Spalio 10 d., Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, atidaryta tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“. Pirmą kartą surengta garsiausiai Lietuvos didikų giminei skirta paroda jau spėjo pelnyti didžiausios ir sudėtingiausios parodos šalies istorijoje vardą – į ją atkeliavo daugiau kaip 350 eksponatų iš bemaž 40 įvairių institucijų ir kolekcijų, esančių 7 pasaulio valstybėse.
„Pagaliau namie. Nors šie rūmai, tiesą sakant, niekuomet nepriklausė Radviloms, netoli buvo bene devynios Radviloms priklausiusios rezidencijos. Radvilos dažnai viešėdavo pas Lietuvos didžiuosius kunigaikščius. Ir dabar čia svečiuojamės vėl kartu su savo protėviais“, – sako vienas iš parodos rengėjų kunigaikštis Motiejus Radvila. Kartu jis teigia, kad šiandien jo šeimos misija – puoselėti atmintį apie bendras šaknis, apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Iki šiol Lietuvoje buvo surengta tik viena paroda apie žymią Lietuvos didikų giminę – kunigaikščius Sapiegas. 2011–2012 m. ji svečiavosi Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, o vėliau – Vilniaus paveikslų galerijoje. Idėja rengti parodą apie kunigaikščius Radvilas kilo prieš keletą metų. Didžiulį postūmį jai suteikė 2015 m. Valdovų rūmų muziejuje vykusi kunigaikščiams Radviloms ir jų įvairiapusei veiklai bei paveldui pristatyti skirta mokslinė konferencija.
„Iš pradžių dėl kelių priežasčių buvo svarstomas tarsi lengvesnis parodos variantas – parodyti kelias dešimtis su kunigaikščiais Radvilomis susijusių istorijos, kultūros ir meno šedevrų. Visų pirma šis paveldas dėl įvairių istorinių aplinkybių yra pasklidęs ne tik po Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją ar Ukrainą, bet ir po Europą ar visą pasaulį. Dalis vertybių yra itin senos, todėl sunkiai ir retai transportuojamos. Be to, kunigaikščių Radvilų paveldas yra toks gausus, kad, atrenkant galimus transportuoti eksponatus, buvo reikalinga nemaža selekcija“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. Jis priduria, kad, nepaisant visko, galutinės šios tarptautinės parodos koncepcijos įgyvendinimas dėl apimties, eksponatų, dalyvaujančių institucijų ir ekspozicinių erdvių yra rimtas iššūkis.
Iš viso parodoje eksponuojama daugiau nei 350 eksponatų iš bemaž 40 muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių 7 pasaulio valstybėse – Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šventojoje Žemėje (Izraelyje ir Palestinoje). Gausiausius pristatomų vertybių rinkinius parodai paskolino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, taip pat Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus. Iš užsienio institucijų daugiausia ir pačių įspūdingiausių eksponatų parodai paskolino Varšuvos nacionalinis muziejus, Varšuvos karališkoji pilis, Krokuvos Vavelio karališkoji pilis, Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje.
Pasak dr. V. Dolinsko, vienas gausiausių ir įdomiausių rinkinių, kurį sudaro meno vertybės ir šeimos relikvijos, į parodą atkeliavo iš privačios Varšuvoje gyvenančio aktyvaus Lietuvos bei Lenkijos ir kitų kaimyninių kraštų bendradarbiavimo skatintojo, kolekcininko, mecenato kunigaikščio Motiejaus Radvilos, 2019 m. apdovanoto Lietuvos valstybės ordinu, kolekcijos.
„Tipologine prasme šios tarptautinės parodos eksponatai yra labai įvairūs: portretai, grafikos darbai, senieji leidiniai, dokumentai, apranga, tekstilės kūriniai, juvelyrika, ginklai ir kitos vertybės. Iš gausaus išlikusio Radvilų paveldo parodai atrinkome pačius įdomiausius ir vertingiausius eksponatus. Todėl išskirti kurį nors vieną arba kelis – itin sunku, nes kiekvienas jų savaip įdomus, meniškas, unikalus, taip pat gali papasakoti daugybę istorijų. Dabar didžiausi iššūkiai teks gidams ir lankytojams, nes informacijos apie čia eksponuojamas vertybes yra tiek daug, kad apie jas pasakoti ir jas tyrinėti galima ištisą dieną“, – sako Marijus Uzorka, Valdovų rūmų muziejaus Leidybos ir parodų skyriaus vedėjas, vienas iš parodos kuratorių.
Tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ išdėstyta Parodų centre ir vienoje iš Pilies ir rūmų kasdienio gyvenimo nuolatinei ekspozicijai skirtų erdvių bei suskirstyta į šešis svarbiausius teminius laukus. Pirmoje erdvėje, pavadintoje „Radvilų didybė“, pristatoma giminės genealogija, unikalūs kunigaikščių titulus liudijantys ir kiti dokumentai, portretai. Antroje parodos dalyje, pavadintoje „Lietuvos valdovai“, primenama, kad dažnai kunigaikščių Radvilų giminės atstovai, užimdami aukščiausius valstybės postus, buvo faktiniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai. Čia kartu su iškiliausių Radvilų giminės atstovų portretais rodomi jų įvairiapusę valstybinę veiklą iliustruojantys dokumentai, meno vertybės, kariniai atributai ir kiti reliktai. Toliau pasakojama apie Radvilų vedybinę politiką, aktyvias giminės moteris.
„Giminės aukso amžiumi“ pavadintoje parodos dalyje pristatoma žymiausia ir įtakingiausia laikytina XVI a. kunigaikščių Radvilų karta bei rodomas išlikęs tikras meno ir istorijos lobynas, menantis ir pačią garsiausią visų laikų meilės istoriją, ir kelionę į Jeruzalę, ir kitus žymius įvykius. Vienoje iš salių, pavadintų „Bažnyčia ir konfesijos“, primenami išskirtiniai kunigaikščių Radvilų nuopelnai tiek Katalikų bažnyčiai, tiek Reformacijai, taip pat pristatomi laidojimo iškilmių papročiai. Paskutinėje parodos dalyje „Kultūra, menas, prabanga“ daugiausia dėmesio skiriama XVIII a. gyvenusiems kunigaikščių Radvilų atstovams ir jų aplinkoje besiskleidusiam pasaulietiniam menui, didikų inicijuotai meninei gamybai. Ekspozicijos pabaigoje pristatomi XIX a. pradžios Radvilų atstovai, bandę pratęsti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos paprotį.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos globojama tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ Valdovų rūmų muziejuje atidaryta spalio 10 dieną ir veiks iki kitų metų sausio 12 dienos. Šią ypatingą parodą visą jos eksponavimo laikotarpį lydės aktyvi kultūrinių renginių programa, taip pat lankytojams paruošta daugybė įdomių edukacinių užsiėmimų ir ekskursijų.
Pagarba kunigaikščiams Radviloms.Jų veikla, kovomis, darbais Lietuva turtingesnė, saugesnė, įvairesnė, įdomesnė.
Mirė LDK žymių didikų palikuonė – kunigaikštienė O. M. Čartoriskytė-Radvilienė
– lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2022/10/24/news/mire-ldk-zymiu-didiku-palikuone-kunigaikstiene-o-m-cartoriskyte-radviliene-24961939