Lietuvoje rengiamas pirmasis lietuviškas dirbtinio intelekto (DI) terminų žodynas. Jame bus apie 220 terminų su jų reikšmių paaiškinimais. Tikimasi, kad naujasis žodynas padės išvengti painiavos, kylančios tuomet, kai tos pačios technologinės sąvokos lietuviškai vadinamos skirtingais žodžiais arba tiesiog perimamos iš anglų kalbos.
Žodyną rengia dirbtinio intelekto sprendimus kurianti bendrovė „AAI Labs“, terminus derindama su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). Leidinys skirtas ne tik DI specialistams, bet ir mokytojams, žurnalistams, teisininkams bei visiems, kurie apie naująsias technologijas kalba ir rašo lietuviškai.
Kodėl reikia lietuviško DI žodyno?
Dirbtinio intelekto technologijos vystosi taip sparčiai, kad lietuviški jų pavadinimai ne visuomet spėja prigyti. Todėl viename tekste galima aptikti „neuroninį tinklą“, kitame – „neuronų tinklą“, o trečiame paliekamas angliškas „neural network“.
Panaši painiava kyla ir dėl angliško žodžio „prompt“, kuris verčiamas „užklausa“, „raginimu“ arba vartojamas visai neverstas.
Skirtingi pavadinimai ne tik apsunkina skaitymą. Jie gali kelti neaiškumų teisės aktuose, sutartyse, viešųjų pirkimų dokumentuose ir mokymo medžiagoje.
Tai ypač svarbu įsigaliojant Europos Sąjungos dirbtinio intelekto akto nuostatoms, kuriomis nustatomi DI sistemų naudojimo ir priežiūros reikalavimai.
Lietuviškas terminas turi perteikti prasmę
Rengiant žodyną siekiama ne pažodžiui išversti angliškus pavadinimus, o surasti tokius lietuviškus atitikmenis, kurie tiksliai nusakytų technologijų veikimo principus.
Tam reikia ir technologijų specialistų, ir kalbininkų bendradarbiavimo. Apie terminų kūrimo svarbą Alkas.lt jau rašyta straipsnyje „Ne kalbininkai kuria terminus“.
Spalį vykusiame VLKK posėdyje būsimo žodyno terminai nagrinėti beveik po vieną. Daugiausia dėmesio skirta tam, ar siūlomi lietuviški žodžiai iš tiesų atitinka sąvokų reikšmes.
Vienas iš pavyzdžių – angliškas terminas „discriminative AI“. Pažodžiui jį būtų galima versti „diskriminuojantis DI“, tačiau lietuvių kalboje žodis „diskriminuoti“ paprastai reiškia neigiamą, nevienodą elgesį su žmonėmis.
Anglų kalboje „discriminate“ taip pat reiškia „atskirti“ arba „skirti“. Šiuo atveju kalbama apie dirbtinį intelektą, gebantį atpažinti skirtumus ir skirstyti duomenis į grupes.
Todėl pažodinis vertimas galėtų suklaidinti, užuot paaiškinęs tikrąją sąvokos reikšmę.
Kaip lietuviškai vadinti DI sukurtas klastotes?
Ypač daug svarstymų sukėlė angliškas terminas „deepfake“. Juo vadinami dirbtinio intelekto sukurti tikroviški vaizdai, garso ar vaizdo įrašai, kuriuose žmonės atrodo darantys arba sakantys tai, ko iš tikrųjų nedarė ir nesakė.
Dabartiniame žodyno variante siūlomas pavadinimas „giliojo mokymosi klastotė“.
Tačiau svarstoma, ar žodis „klastotė“ visais atvejais tinkamas. Juk tomis pačiomis technologijomis gali būti kuriami ne tik apgaulingi įrašai, bet ir kino vaizdai bei kiti meniniai kūriniai.
Klausimų kelia ir pažodinis pavadinimas „gilioji klastotė“, nes angliškas žodis „deep“ šiuo atveju siejamas su giliuoju mokymusi, o ne su įprasta gylio reikšme.
Šie pavyzdžiai rodo, kad lietuviškų technologijų terminų kūrimas nėra vien žodžių vertimas. Būtina suprasti ir pačios technologijos esmę, ir galimas naujojo pavadinimo reikšmes.
Žodynas jau baigiamas rengti
Pasak rengėjų, pirmasis lietuviškas DI terminų žodynas jau pasiekė baigiamąjį rengimo tarpsnį. Po VLKK svarstymų tikslinami terminai ir jų apibrėžtys.
Dabartinę žodyno versiją jau galima peržiūrėti bendrovės „AAI Labs“ svetainėje.
Tikimasi, kad bendras terminų šaltinis padės specialistams, mokytojams, žurnalistams ir visuomenei vienodai suprasti bei vartoti sparčiai besikeičiančios technologijų srities sąvokas.
Kartu tai svarbus darbas puoselėjant lietuvių kalbą. Kad ji išliktų visavertė mokslo ir technologijų kalba, neužtenka vien skolintis svetimus žodžius – reikia gebėti naujus reiškinius tiksliai ir suprantamai įvardyti lietuviškai.
Šis siekis artimas ir anksčiau Alkas.lt aptartam klausimui, kokią lietuvių kalbą paliksime po savęs dirbtinio intelekto amžiuje.
Parengta pagal UAB „Taikomasis dirbtinis intelektas“ pranešimą
Gerai. Bet šiandien per LRT laidą toks G. Černiauskas aiškino, kad lietuvių kalba yra skurdi ir neturi pakankamai žodžių…kuomet pats kalba, tartum būtų kitatautis…Gėda!