Spalio 9 dieną Baltijos jūroje siautusios stiprios audros smarkiai pakeitė Lietuvos pajūrio vaizdą. Kai kur jūra nuplovė paplūdimius, nuardė apsaugines kopas ir atidengė jų šlaitus. Labiausiai nukentėjo Palangos, Nidos ir Juodkrantės pakrantės.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai, atlikę neeilinius krantų būklės tyrimus, nustatė, kad paplūdimiai susiaurėjo beveik visuose tirtuose pajūrio ruožuose.
Palangoje – didžiausi nuostoliai
Smarkiausiai audra nuniokojo Palangos paplūdimį į šiaurę nuo Palangos tilto. Čia užfiksuotas visiškas paplūdimio nuplovimas, o apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaitas nuardytas net 460 metrų ilgio ruože.
Kai kur nuardyto šlaito aukštis siekia 4,2 metro. Tai didžiausias per šiuos tyrimus nustatytas kopų pažeidimas.
Tokie pakitimai rodo, kokią didelę griaunamąją galią turi audrų metu pakilusi jūra. Bangos ne tik nuplauna paplūdimio smėlį, bet ir pasiekia už jo esantį apsauginį kopagūbrį, ardydamos jo šlaitus.
Nidoje – trijų metrų aukščio nuardyti šlaitai
Nidos paplūdimyje nustatytas ištisinis apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaito nuardymas maždaug 350 metrų ilgio ruože.
Nuardyto šlaito aukštis vietomis siekia 3 metrus.
Be to, Nidos paplūdimyje susidarė apie 70 metrų ilgio smėlio slenkstis – ryškus aukščio skirtumas tarp audros paveiktų paplūdimio dalių. Tokie pakitimai liudija, kad bangos stipriai pertvarkė pakrantės smėlio sluoksnius.
Juodkrantėje taip pat nukentėjo kopos
Juodkrantės paplūdimyje specialistai užfiksavo apie 290 metrų ilgio ištisinį apsauginio kopagūbrio šlaito nuardymą. Čia nuardyto šlaito aukštis siekia iki 2 metrų.
Nuotraukose matyti stačiai nukirsti smėlio šlaitai, atidengtos augalų šaknys ir bangų išplautas smėlis. Tai akivaizdūs stiprios krantų erozijos požymiai.
Audros keičia Lietuvos pakrantę
Baltijos jūros krantai nuolat kinta. Bangos ir pakrantės srovės perneša smėlį, vienose vietose jį nuplauna, kitose – sukaupia. Tačiau stiprios audros šiuos procesus gali labai paspartinti.
Apsauginis pajūrio kopagūbris yra svarbi natūrali kliūtis jūros bangoms. Kaip anksčiau rašė „Alkas.lt“ apie Kuršių nerijos pakrantės gamtą, prieš apsauginį kopagūbrį vėjo ir augalų formuojama prieškopė padeda jį saugoti nuo audrų.
Pakrantės apsaugos svarbą primena ir Kuršių nerijoje planuojamos krantosaugos priemonės. Nors jos skirtos kitam kranto ruožui, tokie darbai rodo, kiek dėmesio reikia skirti pakrančių išsaugojimui.
Spalio 9-osios audros padarinių tyrimai atskleidė didelius pakrantės pažeidimus, tačiau vien šių duomenų nepakanka nustatyti, kiek smėlio prarasta visame Lietuvos pajūryje ar kiek laiko užtruks pažeistų ruožų atsikūrimas.
Aplinkos apsaugos agentūros paskelbti duomenys rodo, kad labiausiai nukentėjusiuose ruožuose jūra pasiekė ir smarkiai apardė ne tik paplūdimius, bet ir juos saugančias kopas.
Parengta pagal Aplinkos apsaugos agentūros pranešimą
Manau, pajūryje reikia statyti daugiau ( skaičių nustatyti moksliniais skaičiavimais) molų iš didelių akmenų, kurie sugertų bangų energiją.