Šeštadienis, 21 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Diena, kai Vilnius gavo pilnametystės pasą

www.alkas.lt
2022-01-28 06:00:18
8
Vilniaus šviesų šventės akimirka | V. Abramausko nuotr.

Vilniaus šviesų šventės akimirka | V. Abramausko nuotr.

Švenčiant Vilniaus gimtadienio savaitę Valdovų rūmų muziejus siūlo atsigręžti į istorines sostinės ištakas – daugiau sužinoti, kas buvo mūsų miesto įkūrėjai, prie Vilnios ir Neries pastatę pirmąją bei tuomet vienintelę mūrinę pilį Lietuvos teritorijoje.

Vilniaus gimtadieniu laikomą 1323 m. sausio 25-ąją Valdovų rūmų muziejaus istorikai vadina diena, kai Lietuvos sostinė gavo pilnametystės pasą, nes tiek gyvenvietė, tiek mūrinė pilis čia egzistavo jau anksčiau.

Tądien išsiųsti Lietuvos valdovo Gedimino (1316–1341) laiškai, kviečiantys į Vilnių atvykti amatininkus, pirklius, tikėtina, buvo rašyti iš archeologų atrasto ir šiandien Valdovų rūmų muziejuje galimo pamatyti Ankstyvosios mūrinės pilies bokšto (donžono), kuriame Lietuvos valdovas ir galėjo reziduoti.

Dar Atgimimo metais pradėti Valdovų rūmų teritorijos archeologiniai kasinėjimai pildo bei kartais keičia Lietuvos ir jos sostinės istoriją, ji tampa vis labiau apčiuopiama. Valdovų rūmų muziejaus archeologijos ekspozicija nuolat pildoma restauruotais pačiais įspūdingiausiais radiniais, kurie liudija, kad geležinį vilką ant kalno sapnavęs valdovas Gediminas jau buvo europines dvaro kultūros tradicijas išmanęs valdovas, kasdienybėje naudojęsis visais prabangos patogumais.

Muziejaus fonduose iš viso sukaupta apie pusė milijono archeologijos artefaktų. Daug Gedimino ar net ankstesnių epochų įdomiausių radinių rodoma ir nuolatinėse ekspozicijose, jos nuolat papildomos ir atnaujinamos. Ankstyviausieji radiniai restauratorių laboratorijose atskleidžia vis naujų žinių apie Vilnių dar iki Gedimino valdymo laikų.

Vyriausioji archeologė Rasa Gliebutė pasakoja, kad XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios radiniai – unikalūs: ant valdovo ir didikų stalų jau stovėjo puoštos emalio ornamentais ir kai kurios, neabejotinai, auksuotos stiklo taurės iš Artimųjų Rytų, greičiausiai, Sirijos, stiklo dirbtuvių. Lietuvos valdovo  aplinkos žmonės dabinosi papuošalais iš tauriųjų metalų ir brangakmenių (paminėtinas seniausias auksinis žiedas, datuojamas XIII a. 8 dešimtmečiu), vaikščiojo avėdami elegantiškais, spalvingais batais.

Moterys puošėsi apgalviais iš metalo plokštelių, auskarais, vėriniais, metalinėmis ar įvairiaspalvio stiklo apyrankėmis. Juvelyriniai dirbiniai atspindi importo tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų bei vietinių tradicijų madas.

Naujuosiuose rūmuose, Vilniuje (Kražių gatvėje), įsikūrę Valdovų rūmų muziejaus restauratoriai, archeologai bei eksponatų saugotojai (iki praėjusių metų rudens jie glaudėsi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinyje) pristato vis naujų restauruotų daiktų. Vienas įdomiausių yra dėl pelkėto grunto gerai išsilaikęs, itin retas pasaulio muziejuose XIII a. pabaiga datuojamas balnas. Pasak kultūros istoriko dr. Pauliaus Bugio, įspūdinga, kad vietos meistrai jau tais laikais mokėjo taip juvelyriškai apdirbti odą, kaulą bei ragą, balnas buvo išpuoštas polichromija, tik, deja, jos pėdsakai neleidžia atkurti viso buvusio piešinio.

 

1 of 16
- +
Archeologijos ekspozicija | M. Kaminsko nuotr.
Archeologijos ekspozicija | V. Abramausko nuotr.
Archeologijos ekspozicijoje – XIII–XIV a. žiedai | V. Abramausko nuotr.
Archeologijos ekspozicijoje | V. Abramausko nuotr.
Atnaujinta archeologijos archeologijos ekspozicija | V. Abramausko nuotr.
Auksinis XIII a. pab. žiedas | V. Abramausko nuotr.
Balnas, išlikusi polichromija ant balno detalės | V. Abramausko nuotr.
D. Baubaitė rodo kuoką | V. Abramausko nuotr.
M. Mieliauskas rodo restauruotą XIII a. pentino dalį | rengėjų nuotr.
Papuošalų karoliukai | V. Abramausko nuotr.
Šachmatų figūrėlės | M. Kaminsko nuotr.
Šukos, XIII a. pab. – XIV a. I p. | V. Abramausko nuotr.
Vilniaus šviesų šventės akimirka | V. Abramausko nuotr.
Vilniaus šviesų šventė | rengėjų nuotr.
Vilniaus šviesų šventė prie Valdovų rūmų | V. Abramausko nuotr.

1. Archeologijos ekspozicija | M. Kaminsko nuotr.

Archeologijos ekspozicija | M. Kaminsko nuotr.

2. Archeologijos ekspozicija | V. Abramausko nuotr.

3. Archeologijos ekspozicijoje – XIII–XIV a. žiedai | V. Abramausko nuotr.

4. Archeologijos ekspozicijoje | V. Abramausko nuotr.

5. Atnaujinta archeologijos archeologijos ekspozicija | V. Abramausko nuotr.

6. Auksinis XIII a. pab. žiedas | V. Abramausko nuotr.

7. Balnas, išlikusi polichromija ant balno detalės | V. Abramausko nuotr.

8. D. Baubaitė rodo kuoką | V. Abramausko nuotr.

9. M. Mieliauskas rodo restauruotą XIII a. pentino dalį | rengėjų nuotr.

10. Papuošalų karoliukai | V. Abramausko nuotr.

11. Šachmatų figūrėlės | M. Kaminsko nuotr.

12. Šukos, XIII a. pab. – XIV a. I p. | V. Abramausko nuotr.

13. Vilniaus šviesų šventės akimirka | V. Abramausko nuotr.

14. Vilniaus šviesų šventė | rengėjų nuotr.

15. Vilniaus šviesų šventė prie Valdovų rūmų | V. Abramausko nuotr.

16. Vilniaus šviesų šventė | V. Abramausko nuotr.

Vilniaus šviesų šventė | V. Abramausko nuotr.

Dalies restauruojamų daiktų paskirtis kol kas nėra aiški. Rašytinių šaltinių iš XIII–XIV a. išlikę labai mažai, užuominų apie daiktus ar dovanas yra, tačiau tos vertybės plačiau neaprašytos. Restauratorė ekspertė Deimantė Baubaitė pasakoja apie neseniai ekspozicijai parengtą ornamentuotą kuoką.

Tokių kuokų mūsų regione rasta ir anksčiau, tačiau Valdovų rūmų teritorijoje restauruotas visas jų rinkinys. Archeologai bando įspėti kuokos paskirtį – galbūt tai ritualinio būgno lazdelė, ginklas, o gal pagonių žynio (krivio) apeiginė lazda.

Restauravimo skyriaus vedėjas Mantvidas Mieliauskas pasakoja, kad keletą šimtmečių niokotus Valdovų rūmus ir gyvenimą juose tenka atkurti kantriai restauruojant kiekvieną šukę. Tokie daiktai kaip dailiai nukaltas restauruotas bato pentinas, unikalios ornamentuotos kaulinės šukos rodo, kad kunigaikščiams ir kitiems didikams buvo svarbi jų išvaizda, higiena.

Beje, archeologų ir restauratorių pastangomis paneigtas ir iki šiol gajus Lietuvos valdovo Gedimino vaizdavimas – XIII–XIV a. skustuvų kolekcija rodo, kad tų laikų lietuviai vyrai gana dažnai skutosi veidus ir toli gražu ne visada augino barzdas.

Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamos ir šioje teritorijoje rastos šachmatų figūrėlės, seniausias Vilniuje lošimo kauliukas, net kėglių muštukai. Pasak Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjo Gintauto Striškos, visi šie radiniai leido atkurti tų laikų gyvenamąją aplinką, kasdienybės pomėgius, o surinkta medžiaga panaudota atkuriant Gedimino bokšto istoriją – gavus Kultūros tarybos finansavimą parengtas virtualus pasakojimas apie tikrąjį Gedimino bokštą, kurio liekanos saugomos Valdovų rūmų muziejaus erdvėse.

Šis bokštas ir aplink esantys Ankstyvosios mūrinės pilies gynybinių sienų bei kitų pastatų fragmentai yra vienintelės Lietuvos sostinėje išlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės, kurios primena Valdovo Gedimino laikus ir yra lengvai prieinamos kiekvienam Valdovų rūmų muziejaus lankytojui.

Vilniaus gimtadienio savaitę Valdovų rūmų kieme veikia viena įspūdingiausių Vilniaus šviesų festivalio instaliacijų, tačiau muziejus kviečia užsukti ir į pačias ekspozicijas, pažinti miesto istoriją atnaujintoje archeologijos ekspozicijoje. Per praėjusius metus muziejus papildytas 250-ia istorinių eksponatų. Beje, artėjantį sekmadienį visus lankytojus Valdovų rūmų muziejus priims nemokamai, kaip įprasta paskutinį mėnesio sekmadienį.

Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta knyga „Vilnius 1915. Diena po dienos“
  2. Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorinius laikmečius
  3. „Aktualioji istorija“: Vilnius ir Gediminas
  4. Vilnius švenčia miesto vardo pirmojo paminėjimo 696-asias metines
  5. Virtualiose ekskursijose – XV ir XVI a. Vilnius: kaip atrodė vilniečių kasdienybė, valgiai ir neįtikėtinos puotos?
  6. Įspūdingų sukaktuvių sostinė kviečia laukti su šūkiu „Vilnius: 700 metų jaunas“ (video)
  7. Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena (video)
  8. Valstybės dieną Valdovų rūmai atšventė atkūrimo pabaigtuves (video)
  9. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“
  10. Valdovų rūmai pirmąją darbo dieną sutraukė rekordinį lankytojų skaičių
  11. Istorikė L. Lesauskaitė Lietuvos vėliavos dieną dalijosi mintimis apie Trispalvę
  12. Vilnius ruošiasi „Sostinės dienoms“
  13. Vilnius pagerbs sostinės įkūrėją Gediminą
  14. Vilnius švenčia 170-ąjį dr. Jono Basanavičiaus gimtadienį
  15. Vilnius ruošiasi tapti UNESCO literatūros miestu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Saulės Vilna says:
    3 metai ago

    Labai jau tik turistiniame lygyje rašoma apie Vilnių. Nenurodomos jokios mokslinės publikacijos, kurios galėtų įtikinti apie čia apie Vilnių dėstomų teiginių pagrįstumą.
    Antai, archeologų tyrimai rodo, kad bokštas (donžonas) statomas galima sakyti pelkėje, sakoma, kad tai Ankstyvos mūrinės pilies bokštas, bet tai panašu į sakralinės paskirties statinį, kadangi čia pat yra dabar vadinamas Gedimino kalnas, taigi logiška, kad kalnas gynybiniams tikslama tinkamesnis. Nieko nepasakoma apie to bokšto aplinką iki jo pastatymo. Juk labai tikėtina, kad iki tol ten galėję būti mediniai statiniai – šventykla deiviai Šerialai. Sakoma, ten – bokšto vietoje rastas XIII a. pabaigos balnas, jis buvo išpuoštas polichromija, buvusį jo vaizdą sunku atkurti. Bet jis yra dar iš iki Gedimino laikų, tai kaip jis galėjo ten atsirasti, jeigu toje vietoje iki Gedimino laikų nieko nebuvę.
    Pagaliau kur yra senesnė vieta – čia ar Bokšto g., Aušros vartų rajone. Problemiška yra dėl vardo Vilna Gedimino laiškuose atsiradimo. Gali būti, kad Vilna ir reiškia, būtent, bokštą (donžoną), o anksčiau – Vytenio, Mindaugo laikais Vilnius turėjo kitą pavadinmą, tarkim, Vorutos. Mat,Aušros Vartų pavadinimo žodyje ‘vartai’ turime Vo+rutos vardo semantikos, esančios liet. žodžiuose ‘rauda, raudoti, roda- išeitis’ reikšmėse.
    Visa tai sostinės gimtadieniui skirtų metų proga ar nederėtų ištirti ir žmonėms pasakyti.

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    3 metai ago

    „Vilniaus gimtadieniu laikomą 1323 m. sausio 25-ąją Valdovų rūmų muziejaus istorikai vadina diena, kai Lietuvos sostinė gavo pilnametystės pasą, nes tiek gyvenvietė, tiek mūrinė pilis čia egzistavo jau anksčiau.“ – tai tik jūsų asmeninė nuomonė dėl Viniaus gimtadienio ir nieko daugiau. Patys sau prieštaraujate, sakydami, kad „tiek gyvenvietė, tiek mūrinė pilis čia egzistavo jau anksčiau.“ Niekas niekada nesako, kad, pvz., vaikas gimė, kai jam suėjo 18 metų. Tas išsigalvotas „pilnametystės pasas“ yra daugiau negu nesąmonė. Ir ne gėda? Lietuvos valstybės istorijos, jos sostinės istorijos sumenkinimu labai jau neskaniai atsiduoda. Na, bet svarbiausia, kad disneilendas sumūrytas, kurio eksponatai iš kur ir po kiek?

    Atsakyti
  3. Vaclovas M. says:
    3 metai ago

    Išties proga neeilinė – 700 metų (nuo paminėjimo), tačiau ji minima paviršutiniškai apsiribojant tik turistiniais pakalbėjimais. Nieko rimtesnio nesumanė nei sostinės valdžia, nei istorikai, nei Valdovų rūmų kolektyvas. Netgi Gedimino nedrįstama pavadinti tikruoju titulu. Juk jis KARALIUS. Gal jau bent ant paminklo JAM aikštėje įraše nukrapštytume gėdingą D. kunigaikščio vardą, lyg jis būtų buvęs kažkam pavaldus. Beje, jo sūnus Algirdas net imperatoriumi vadintas (basileus). Istorikai – B. mokinukai – suglaudę ausis tyli, ir taip nutylima pora šimtmečių trukusi didingiausia Lietuvos karalystės istorija bei pasaulio istorijoje neregėtas dar nuostabesnis DVIEJŲ ŠIMTMEČIŲ karas su jungtinėmis vakarų Europos valstybių armijomis, kurį galutinai laimėjome prie Žaliosios Girios.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      3 metai ago

      Istorija taip politizuota, kad ir vėl klausiu: ar istorija yra mokslas, ar tik politikierių įrankis su buku galu, naudojamas jų savanaudiškiems tikslams pasiekti?

      Atsakyti
  4. Saulės Vilna says:
    3 metai ago

    Minint Vilniaus vardo pasirodymo istorijos šaltinyje faktą apskritai derėtų sujudinti visą svetimųjų primestą Lietuvai jos istorijos koncepciją. Pradedant nuo jos aukščiausios valdymo institucijos struktūros ypatumų atskirais laikotarpiais analizavimo. Antai, iš 1219 m. sutarties su Volyne matome, kad Lietuva buvo valdoma 5-ų lygaus statuso asmenų- vyresnųjų kunigaikščių. Mindaugo laikotarpio šaltiniai byloja, kad jis vienvaldžiu aukščiausiu Lietuvos valdovu tapo po varžymusi su Tautvilu, Vykintu, kitais. Tai, kad Traidenio valdymo laikotarpiu Lietuvos valdovas vadinamas -Traidene ir kitų to laikotarpio faktų analozavimas rodytų, kad valdymas tuo laiku galėjo būti kolektyvinis – trijų asmenų, kurie vadinami broliais, bet tai tereiškia, kad valdyti broliški jų buvo susitarta, o ne kad jie buvo kraujo broliais. Negalima spręsti, kad po Traidenio Daumantas buvo vienvaldžiu valdovu, nes tuo laikotarpiu minimi ir kitų valdovų vardai (Budividas, Pukuveras, Butegeidis).
    Iš Vytenio laikotarpio faktų galima spręsti, kad jis buvo vienasmenis Lietuvos valdovas – karalius. Po jo yra lyg kelių metų pauzė ir po jos tapo atsirandęs valdymas pavadinimu: „Gediminne lietuvių ir daugelio rusų karalius“.Tas “lietuvių ir daugelių rusų” turinys valdovo pavadinime rodytų, kad Gediminne veikiau gali reikšti ne vieno asmens valdymą, o kad tas karaliavimo Lietuvoje organas buvęs kolektyvinis, t.y. kad jis gali būti sudarytas iš visų lietuvių ir daugelio rusų kunigaikščių Lietuvai broliškai valdyti. Beje, tokio aiškinimo naudai bylotų ir pavadinime po Gediminne nededamas kablelis..Žodžiu, po Vytenio Lietuvoje vėl buvo grįžta prie kolektyvinio valdymo, kurio organas vadintas iš gentinės tikrovės laikų einančiu žodžiu ‚gediminne‘. Taip manant, tampa aišku ir dėl to Gedimino žadėjimo krikštytis, bet nesikrikštyta. Mat, ją galėjo sudaryti daug vyriausiųjų kunigaikščių, tarp kurių galėjo būti ir krikštytų pagal Rytų apeigas rusėnų.
    Taigi Vilniaus minėjimui skirti metai tinkama proga peržiūrėti Lietuvos istorijos koncepciją, atskleisti Lietuvos karalystės valdymo savitumus.

    Atsakyti
  5. Prie muziejaus says:
    3 metai ago

    ,,Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) aukciono būdu parduoda tris T. Kosciuškos g. (10 ir 12) esančius Sluškų rūmų komplekso pastatus. Pradinė kaina aukcione – 11,25 mln. Eur (PVM netaikomas). Aukcioną organizuoja tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“.”
    – lrytas.lt/bustas/architektura/2022/02/02/news/parduodami-istoriniai-pastatai-sostines-centre-pradine-kaina-daugiau-kaip-11-mln-euru-22258853

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      3 metai ago

      Ačiū, Žemyna, pažiūrėsiu, kiek šiandien turiu grynais.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 metai ago

        Ramiai, primesiu, kiek reikės…
        Kiek saugu mūsų tikrovėje tokioje vietoje esančius pastatus, kitus objektus atiduoti į gal net svetimas rankas? Sumanys jų vietoje pastatyti 100 a. dangoraižį, kad Gedimino kalną su bokštu užgožtų, ir vyr. architektas su džiaugsmu pritars? Gal net sugalvos stiklo kalną jo vietoje pastatyti?
        Dabar Krokuvos g. stiklainį suplanavo, kad galutinai vaizdą į Šeškinės kalvas užgožtų.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Medalio atsisakiusį V. Tomkų Prezidentas išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo

2025 06 20
Asfaltuota gatvė
Lietuvoje

Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių

2025 06 20
Nikosas Christodoulidesas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Kipro vadovu

2025 06 20
Seimas | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Birželio 25 d. šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis

2025 06 20
Kelio Vilnius–Utena atnaujinimas
Lietuvoje

Utenos keliams skirta daugiau lėšų

2025 06 20
Maistas, maisto ruošimas
Lietuvoje

Nemokamą maitinimą numatoma skirti visiems pradinukams

2025 06 20
Palangos oro uostas
Lietuvoje

Iš Palangos į Londoną lėktuvai kils 7 kartus per savaitę

2025 06 20
Teismas, nuosprendis |
Lietuvoje

Grupė Seimo narių kreipėsi į teismą dėl SAM teisės aktų  

2025 06 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
  • Beraščiai? apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Medalio atsisakiusį V. Tomkų Prezidentas išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo
  • Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių
  • Prezidentas susitiko su Kipro vadovu
  • Birželio 25 d. šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis

Kiti Straipsniai

Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį? | birdlife.lt nuotr.

Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį?

2025 06 20
Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ | lithuanianculture.lt nuotr.

ES finansavimas skirtas 20 naujų lietuviškų filmų vystymui

2025 06 20
Jaunos šeimos

Parama jaunoms šeimoms regionuose: kaip pasinaudoti valstybės pagalba?

2025 06 20
Eugenijus Sabutis

E. Sabutis: Vilnius – neatsiejama „Rail Baltica“ projekto dalis

2025 06 19
„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui | opera.lt nuotr.

„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui

2025 06 19
Pajūryje A. Lukausko sugauti gintarai | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys

2025 06 19
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
EP stiprina kovą su seksualine prievarta prieš vaikus internete | europa.eu nuotr.

Europos Parlamentas balsavo už griežtesnes taisykles kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu

2025 06 19
Pasikeitė miško kirtimo taisyklės | aad.lrv.lt nuotr.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą

2025 06 19
Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
  • Beraščiai? apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • +++ apie S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ona Šimaitė | VU archyvinė nuotr.

Pristatyta knyga apie žydų gelbėtojos Onos Šimaitės gyvenimą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai