Penktadienį Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų pakomitečio posėdyje pritarta naujam sumanymui „LT.AI – lietuvių kalbos išteklių dirbtiniam intelektui ir dirbtinio intelekto skatinimas Lietuvoje“. Pagal šį sumanymą bus finansuojamas skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių kūrimas, sukuriant reikalingus išteklius dirbtinio intelekto sprendimams naudoti lietuvių kalbą.
Sumanymo naudą pajus mokslo institucijos, smulkusis ir vidutinis verslas, startuoliai ir brandžios verslo įmonės, viešasis sektorius ir visuomenė, kadangi jis leis sukurti ir tobulinti reikalingus skaitmeninius lietuvių kalbos išteklius, skatins diegti, kurti ir plėtoti dirbtinį intelektą Lietuvoje bei mažins atskirtį ir apribojimus dėl kitų kalbų nemokėjimo.
Įgyvendinant šį sumanymą, planuojama sukurti 9 didelės apimties lietuvių kalbos technologijas, finansuoti 142 įmones ir startuolius. Tikimasi, kad jau 2024 metų pabaigoje pritrauktų investicijų į šias technologijas bei sukurtų pardavimų suma sieks daugiau kaip 9 mln. eurų.
Sumanymą įgyvendins Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Ji skatins lietuvių kalbos technologinių išteklių kūrimą, rems dirbtinį intelektą kuriančias arba ketinančias kurti įmones ir startuolius bei transformacijas vykdantį verslą. Projektų dalyviai bus atrenkami varžytuvėse.
Sumanymą planuojama įgyvendinti nuo šių metų rugsėjo mėnesio iki 2021 metų pabaigos. Pirmąsias varžytuves ketinama paskelbti šių metų rugsėjo 14 dieną. Sumanymo įgyvendinimui skirta 16,89 mln. eurų.
Susiję straipsniai:
- Lietuvoje pristatoma žymiausioji dirbtinio intelekto humanoidė Sofija! (video)
- Lietuva siekia tapti dirbtinio intelekto šalimi
- Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema
- 9-ojoje Lietuvių terminologijos konferencijoje – dėmesys kalbos technologijoms
- Lietuvių kalbos komisija siūlo, kaip skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę tapatybę
- Inovatyvūs lietuvių lazeriai uždirba milijonus eurų
- Kuriama Lietuvių kalbos sintaksinės-semantinės analizės informacinė sistema
- Valstybinė kalbos inspekcija dėl registruojamų įmonių pavadinimų nuolaidų nedarys
- VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai
- Lietuvių studenčių įspūdžiai iš NASA: apie kosminį jogurtą, laisvą grafiką ir darbą mylinčius žmones
- Norvegija tampa vis svarbesne investuotoja Lietuvoje
- Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti
- Lietuvoje intelektinė nuosavybė padeda sukurti 24 proc. visų darbo vietų
- Pasaulio lietuvių ekonomikos forumui Čikagoje – daugiau nei 100 JAV kompanijų dėmesys
- Lietuvių sukurtas žaislas padės lavinti vaikų kalbą (video)
- Verslo atstovai kviečiami teikti paraiškas vizitui į Europos kosmoso agentūrą
- Paskelbtas rekordinis mokslo institucijų teikiamų paslaugų sąrašas
- Naujasis „Tildės Biuras“ rūpinsis kalbos ekologija
- VDU mokslininkai vysto DI technologijų sprendimus lietuvių kalbai
- Tyrimas: kas antras gyventojas mano, kad kalbos klaidos kenkia įmonių įvaizdžiui
- Kalbos inspekcija išrinko gražiausius lietuviškus įmonių, įregistruotų 2013 metais, pavadinimus
- Verslumo konkursas skatina mokslininkus ir studentus steigti aukštųjų technologijų įmones
- Vasara mokslininkams išradėjams – darbingas metas
- Įdomiausi lietuviški 2016-jų metų gaminiai (video)
- Kosmoso projektams įgyvendinti Lietuvos verslui ir mokslui skirta 2 mln. eurų
- Tyrimas: jaunimas Lietuvoje pasigenda skaidrumo
- Skelbiamas konkursas 2012 metų Kalbos premijai gauti
- Parama intelektinei nuosavybei saugoti skirta išskirtinai praktiškiems išradimams
- Europos kosmoso agentūra atveria duris Lietuvos verslui
- Verslas ir aukštasis mokslas: kartu ar atskirai?
P a v o j u s
“Valdemaro Tomaševskio partijos deleguota Vidaus reikalų ministrė Rūta Tamašunienė sau leido priimti sprendimus, tiesiogiai prieštaraujančius Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui, iš esmės kuriančius autonominę tvarką Pietryčių Lietuvoje.”
“Vidaus reikalų ministrės RitosTamašunienės padedami bando Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skelbiamo konkurso į seniūno pareigybes trijose Vilniaus rajono seniūnijose – Dūkštų, Paberžės ir Pagirių – „prastumti“ tokius reikalavimus, kurie prieštarauja valstybinės kalbos įstatymui ir sudaro sąlygas diskriminuoti žmones pagal kalbą: siūloma įteisinti reikalavimą kandidatams greta valstybinės lietuvių mokėti ir lenkų kalbą B2 lygiu.”
Labai blogai.
Daugiau
va čia
p r o p a t r i a . l t/2020/08/laima-kalediene-vietoje-lenku.html
Ačiū!
Pražiūrėjome – reiktų susiburti prie VRM, širdingai pasveikinti ministrę lituanistę su priesaikos Konstitucijai sulaužymu.
Anonsas populiacijai: šokiruojantis intelektualus naratyvas inovatyvių suicidinių adoracijos edukacijos hospisų klasterių startapų samite! Tas, kas nori praturtinti savo žodyną užsienietiškais niekalais (kalbos šiukšlėmis), tas turėtų klausytis LRT radijo laidų vedėjų plepėjimo. Oi, kiek ten visko galima išgirsti, pasisemti! Tai pradėkite nuo radijo, TV. Mokinkite ir politikierius lietuvių kalbos. Įskaitant labai didelius ponus, kurie mėgaujasi tarptautinių žodžių besaikiu laidymu. Bet ne, dirbtinis intelektas! Lėšų įsisavimas? Dar kas? Vargšė lietuvių kalba: nesigirdi nei lietuvių kalbos mokytojų (gal jų jau ir nebeliko?), nei kalbininkų (su ypač retomis išimtimis).
O LRytas reklamuoja dvikalbes mokyklas, kuriose vaikai chemijos, matematikos ir kt. dalykų mokysis anglų k. Jaunutės dalykininkės net springdamos pasakoja, kaip vaikams smagu tuos dalykus ne lietuviškai mokytis… Taigi, gamtos ir tiksliųjų mokslų kalbos bei sąvokų plėtra gangrenuoja džiūgaujant ,,mokytojoms”…
Už anonso sakinį tamstai Nobelis!
Tai be lyties, be gimtosios kalbos, be Tėvynės?
Kam save apsunkinti? – Plevėsuoji, lyg vėjo nuo žemės pakeltas pageltęs lapas, kol vėjas kur nors nublokš, ir tiek. Kam tie giminystės, šeimos, pilietinės priklausomybės, prievolės, pareigos, atsakomybė, ryšiai, rūpesčiai?.. Juk be to taip lengva… šiandien,.. kol kas,.. čia ir dabar… O toliau nesvarbu…
prieš piktinantis, turbūt, reikėtų geriau įsigilinti. Kas blogo, jei dirbtinio intelekto sprendimai, dabar prieinami tik anglų ir kitomis plačiau naudojamomis kalbomis, būtų prieinami ir lietuviškai? Kuo blogai būtų lietuviška Cortana ar lietuviškas dirbtinio intelekto “konsultantas” internetinėse svetainėse? Arba dar geresnės automatinės vertyklės iš kitų kalbų? Manau, priešingai, tai yra būdas lietuvių kalbai sugrįžti į anglų kalbos paveržtas sritis, todėl tokios iniciatyvos, o ypač – jų rėmimas, yra labai sveikintini dalykai.
Ot asilų galvos – ar nors vienas galite parašyti į straipsnio temą?
Mūsų politikai ir vyriausybė pavėlavo vos 30 metų… 🙂
Tuo tarpu Kremlius SAVO KALBOS propagandą, įtvirtinimą kompiuterijoje bei i-nete nuo pirmųjų dienų pradėjo.
Nuo pat pradžių žaibiškai į internetą buvo perkelti visi vien-, dvi- ir daugiakalbiai žodynai (pradedant nuo seniausiųjų), enciklopedijos, kita informacinė lit-ra.
Nuo pat pradžių jie sau sukūrė ir paprastutę programėlę (prietaiką?), su kuria anglišką klaviatūrą rusiška paversdavo. O aš ją lietuvių ir kt. Europos kalboms savo klaviatūroje apgyvendinti naudojau – kad kiekviena raidė būtų standarto nustatytoje vietoje, o ne kaip dabar – kuo toliau nuvarytos… Pirmenybė teikiama ne šalių, į kurias tiekiamos klaviatūros, valstybinėms kalboms, o komercinės ,,abėcėlės” raidėms. Kad visi SH rašyt išmoktume ir nusikratytume ,,praeities šešėlio” – ,,pasenusių” kalbų ir jų rašybos…
Nežinau, kiek toliau bus plėtojama rašyba klaviatūra (visai to atsisakyti būtų didžiulė klaida, kuria vėliau teks taisyti!), kaip Tvankstas sako, ,,greiti blynai”. – Būtina kuo greičiau įgyvendinti savaiminį garsinės kalbos pavertimą rašytine, o taip pat būtina programėlė taisyklingai garsų artikuliacijai trenuoti. Tokia, kurią ir buityje naudodamos, šeimos galėtų namuose savo vaikų ar insultą patyrusių artimųjų tarties trikčių nusikratyti (t.y., ne tik darbo reikalams skirtai).
Dėl rašymo klaviatūra – deja, ligi šiol nenusikratyta kai kurių nereikalingų veiksmų, kuriuos kompiuteris turėtų pats atlikti, nelaukti, kol žmogus surinks mygtukų kombinaciją.
Taigi, pačių pirmųjų žingsnių dar nepadarėme. Net ir to, kad nei kompiuteryje, nei lietuviškuose portaluose nematytume vartotojui skirtų tekstų ne valstybine kalba. Kai to bus 100% nusikratyta, nuo vaikystės vaikai savaime kompiuterijos tema lietuviškai kalbės, nes kompiuteris nestums jų į svetimos kalbos brūzgynus, iš kurių vėliau sunku išsikabaroti, kai tenka dirbtinai lietuviškų sąvokų mokytis, kai jos turi nepastebimai, savaime į atmintį sulįsti…
Beje, ar UNESCO skiria tam paramą? To, kad įtraukia į sąrašą nykstančių, nepakanka – tai nepadeda kalbai išlikti.