Dirbtinis intelektas (DI) šiandien lengvai prieinamas beveik kiekvienam, turinčiam interneto ryšį, taip pat ir sukčiams. Pastarieji DI naudoja tam, kad apgavystės būtų įtikinamesnės, sunkiau atpažįstamos ir lengviau vykdomos dideliu mastu. Apie populiariausias DI paremtas sukčiavimo schemas ir kaip jų išvengti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Sukčiai visada ieško būdų pasinaudoti žmonių pasitikėjimu, emocijomis ar skubėjimu. Skirtumas šiandien tik toks, kad jų įrankiu tampa DI, kuris leidžia apgavystes vykdyti greičiau, profesionaliau ir beveik nepriekaištingai.
1. „Deepfake“ klastotės
Viena pavojingiausių DI formų – „deepfake“ technologijos, kurios leidžia sukurti realistišką žmogaus balsą ar net vaizdo įrašą. Tokiu būdu sukčiai gali apsimesti artimu žmogumi, įmonės vadovu, kolega ar institucijos atstovu.
„Anksčiau klastotes išduodavo nenatūralus balsas ar keistas vaizdas, tačiau šiandien technologijos sparčiai tobulėja. Sukčiams užtenka kelių viešai prieinamų vaizdo įrašų ar balso fragmentų, kad būtų sukurtas įtikinamas „tikras“ žmogus“, – teigia M. Kutkaitis.
2. Netikri skambučiai ir „phishing“ laiškai
Pasak jo, DI padeda sukčiams patobulinti net ir seniai žinomas schemas. Pavyzdžiui, apgaulingas telefoninis skambutis šiandien per kelias minutes gali būti paverstas itin įtikinamu.
„Sukčiai naudojasi DI įrankiais, kad suformuluotų natūraliai skambantį tekstą. Vėliau jį paverčia realistišku balsu, kuris imituoja žmogaus intonaciją, emociją ir kalbėjimo manierą. Būtent dėl to apgaulė tampa sunkiai atpažįstama, ypač kai žmogus tuo metu užsiėmęs, pavargęs ir yra praradęs budrumą“, – pasakoja ekspertas.
Taip pat DI keičia ir kitą sukčiavimo būdą – apgaulingus el. laiškus. Jei anksčiau jie dažnai būdavo atpažįstami iš prastos kalbos ar nelogiškų formuluočių, šiandien DI leidžia kurti taisyklingus, profesionalius, net konkrečiam žmogui pritaikytus laiškus.
„Sukčiai lengvai imituoja įmonės komunikacijos stilių, naudoja tikrus logotipus, formuluotes, net gali paminėti konkrečius jūsų duomenis, iš tiesų surinktus viešuose šaltiniuose“, – teigia M. Kutkaitis.
3. DI paremtos romantinės apgavystės
Romantinis sukčiavimas pažinčių platformose ir socialiniuose tinkluose jau nebėra naujovė, tačiau DI jam suteikia naujų galimybių. Sukčiai gali palaikyti dešimtis ar net šimtus pokalbių vienu metu, rašyti nepriekaištingas, emocionalias žinutes, prisitaikyti prie pašnekovo interesų ir net bendrauti skirtingomis kalbomis.
„DI leidžia sukčiams pasirodyti idealiais pašnekovais – jų žinutės empatiškos, dėmesingos, visada atsiųstos laiku, be klaidų. Tai sukuria stiprų pasitikėjimo jausmą ir auka įtraukiama į santykį, iš kurio ištrūkti itin sunku“, – sako ekspertas.
4. „Pig butchering“ apgaulės
M. Kutkaitis išskiria ir „pig butchering“ investicines apgavystes. Jų atveju pasitikėjimas kuriamas savaitėmis ar net mėnesiais, o paraleliai sukčiai demonstruoja neva prabangų gyvenimo būdą. Vėliau pokalbis natūraliai pakrypsta į investavimą.
„Kai žmogus jau pasitiki sukčiumi, šis jam pasiūlo „išskirtinę“ galimybę investuoti, dažniausiai į kriptovaliutas. Auka gali būti mokoma, kaip susikurti paskyrą biržoje, kaip įsigyti kriptoturto, vėliau – kaip pervesti jį į investavimo platformą. Tačiau tokia platforma būna suklastota, o pervestų lėšų susigrąžinti dažniausiai nebeįmanoma“, – perspėja ekspertas.
5. „Pump and dump“ apgavystės
DI gali būti naudojamas ir kuriant netikras investavimo bendruomenes, forumus, paskyras ir reklamas. Taip sudaromas didelio susidomėjimo įspūdis, kuris skatina investuoti į tariamai sparčiai augantį projektą.
„Ši schema itin pavojinga investuotojams, ypač pradedantiesiems. Įprastai sukuriama reklama ar netikros paskyros, kurios dirbtinai kelia kokios nors investicijos populiarumą, tuomet ima kilti ir jos kaina. Tačiau tada sukčiai netikėtai parduoda turimas pozicijas, investicijos vertė staigiai krenta, o kitiems lieka tik nuostoliai“, – pažymi M. Kutkaitis.
Apsisaugoti padeda kritinis mąstymas
Jis primena, kad minėtos apgavystės dažniausiai veikia ne tik dėl kuo naujesnių technologijų, bet ir dėl žmogaus reakcijos.
„Vien gerai pateikta informacija ar įtikinantis balso tonas nebėra patikimumo ženklas. Jei gavote skambutį, laišką ar žinutę, kuris ragina skatina veikti greitai, nepasimeskite ir pasistenkite reaguoti ramiai. Sukčiai dažnai kuria spaudimą tikėdamiesi, kad žmogus neturės laiko pagalvoti, pasitarti ar patikrinti informacijos. Todėl pirmas žingsnis visada turėtų būti pauzė“, – akcentuoja M. Kutkaitis.
Jei reikia, patikrinkite duomenis oficialiuose šaltiniuose, kreipkitės oficialiais kontaktais, pasitarkite su artimaisiais. Taip pat niekada nesiųskite pinigų žmogui, kurio niekada nesutikote realybėje, net jei virtualus ryšys atrodo artimas, priduria jis. Prieš investuodami nuodugniai pasidomėkite produktu ar įmone, apsvarstykite riziką, kurią galite sau leisti.
„Naudokite dviejų veiksnių autentifikaciją, stiprius slaptažodžius, nuolat atnaujinkite įrenginių sistemas ir būkite atidūs, kokiu turiniu dalijatės socialiniuose tinkluose. Galiausiai, jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. O jei nutiko taip, kad apgaulę perpratote per vėlai – nedelsiant informuokite savo banką bei policiją“, – pataria M. Kutkaitis.
Parengta pagal „Luminor“ pranešimą
