Šeštadienis, 19 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kai dovana buvo politinė žinutė: ką pasakoja 1699 m. Osmanų sultono dovana

www.alkas.lt
2026-09-18 10:00:00
102
PERŽIŪROS
0
XVII a. pabaigos Osmanų diplomatinės dovanos servizo dalis Valdovų rūmų muziejaus parodoje

1699 m. diplomatinės dovanos servizo dalis | Nuotr. iš pateiktos parodos medžiagos

Šiandien diplomatinė dovana dažniausiai suvokiama kaip pagarbos ženklas ar valstybę pristatantis simbolinis daiktas. Tačiau Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais dovanos tarp valdovų ir valstybių galėjo reikšti kur kas daugiau – draugiškumą, taikius ketinimus, politinį palankumą, o kartais ir labai aiškiai parodyti, kokie santykiai siejo dvi šalis.

Apie tai pasakoja ir išskirtinis XVII a. pabaigos Osmanų imperijos diplomatinės kultūros liudijimas – auksinis trijų dalių servizas, 1699 m. padovanotas Abiejų Tautų Respublikos pasiuntiniui Stanislovui Malachovskiui.

Šį retą eksponatą dabar galima pamatyti Valdovų rūmų muziejuje surengtoje tarptautinėje parodoje „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“.

Dovana rodė pagarbą ir galią

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais diplomatinės dovanos buvo ypač svarbios bendraujant su Rytų ir Pietų kaimynais – Osmanų imperija, jai pavaldžiu Krymo chanatu ar Maskva.

Čia galiojo gana aiški taisyklė: kuo vertingesnė ir įspūdingesnė dovana, tuo didesnė pagarba rodoma jos gavėjui. Jeigu dovana neatitikdavo valdovo ar didiko padėties, jos galėjo būti net atsisakoma. Todėl į šiuos kraštus vykstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntiniai veždavosi brangių ir kruopščiai parinktų dovanų.

Dovanomis keistasi ir su Vakarų Europos valdovais. Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas, išgarsėjęs pergale prieš Osmanų imperijos kariuomenę 1673 m. Chotyno mūšyje, Toskanos didžiajam kunigaikščiui Kozimui III Medičiui išsiuntė penkiolikmetį turkų belaisvį.

Atsidėkodamas Toskanos valdovas M. K. Pacui padovanojo Toskanoje pagamintą akmeninį sekreterą su laikrodžiu. Pacas savo ruožtu kunigaikščiui įteikė turkišką žirgą iš savo arklidžių.

Tarptautinės parodos apie Lietuvos, Lenkijos ir Osmanų imperijos santykius vaizdas Valdovų rūmų muziejuje
Tarptautinės parodos „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“ vaizdas | Nuotr. iš pateiktos parodos medžiagos

Taikos sutartį lydėjo diplomatinės dovanos

Dovanos buvo svarbios ir sudarant tarptautines sutartis. Juvelyriniai bei auksakalystės dirbiniai, karo belaisviai, gyvūnai ir kitos vertybės tapdavo susitaikymo bei naujų santykių ženklu.

Vienas įdomiausių pavyzdžių susijęs su 1699 m. Karlovicuose, dabartiniuose Sremski Karlovcuose Serbijoje, pasirašyta taikos sutartimi.

Ją sudarė antiturkiškos Šventosios lygos valstybės – Abiejų Tautų Respublika, Austrija, Venecija ir Rusija – bei Osmanų imperija. Sutartimi baigėsi XVII a. karai tarp Osmanų imperijos ir Europos valstybių, o osmanai prarado nemažą dalį anksčiau užimtų teritorijų Pietų ir Pietryčių Europoje.

Abiejų Tautų Respublikai taikos derybose atstovavo Poznanės vaivada Stanislovas Malachovskis. Osmanų imperijos sultono Mustafos II vardu derybose dalyvavusiems pasiuntiniams turkų pareigūnai įteikė diplomatines dovanas.

S. Malachovskiui teko raudonu aksomu aptrauktas, sidabro siūlais išsiuvinėtas balnas ir prabangus trijų dalių servizas – auksinis šaukštelis, nefrito puodelis ir lėkštelė.

Osmanų imperijos ir Abiejų Tautų Respublikos istorinius ryšius pristatanti paroda Valdovų rūmų muziejuje
Parodoje pristatomi Lietuvos, Lenkijos ir Osmanų imperijos istorinius ryšius menantys eksponatai | Nuotr. iš pateiktos parodos medžiagos

Turkiai – pergalės ženklas

Iš pirmo žvilgsnio S. Malachovskiui padovanotas servizas nedidelis. Tačiau kiekviena jo dalis turi savą istoriją ir simboliką.

Auksinis šaukštelis išgraviruotas augaliniais ornamentais ir papuoštas trimis turkiais – šviesiai mėlynais pusbrangiais akmenimis.

Turkiai Europą pasiekė iš Rytų, o Osmanų kultūroje jie buvo laikomi pergalės simboliu. Šiais akmenimis dažnai puošti ir aukšto rango osmanų karių ginklai.

Dar įspūdingesnis – iš labai plono, beveik skaidraus nefrito pagamintas puodelis.

Nefritas nuo seno buvo vertinamas Kinijoje, o XVI–XVII a. paplito ir Osmanų imperijoje. Jį ypač mėgo sultono aplinka. Iš nefrito gaminti juvelyriniai dirbiniai, veidrodžiai, dubenėliai, ąsotėliai ir puodeliai.

Šiam akmeniui buvo priskiriamos net ypatingos galios. Tikėta, kad nefritas gali nuodingus skysčius paversti nepavojingais, gydyti ligas ir suteikti žmogui ilgaamžiškumo.

Puodelį puošia auksinės rožės, tulpės, gvazdikai, chrizantemos, augalų šakelės ir lapeliai.

Jo viršutinėje briaunoje išraižytas užrašas, tikriausiai atsiradęs XIX a., įvardija dovanos savininką: „Stanislovui Malachovskiui, Poznanės vaivadai, už 1699 m. Karlovicų sutartį“.

Nefrito ir aukso lėkštelė su turkiais iš 1699 m. diplomatinės dovanos servizo
1699 m. diplomatinei dovanai priklausiusi puošni lėkštelė | Ignės Kielaitės nuotr.

Aštuonkampis, žvaigždė ir pasaulio darna

Ne mažiau iškalbinga ir servizo lėkštelė.

Jos vidinė dalis pagaminta iš nefrito ir yra aštuonkampio formos. Centre matoma auksiniu krašteliu apvesta šešiakampė žvaigždė.

Šiandien šešiakampė žvaigždė pirmiausia siejama su judaizmu, tačiau ji buvo vartojama ir Osmanų kultūroje. Kartu su kitomis taisyklingomis geometrinėmis figūromis ji galėjo reikšti pasaulio tvarką, darną ir visatos pusiausvyrą.

Lėkštelė stovi ant keturių auksinių kojelių, o jos auksinį, augaliniais ornamentais išpuoštą kraštą puošia net 30 turkių.

Tad šis nedidelis indų rinkinys yra kur kas daugiau nei prabangos daiktas. Jame susipina diplomatija, taikos derybos, Osmanų meno tradicija, Rytų simbolika ir XVII a. Europos tarptautiniai santykiai.

Puošni Osmanų aplinką menanti palapinė Valdovų rūmų muziejaus parodoje
Parodoje eksponuojama puošni Osmanų aplinką menanti palapinė | Nuotr. iš pateiktos parodos medžiagos

Per šimtmečius išsaugotas unikalus eksponatas

S. Malachovskiui padovanotas servizas iki XIX a. priklausė Malachovskių giminei. Vėliau jis pateko Tarnovskių šeimai, o nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio priklauso Vavelio karališkajai piliai – Valstybiniams meno rinkiniams.

Antrojo pasaulinio karo metais vertingas servizas buvo išvežtas į Kanadą. Į Lenkiją jis sugrįžo 1959 metais.

Šiandien eksponatas saugomas Vavelio karališkojoje pilyje, o Lietuvos lankytojai jį gali išvysti Valdovų rūmų muziejuje.

Praėjus daugiau kaip trims šimtmečiams, ši diplomatinė dovana primena laikus, kai valdovų siunčiami daiktai kalbėjo beveik taip pat aiškiai kaip sutartys ir pasiuntinių žodžiai.

Parengta pagal parodos kuratorės G. Tubelevičiūtės medžiagą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Osmanų imperija nuo galybės viršūnės iki žlugimo
  2. Kai laisvė buvo svarbesnė už gyvenimą: Tauro partizanų apygardos atminčiai – 80 metų
  3. Dovana Valdovų rūmams – istorinio dokumento, kuriame pirmą kartą paminėta Lietuva, faksimilė
  4. Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja žmonės, ne daiktai
  5. Valdovų rūmų muziejus gavo vertingą dovaną
  6. Valdovų rūmuose – įspūdinga Vengrijos dovana šimtmetį švenčiančiai Lietuvai
  7. Ypatingas sodas – dr. Audriaus Plioplio dovana Lietuvos nacionaliniam muziejui
  8. Kauno Naumiestis pasakoja savo istoriją
  9. „Aktualioji istorija“: Kas buvo Sūduva Vytauto laikais?
  10. K. Leončikas. Kada buvo įvesti abitūros egzaminai?
  11. LGGRTC primena liūdną istorijos puslapį – prieš 80 metų buvo sunaikintas Šiaulių getas
  12. R. Kaminskas. Ažagų-Eimuliškio kautynės buvo vienos iš didžiausių Lietuvos partizanų kautynių prieš sovietų okupantus
  13. Diena, kai Vilnius gavo pilnametystės pasą
  14. Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija
  15. Netikėtai surastas Žygimanto Augusto laiškas žmonai – Valdovų rūmų muziejuje

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Jungtinės Karalystės ir Ukrainos vėliavos, kariai, dronas ir oro gynybos įranga
Užsienyje

Maskva pagrasino britų kariniams objektams Ukrainoje, Londonas paramos Kijevui nemažins

2026 09 19
Civilinė sauga
Lietuvoje

Stiprinamas pasirengimas gyventojų evakavimui ir pagalbos suteikimui

2026 09 18
Priedanga | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Priedangų atnaujinimui numatoma 16 mln. eurų

2026 09 18
Į kariuomenės dalinius atvyks paskutinieji šių metų šauktiniai
Lietuvoje

Norintieji dar gali rinktis 90–120 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą

2026 09 18
Šuo
Lietuvoje

Dėl beglobių gyvūnų kyla daug klausimų, nes nėra aiškios tvarkos  

2026 09 18
Sveikata
Lietuvoje

Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra bus nuoseklesnė

2026 09 18
Elektra
Lietuvoje

Sostinėje spartinamas elektros perdavimo linijų kabeliavimas

2026 09 18
Gariūnų viadukas
Lietuvoje

Įpusėjus Gariūnų viaduko atnaujinimui, pradedamas antrasis etapas

2026 09 18
Kaunas
Lietuvoje

Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus

2026 09 18
Kauno kino centro „Romuva“ salė su ekrane rodomu animaciniu filmu
Lietuvoje

„Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

2026 09 18
Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas
Kalba

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Kai ką žinau apie Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus
  • P.Skutas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Fide apie A. Valotka. Naujoji graždanka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Paspirtukus dauguma laiko didžiausia grėsme vaikų saugumui kelyje
  • Kad rudens derlius džiugintų kuo ilgiau
  • Nauja šildymo meto pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
  • Pažadėjo greitą pelną, paliko be santaupų: kokias būdais veikia investiciniai sukčiai?

Kiti Straipsniai

Pinigai

Pažadėjo greitą pelną, paliko be santaupų: kokias būdais veikia investiciniai sukčiai?

2026 09 19
Prof. habil dr. Zenonas Norkus

Baltijos Asamblėjos mokslo premija skirta Zenonui Norkui

2026 09 19
Sporto rūmuose atsisveikinama su Sausio 13-osios didvyriais

Saugoti ar leisti keistis? Vilniuje kalbėsis apie paveldo ribas XXI amžiaus mieste

2026 09 19
Astronomas prie teleskopo stebi žvaigždėtą dangų, kuriame vaizduojamas asteroidas

Danguje įamžintas Vaižgantas: jo vardu pavadintas asteroidas

2026 09 19
90-mečio minėjimo vaizdas Veterinarijos akademijos rūmuose

LSMU Veterinarijos akademijai – 90: pagerbti steigėjai, žvilgsnis krypsta į biotechnologijas

2026 09 19
Prie mažo lėktuvo prieš skrydį atliekama patikra

Rugsėjo 19-osios horoskopas: rytą neskubėkite, vėliau susitelkite į tai, kas svarbiausia

2026 09 18
Baltų vienybės dienos ir Rudens lygiadienio apeigų Panevėžyje plakatas su ugnies apeigų vaizdu

Panevėžyje Baltų vienybės dieną ir Rudens lygiadienį pažymės ugnimi ir giesmėmis

2026 09 18
Kauno kino centro „Romuva“ salė su ekrane rodomu animaciniu filmu

„Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

2026 09 18
Bunongų žmonės prie milžiniško seno medžio Kambodžos miške

„Miškas ne mūsų – tai mes esame jo vaisiai“: pokalbis su ekosofu dr. M. Davidavičiumi

2026 09 18
Vilniaus gynybinės sienos bastėja iš oro

Vilniaus bastėjoje – „Viduramžių komiksai“: ką apie žmogų prieš 500 metų pasakojo jo krosnis

2026 09 18

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Kai ką žinau apie Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus
  • P.Skutas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Fide apie A. Valotka. Naujoji graždanka
  • Ogi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
Kitas straipsnis
Kauno kino centro „Romuva“ salė su ekrane rodomu animaciniu filmu

„Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai