Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Diena, kai Vilnius gavo pilnametystės pasą

2022-01-28 06:00:18
8
Vilniaus šviesų šventės akimirka | V. Abramausko nuotr.

Vilniaus šviesų šventės akimirka | V. Abramausko nuotr.

Švenčiant Vilniaus gimtadienio savaitę Valdovų rūmų muziejus siūlo atsigręžti į istorines sostinės ištakas – daugiau sužinoti, kas buvo mūsų miesto įkūrėjai, prie Vilnios ir Neries pastatę pirmąją bei tuomet vienintelę mūrinę pilį Lietuvos teritorijoje.

Vilniaus gimtadieniu laikomą 1323 m. sausio 25-ąją Valdovų rūmų muziejaus istorikai vadina diena, kai Lietuvos sostinė gavo pilnametystės pasą, nes tiek gyvenvietė, tiek mūrinė pilis čia egzistavo jau anksčiau.

Tądien išsiųsti Lietuvos valdovo Gedimino (1316–1341) laiškai, kviečiantys į Vilnių atvykti amatininkus, pirklius, tikėtina, buvo rašyti iš archeologų atrasto ir šiandien Valdovų rūmų muziejuje galimo pamatyti Ankstyvosios mūrinės pilies bokšto (donžono), kuriame Lietuvos valdovas ir galėjo reziduoti.

Dar Atgimimo metais pradėti Valdovų rūmų teritorijos archeologiniai kasinėjimai pildo bei kartais keičia Lietuvos ir jos sostinės istoriją, ji tampa vis labiau apčiuopiama. Valdovų rūmų muziejaus archeologijos ekspozicija nuolat pildoma restauruotais pačiais įspūdingiausiais radiniais, kurie liudija, kad geležinį vilką ant kalno sapnavęs valdovas Gediminas jau buvo europines dvaro kultūros tradicijas išmanęs valdovas, kasdienybėje naudojęsis visais prabangos patogumais.

Muziejaus fonduose iš viso sukaupta apie pusė milijono archeologijos artefaktų. Daug Gedimino ar net ankstesnių epochų įdomiausių radinių rodoma ir nuolatinėse ekspozicijose, jos nuolat papildomos ir atnaujinamos. Ankstyviausieji radiniai restauratorių laboratorijose atskleidžia vis naujų žinių apie Vilnių dar iki Gedimino valdymo laikų.

Vyriausioji archeologė Rasa Gliebutė pasakoja, kad XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios radiniai – unikalūs: ant valdovo ir didikų stalų jau stovėjo puoštos emalio ornamentais ir kai kurios, neabejotinai, auksuotos stiklo taurės iš Artimųjų Rytų, greičiausiai, Sirijos, stiklo dirbtuvių. Lietuvos valdovo  aplinkos žmonės dabinosi papuošalais iš tauriųjų metalų ir brangakmenių (paminėtinas seniausias auksinis žiedas, datuojamas XIII a. 8 dešimtmečiu), vaikščiojo avėdami elegantiškais, spalvingais batais.

Moterys puošėsi apgalviais iš metalo plokštelių, auskarais, vėriniais, metalinėmis ar įvairiaspalvio stiklo apyrankėmis. Juvelyriniai dirbiniai atspindi importo tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų bei vietinių tradicijų madas.

Naujuosiuose rūmuose, Vilniuje (Kražių gatvėje), įsikūrę Valdovų rūmų muziejaus restauratoriai, archeologai bei eksponatų saugotojai (iki praėjusių metų rudens jie glaudėsi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinyje) pristato vis naujų restauruotų daiktų. Vienas įdomiausių yra dėl pelkėto grunto gerai išsilaikęs, itin retas pasaulio muziejuose XIII a. pabaiga datuojamas balnas. Pasak kultūros istoriko dr. Pauliaus Bugio, įspūdinga, kad vietos meistrai jau tais laikais mokėjo taip juvelyriškai apdirbti odą, kaulą bei ragą, balnas buvo išpuoštas polichromija, tik, deja, jos pėdsakai neleidžia atkurti viso buvusio piešinio.

 

1 of 16
- +
Archeologijos ekspozicija | M. Kaminsko nuotr.
Archeologijos ekspozicija | V. Abramausko nuotr.
Archeologijos ekspozicijoje – XIII–XIV a. žiedai | V. Abramausko nuotr.
Archeologijos ekspozicijoje | V. Abramausko nuotr.
Atnaujinta archeologijos archeologijos ekspozicija | V. Abramausko nuotr.
Auksinis XIII a. pab. žiedas | V. Abramausko nuotr.
Balnas, išlikusi polichromija ant balno detalės | V. Abramausko nuotr.
D. Baubaitė rodo kuoką | V. Abramausko nuotr.
M. Mieliauskas rodo restauruotą XIII a. pentino dalį | rengėjų nuotr.
Papuošalų karoliukai | V. Abramausko nuotr.
Šachmatų figūrėlės | M. Kaminsko nuotr.
Šukos, XIII a. pab. – XIV a. I p. | V. Abramausko nuotr.
Vilniaus šviesų šventės akimirka | V. Abramausko nuotr.
Vilniaus šviesų šventė | rengėjų nuotr.
Vilniaus šviesų šventė prie Valdovų rūmų | V. Abramausko nuotr.

1. Archeologijos ekspozicija | M. Kaminsko nuotr.

Archeologijos ekspozicija | M. Kaminsko nuotr.

2. Archeologijos ekspozicija | V. Abramausko nuotr.

3. Archeologijos ekspozicijoje – XIII–XIV a. žiedai | V. Abramausko nuotr.

4. Archeologijos ekspozicijoje | V. Abramausko nuotr.

5. Atnaujinta archeologijos archeologijos ekspozicija | V. Abramausko nuotr.

6. Auksinis XIII a. pab. žiedas | V. Abramausko nuotr.

7. Balnas, išlikusi polichromija ant balno detalės | V. Abramausko nuotr.

8. D. Baubaitė rodo kuoką | V. Abramausko nuotr.

9. M. Mieliauskas rodo restauruotą XIII a. pentino dalį | rengėjų nuotr.

10. Papuošalų karoliukai | V. Abramausko nuotr.

11. Šachmatų figūrėlės | M. Kaminsko nuotr.

12. Šukos, XIII a. pab. – XIV a. I p. | V. Abramausko nuotr.

13. Vilniaus šviesų šventės akimirka | V. Abramausko nuotr.

14. Vilniaus šviesų šventė | rengėjų nuotr.

15. Vilniaus šviesų šventė prie Valdovų rūmų | V. Abramausko nuotr.

16. Vilniaus šviesų šventė | V. Abramausko nuotr.

Vilniaus šviesų šventė | V. Abramausko nuotr.

Dalies restauruojamų daiktų paskirtis kol kas nėra aiški. Rašytinių šaltinių iš XIII–XIV a. išlikę labai mažai, užuominų apie daiktus ar dovanas yra, tačiau tos vertybės plačiau neaprašytos. Restauratorė ekspertė Deimantė Baubaitė pasakoja apie neseniai ekspozicijai parengtą ornamentuotą kuoką.

Tokių kuokų mūsų regione rasta ir anksčiau, tačiau Valdovų rūmų teritorijoje restauruotas visas jų rinkinys. Archeologai bando įspėti kuokos paskirtį – galbūt tai ritualinio būgno lazdelė, ginklas, o gal pagonių žynio (krivio) apeiginė lazda.

Restauravimo skyriaus vedėjas Mantvidas Mieliauskas pasakoja, kad keletą šimtmečių niokotus Valdovų rūmus ir gyvenimą juose tenka atkurti kantriai restauruojant kiekvieną šukę. Tokie daiktai kaip dailiai nukaltas restauruotas bato pentinas, unikalios ornamentuotos kaulinės šukos rodo, kad kunigaikščiams ir kitiems didikams buvo svarbi jų išvaizda, higiena.

Beje, archeologų ir restauratorių pastangomis paneigtas ir iki šiol gajus Lietuvos valdovo Gedimino vaizdavimas – XIII–XIV a. skustuvų kolekcija rodo, kad tų laikų lietuviai vyrai gana dažnai skutosi veidus ir toli gražu ne visada augino barzdas.

Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamos ir šioje teritorijoje rastos šachmatų figūrėlės, seniausias Vilniuje lošimo kauliukas, net kėglių muštukai. Pasak Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjo Gintauto Striškos, visi šie radiniai leido atkurti tų laikų gyvenamąją aplinką, kasdienybės pomėgius, o surinkta medžiaga panaudota atkuriant Gedimino bokšto istoriją – gavus Kultūros tarybos finansavimą parengtas virtualus pasakojimas apie tikrąjį Gedimino bokštą, kurio liekanos saugomos Valdovų rūmų muziejaus erdvėse.

Šis bokštas ir aplink esantys Ankstyvosios mūrinės pilies gynybinių sienų bei kitų pastatų fragmentai yra vienintelės Lietuvos sostinėje išlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės, kurios primena Valdovo Gedimino laikus ir yra lengvai prieinamos kiekvienam Valdovų rūmų muziejaus lankytojui.

Vilniaus gimtadienio savaitę Valdovų rūmų kieme veikia viena įspūdingiausių Vilniaus šviesų festivalio instaliacijų, tačiau muziejus kviečia užsukti ir į pačias ekspozicijas, pažinti miesto istoriją atnaujintoje archeologijos ekspozicijoje. Per praėjusius metus muziejus papildytas 250-ia istorinių eksponatų. Beje, artėjantį sekmadienį visus lankytojus Valdovų rūmų muziejus priims nemokamai, kaip įprasta paskutinį mėnesio sekmadienį.

Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta knyga „Vilnius 1915. Diena po dienos“
  2. Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorinius laikmečius
  3. „Aktualioji istorija“: Vilnius ir Gediminas
  4. Vilnius švenčia miesto vardo pirmojo paminėjimo 696-asias metines
  5. Virtualiose ekskursijose – XV ir XVI a. Vilnius: kaip atrodė vilniečių kasdienybė, valgiai ir neįtikėtinos puotos?
  6. Įspūdingų sukaktuvių sostinė kviečia laukti su šūkiu „Vilnius: 700 metų jaunas“ (video)
  7. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“
  8. Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena (video)
  9. Valstybės dieną Valdovų rūmai atšventė atkūrimo pabaigtuves (video)
  10. Valdovų rūmai pirmąją darbo dieną sutraukė rekordinį lankytojų skaičių
  11. Istorikė L. Lesauskaitė Lietuvos vėliavos dieną dalijosi mintimis apie Trispalvę
  12. Vilnius ruošiasi „Sostinės dienoms“
  13. Vilnius pagerbs sostinės įkūrėją Gediminą
  14. Vilnius švenčia 170-ąjį dr. Jono Basanavičiaus gimtadienį
  15. Vilnius ruošiasi tapti UNESCO literatūros miestu
  16. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“
  17. Minima sostinės įkūrėjo Gedimino diena
  18. Motinos dieną visos mamos Valdovų rūmus lankys nemokamai
  19. Lietuvos tautinės bendrijos pirmą kartą šventė savo dieną
  20. B. Mackonytė: Vilnius buvo visiškai kitas miestas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Saulės Vilna says:
    1 metai ago

    Labai jau tik turistiniame lygyje rašoma apie Vilnių. Nenurodomos jokios mokslinės publikacijos, kurios galėtų įtikinti apie čia apie Vilnių dėstomų teiginių pagrįstumą.
    Antai, archeologų tyrimai rodo, kad bokštas (donžonas) statomas galima sakyti pelkėje, sakoma, kad tai Ankstyvos mūrinės pilies bokštas, bet tai panašu į sakralinės paskirties statinį, kadangi čia pat yra dabar vadinamas Gedimino kalnas, taigi logiška, kad kalnas gynybiniams tikslama tinkamesnis. Nieko nepasakoma apie to bokšto aplinką iki jo pastatymo. Juk labai tikėtina, kad iki tol ten galėję būti mediniai statiniai – šventykla deiviai Šerialai. Sakoma, ten – bokšto vietoje rastas XIII a. pabaigos balnas, jis buvo išpuoštas polichromija, buvusį jo vaizdą sunku atkurti. Bet jis yra dar iš iki Gedimino laikų, tai kaip jis galėjo ten atsirasti, jeigu toje vietoje iki Gedimino laikų nieko nebuvę.
    Pagaliau kur yra senesnė vieta – čia ar Bokšto g., Aušros vartų rajone. Problemiška yra dėl vardo Vilna Gedimino laiškuose atsiradimo. Gali būti, kad Vilna ir reiškia, būtent, bokštą (donžoną), o anksčiau – Vytenio, Mindaugo laikais Vilnius turėjo kitą pavadinmą, tarkim, Vorutos. Mat,Aušros Vartų pavadinimo žodyje ‘vartai’ turime Vo+rutos vardo semantikos, esančios liet. žodžiuose ‘rauda, raudoti, roda- išeitis’ reikšmėse.
    Visa tai sostinės gimtadieniui skirtų metų proga ar nederėtų ištirti ir žmonėms pasakyti.

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    „Vilniaus gimtadieniu laikomą 1323 m. sausio 25-ąją Valdovų rūmų muziejaus istorikai vadina diena, kai Lietuvos sostinė gavo pilnametystės pasą, nes tiek gyvenvietė, tiek mūrinė pilis čia egzistavo jau anksčiau.“ – tai tik jūsų asmeninė nuomonė dėl Viniaus gimtadienio ir nieko daugiau. Patys sau prieštaraujate, sakydami, kad „tiek gyvenvietė, tiek mūrinė pilis čia egzistavo jau anksčiau.“ Niekas niekada nesako, kad, pvz., vaikas gimė, kai jam suėjo 18 metų. Tas išsigalvotas „pilnametystės pasas“ yra daugiau negu nesąmonė. Ir ne gėda? Lietuvos valstybės istorijos, jos sostinės istorijos sumenkinimu labai jau neskaniai atsiduoda. Na, bet svarbiausia, kad disneilendas sumūrytas, kurio eksponatai iš kur ir po kiek?

    Atsakyti
  3. Vaclovas M. says:
    1 metai ago

    Išties proga neeilinė – 700 metų (nuo paminėjimo), tačiau ji minima paviršutiniškai apsiribojant tik turistiniais pakalbėjimais. Nieko rimtesnio nesumanė nei sostinės valdžia, nei istorikai, nei Valdovų rūmų kolektyvas. Netgi Gedimino nedrįstama pavadinti tikruoju titulu. Juk jis KARALIUS. Gal jau bent ant paminklo JAM aikštėje įraše nukrapštytume gėdingą D. kunigaikščio vardą, lyg jis būtų buvęs kažkam pavaldus. Beje, jo sūnus Algirdas net imperatoriumi vadintas (basileus). Istorikai – B. mokinukai – suglaudę ausis tyli, ir taip nutylima pora šimtmečių trukusi didingiausia Lietuvos karalystės istorija bei pasaulio istorijoje neregėtas dar nuostabesnis DVIEJŲ ŠIMTMEČIŲ karas su jungtinėmis vakarų Europos valstybių armijomis, kurį galutinai laimėjome prie Žaliosios Girios.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 metai ago

      Istorija taip politizuota, kad ir vėl klausiu: ar istorija yra mokslas, ar tik politikierių įrankis su buku galu, naudojamas jų savanaudiškiems tikslams pasiekti?

      Atsakyti
  4. Saulės Vilna says:
    1 metai ago

    Minint Vilniaus vardo pasirodymo istorijos šaltinyje faktą apskritai derėtų sujudinti visą svetimųjų primestą Lietuvai jos istorijos koncepciją. Pradedant nuo jos aukščiausios valdymo institucijos struktūros ypatumų atskirais laikotarpiais analizavimo. Antai, iš 1219 m. sutarties su Volyne matome, kad Lietuva buvo valdoma 5-ų lygaus statuso asmenų- vyresnųjų kunigaikščių. Mindaugo laikotarpio šaltiniai byloja, kad jis vienvaldžiu aukščiausiu Lietuvos valdovu tapo po varžymusi su Tautvilu, Vykintu, kitais. Tai, kad Traidenio valdymo laikotarpiu Lietuvos valdovas vadinamas -Traidene ir kitų to laikotarpio faktų analozavimas rodytų, kad valdymas tuo laiku galėjo būti kolektyvinis – trijų asmenų, kurie vadinami broliais, bet tai tereiškia, kad valdyti broliški jų buvo susitarta, o ne kad jie buvo kraujo broliais. Negalima spręsti, kad po Traidenio Daumantas buvo vienvaldžiu valdovu, nes tuo laikotarpiu minimi ir kitų valdovų vardai (Budividas, Pukuveras, Butegeidis).
    Iš Vytenio laikotarpio faktų galima spręsti, kad jis buvo vienasmenis Lietuvos valdovas – karalius. Po jo yra lyg kelių metų pauzė ir po jos tapo atsirandęs valdymas pavadinimu: „Gediminne lietuvių ir daugelio rusų karalius“.Tas “lietuvių ir daugelių rusų” turinys valdovo pavadinime rodytų, kad Gediminne veikiau gali reikšti ne vieno asmens valdymą, o kad tas karaliavimo Lietuvoje organas buvęs kolektyvinis, t.y. kad jis gali būti sudarytas iš visų lietuvių ir daugelio rusų kunigaikščių Lietuvai broliškai valdyti. Beje, tokio aiškinimo naudai bylotų ir pavadinime po Gediminne nededamas kablelis..Žodžiu, po Vytenio Lietuvoje vėl buvo grįžta prie kolektyvinio valdymo, kurio organas vadintas iš gentinės tikrovės laikų einančiu žodžiu ‚gediminne‘. Taip manant, tampa aišku ir dėl to Gedimino žadėjimo krikštytis, bet nesikrikštyta. Mat, ją galėjo sudaryti daug vyriausiųjų kunigaikščių, tarp kurių galėjo būti ir krikštytų pagal Rytų apeigas rusėnų.
    Taigi Vilniaus minėjimui skirti metai tinkama proga peržiūrėti Lietuvos istorijos koncepciją, atskleisti Lietuvos karalystės valdymo savitumus.

    Atsakyti
  5. Prie muziejaus says:
    1 metai ago

    ,,Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) aukciono būdu parduoda tris T. Kosciuškos g. (10 ir 12) esančius Sluškų rūmų komplekso pastatus. Pradinė kaina aukcione – 11,25 mln. Eur (PVM netaikomas). Aukcioną organizuoja tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“.”
    – lrytas.lt/bustas/architektura/2022/02/02/news/parduodami-istoriniai-pastatai-sostines-centre-pradine-kaina-daugiau-kaip-11-mln-euru-22258853

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 metai ago

      Ačiū, Žemyna, pažiūrėsiu, kiek šiandien turiu grynais.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        1 metai ago

        Ramiai, primesiu, kiek reikės…
        Kiek saugu mūsų tikrovėje tokioje vietoje esančius pastatus, kitus objektus atiduoti į gal net svetimas rankas? Sumanys jų vietoje pastatyti 100 a. dangoraižį, kad Gedimino kalną su bokštu užgožtų, ir vyr. architektas su džiaugsmu pritars? Gal net sugalvos stiklo kalną jo vietoje pastatyti?
        Dabar Krokuvos g. stiklainį suplanavo, kad galutinai vaizdą į Šeškinės kalvas užgožtų.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prekių pristatymas | pixabay.com, ha11ok nuotr.

Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Partizano Jono Kadžionio-Bėdos 95-metis | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokioms tinklalaidėms verta skirti laiko?
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?

by Ditė Česėkaitė
2023 02 05
0
Prekių pristatymas | pixabay.com, ha11ok nuotr.

Pandemijos paskatinti pirkėjai ir toliau vis dažniau perka internetu bei renkasi bekontaktį pristatymo būdą ar kurjerių tarnybų paslaugas. Tačiau Valstybinės...

Skaityti toliau

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
2
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.

Pakuočių atliekų konteineryjedūrę netinkami daiktai kartu su išrūšiuotomis atliekomis patenka į rūšiavimo centrą. Kaip tolimesnis rūšiavimo procesas, kas nutinka su...

Skaityti toliau

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
1
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Vasario 24 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“. Ką veikia žaidimų kūrėjai?...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • taškas apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
Kitas straipsnis
Pristatyta knyga apie žydų gelbėtojos Onos Šimaitės gyvenimą

Pristatyta knyga apie žydų gelbėtojos Onos Šimaitės gyvenimą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai