paruošiamieji darbai, reikia žengti į priekį nusimatant tolimesnius ambicingus žingsnius. Tapti konkurencingi pasaulyje galime tik per inovatyvius sprendimus – koncentruodamiesi į tarptautinio lygio mokslą ir studijas, perspektyviausias kryptis, diegdami inovacijoms būtiną bendradarbiavimo tarp mokslo, studijų ir verslo kultūrą.“
Programa parengta remiantis Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ bei Europos Sąjungos strategijos „Europa 2020“ nuostatomis. Ji apibrėžia pagrindines studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) kryptis, kurios skatins asmens ir visuomenės darnią raidą, stiprins šalies konkurencingumą sudarydamos sąlygas inovacijoms. Tikimasi, kad programa taps pagrindu rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, galinčius konkuruoti globalioje darbo rinkoje, kurti sąlygas aukštos kokybės MTEP bei plėtoti tarpinstitucinį, tarpsektorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Siekdama sudaryti palankias sąlygas inovacijoms Lietuva įsipareigoja iki 2020 metų didinti investicijas į MTEP daugiau nei dvigubai – iki 1,9 proc. BVP, 2011 m. jos sudarė 0,92 proc. Skatinant aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą ir konkurencingumą tarptautinėje erdvėje užsibrėžta, kad aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų gyventojų dalis nemažėtų – jų būtų ne mažiau kaip 40 proc., didžiausią dėmesį sutelkiant į studijų kokybę ir darbo rinkai reikalingų kompetencijų ugdymą. Palyginimui – strategija „Europa 2020“ siekia, kad iki 2020 m. į MTEP būtų investuojami 3 proc. BVP, o aukštąjį išsilavinimą turėtų bent 40 proc. jaunesnės kartos atstovų.
Tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai nuolat atkreipia dėmesį į ekstensyvią mokslo ir studijų institucijų plėtrą ir išskaidytą potencialą bei išteklius. 2011 metais aptartos tinklo pertvarkos sąlygos ir bendroji siektino universiteto Lietuvoje vizija, sudaranti prielaidas Lietuvoje atsirasti universitetams, atitiksiantiems geriausių Europos ir pasaulio universitetų lygį. Tęsiant pradėtą tinklo pertvarką, bus stiprinami aukščiausio kokybės standarto siekiančių mokslo ir studijų institucijų pajėgumai, svarbiausias investicijas nukreipiant mokslo, studijų ir verslo slėniams, taip pat šiuolaikiškiems studijų miesteliams kurti, bendrabučiams ir kitai su studijomis bei laisvalaikiu susijusiai atviro naudojimo – centrų, laboratorijų, laisvalaikio, sporto, sveikatinimo – infrastruktūrai gerinti.
Šiuo metu aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai mūsų šalyje sudaro nedidelę visų mokslinių tyrimų dalį, turimų mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų nepakanka kokybiškai rengti ir įgyvendinti tarptautiniams mokslinių tyrimų projektams. Programa akcentuoja poreikį pritraukti geriausius pasaulio tyrėjus ir stiprinti Lietuvos tyrėjų kompetencijas bei sudaryti palankias mokslinės karjeros sąlygas jauniems tyrėjams. Tai leistų Lietuvos mokslui išplėsti aukščiausios kokybės mokslinių tyrimų lauką, įgyti tarptautinį pripažinimą bei pritraukti aukščiausio lygio partnerius iš kitų šalių vykdant aukščiausio lygio bei visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui aktualias MTEP veiklas. Plėtojant Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūras svarbu užtikrinti jų integraciją į tarptautinius mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklus.
Programa taip pat pabrėžia mokslinių atradimų komercinimo svarbą. Numatoma, kad Lietuvos pateiktų tarptautinių patentų paraiškų skaičius iki 2020 m. turėtų išaugti beveik keturiskart – iki 150, 2011 m. jų buvo 39. Mokslo ir studijų institucijų pajamos iš intelektinės veiklos rezultatų yra nedidelės, todėl toliau bus skatinamas ne tik intelektinės veiklos politikos formavimas mokslo ir studijų institucijose, bet ir ugdomi MTEP komercinimo bei žinių ir technologijų perdavimo vadybos gebėjimai.
Numatoma, kad sutelkus potencialą ir įgyvendinus visą studijų kokybės užtikrinimo instrumentarijų iki 2020 m. dvi Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų patekti į Akademinio pasaulio universitetų reitingo 500-uką.
Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2013–2020 metų programą galima rasti čia.
