Nedidelės keramikos šukės, prieš kelis dešimtmečius aptiktos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, Valdovų rūmų muziejaus restauratorius nuvedė iki Osmanų imperijos sultonų rūmų. Atkurti XVI a. Izniko keramikos indai atskleidžia ne tik to meto stalo madas, bet ir netikėtus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ryšius su Rytų pasauliu.
Šiuos retus radinius dabar galima išvysti Valdovų rūmų muziejuje veikiančioje tarptautinėje parodoje „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“ Paroda veiks iki gruodžio 6 dienos.
Išskirtiniai indų raštai
Trys apskritimai ir kelios vingiuotos linijos šiandien atrodo kaip dailus ornamentas. Tačiau XVI a. Osmanų imperijoje šie ženklai buvo siejami su leopardo kailio dėmėmis ir tigro dryžiais, simbolizavusiais jėgą, drąsą ir valdovo didybę.
Tokiais raštais buvo puošiami ne tik keraminiai indai, bet ir prabangūs sultonų kaftanai – ilgi viršutiniai vyriški drabužiai.
Pasak Valdovų rūmų muziejaus vyriausiosios restauratorės Deimantės Baubaitės, šių ženklų reikšmė atsiskleidė tyrinėjant Vilniuje rastus ir restauruotus keramikos fragmentus.
1989 m. archeologai Valdovų rūmų teritorijoje aptiko nedidelių keramikos šukių. Iš jų neseniai pavyko atkurti mūsų kraštui neįprastus indus.
Vienas jų – vos 10 centimetrų skersmens plonasienis dubenėlis, vadinamas piala. Jis surinktas iš 16 šukių, rastų buvusioje Valdovų rūmų latrinoje.
Indas pagamintas iš baltos frito keramikos – specialios masės, kurioje gausu kvarco ir stiklo priemaišų. Tokia keramika tvirta, blizgi ir savo išvaizda primena porcelianą.
Dubenėlį puošia kobalto mėlynumo augaliniai raštai ir turkio spalvos apskritimai. Juose susipina Kinijos porceliano meistrų įkvėpti motyvai ir savita Osmanų imperijos simbolika.
XVI a. Iznikas, dabartinėje Turkijoje esantis miestas, buvo vienas svarbiausių Osmanų imperijos keramikos centrų. Šis menas ypač suklestėjo valdant sultonui Suleimanui Didžiajam (1520–1566).
Leopardo dėmės ir tigro dryžiai – ne vien puošmena
Įsižiūrėjus į dubenėlio vidų, tarp apskritimų ir vingiuojančių linijų galima atpažinti cintamani – trijų rutuliukų ir dviejų banguotų linijų raštą.
Šio ženklo istorija prasidėjo gerokai anksčiau, negu jis tapo vienu būdingiausių Osmanų imperijos meno motyvų.
Sanskrito kalbos žodis cintamani reiškia „norus pildantį brangakmenį“. Budizmo mene jis buvo siejamas su dvasine išmintimi, nušvitimu ir palankumu. Plisdamas skirtingose kultūrose, ženklas įgijo naujų prasmių.
Osmanų imperijoje trys rutuliukai pradėti sieti su leopardo kailio dėmėmis, o banguotos linijos – su tigro dryžiais. Šie gyvūnai simbolizavo jėgą, drąsą ir galią.
Ypatingą reikšmę toks raštas turėjo valdovų aprangoje. Juo puošti prabangūs šilkiniai kaftanai buvo siejami su sultonu ir jo šeima. Drabužiai pabrėžė ne tik turtus, bet ir išskirtinę valdovo padėtį.
Vis dėlto pats cintamani raštas nebuvo skirtas vien valdovų drabužiams. Jis plačiai paplito Osmanų imperijos keramikoje, audiniuose ir architektūroje.
Sultono simboliai Vilniaus rezidencijoje
Dar vienas Izniko keramikos radinys aptiktas 2002 m. buvusioje Radvilų rūmų latrinoje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje.
Tai ąsotėlio fragmentai – didžioji dalis cilindro formos kaklelio ir trys pūsto korpuso dalys.
Indą puošia kobalto mėlynumo, turkio, violetinės ir juodos spalvų glazūra. Iš pirmo žvilgsnio ornamentas primena trilapius žiedus su stilizuotais lapais. Tačiau ir čia galima atpažinti tą patį cintamani raštą.
Restauruoti fragmentai leidžia pažinti ne tik XVI a. keramikos meistrų darbą, bet ir ženklų kelionę per skirtingas kultūras.
Per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje iš viso rasti aštuoni Izniko indams priskiriami keramikos radiniai. Lietuvos archeologinėje medžiagoje jie itin reti.
Kaip šie indai pasiekė Vilnių?
Tikslaus atsakymo tyrėjai kol kas neturi.
Keramika Lietuvą galėjo pasiekti jūrų prekybos keliais per dabartinės Lenkijos uostus. Neatmetama ir galimybė, kad šie indai buvo diplomatinės dovanos arba vertingi kolekciniai daiktai.
Įdomu tai, kad dubenėlis rastas ankstyviausioje Valdovų rūmų rytinio korpuso dalyje, siejamoje su valdovės Bonos Sforcos ir jos dvaro gyvenamosiomis patalpomis.
Todėl galima kelti prielaidą, kad prabangus indelis priklausė aukščiausiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės sluoksniams. Vis dėlto vien radavietė tokios sąsajos dar neįrodo.
Šie radiniai primena, kad istoriją liudija ne tik metraščiai, valdovų laiškai ar portretai. Kartais vos kelių centimetrų dydžio keramikos šukė gali atskleisti netikėtus tolimų kraštų ryšius, žmonių pomėgius ir prieš penkis šimtus metų gyvavusių ženklų prasmes.
Šiandien Izniko keramikos dirbiniai labai vertinami visame pasaulyje. Dideli jų rinkiniai saugomi Viktorijos ir Alberto muziejuje, Britų muziejuje, Luvre ir kitose garsiose meno bei istorijos vertybių saugyklose.
Daugiau apie Valdovų rūmų archeologinius radinius – ankstesnėse „Alkas.lt“ publikacijose.
Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą.
