Balandžio 17 d. 11 val. Lietuvos Respublikos Seime rengiamas žmonių, praktiškai kovojančių su dezinformacija, pasitarimas, į kurį kviečiami žinovai, žurnalistai, kariuomenės strateginės komunikacijos atstovai, tyrėjai, reguliuotojai, pilietinių sumanymų atstovai ir „elfai“.
Kremliaus dezinformacija jau seniai tapo nuožmiu ginklu prieš mūsų valstybę ir visuomenę, tačiau Lietuvos atsakas silpnas ir fragmentuotas.
Kol Vyriausybė delsia, kol Kultūros ministerija jau antrus metus kurpia kovos su dezinformacija ir manipuliacija planą, o ryžtingesni sprendimai net ir po Kapčiamiesčio poligono dezinformacijos audros Seime tebelaukia savo eilės, žmonės, institucijos ir pilietinės iniciatyvos dažnai paliekami kautis po vieną.
Todėl susirinksime tam, kad kalbėtume ne apie imitaciją, o apie tikrą informacinę gynybą, konkrečias priemones ir atsparumo skydo kūrimą, – sako susitikimą rengianti Seimo narė D. Ulbinaitė.
Susitikimo tema – „Informacinis saugumas: kur jau esame atsparūs, kur dar labai pažeidžiami ir kodėl?“
Į pasitarimą Seime renkasi dezinformacijos tyrėjai, žurnalistai, kariuomenės strateginės komunikacijos, kibernetinės psichologijos atstovai, reguliuotojai ir pilietinių sumanymų nariai.
Tarp jų – aktyviai su dezinformacija kovojantis prodiuseris Dominykas Kubilius, vienas žinomiausių „elfų“ Ričardas Savukynas, puikiai žinomas Rokiško Rabinovčiaus pseudonimu. Komunikacijos žinovai ir tyrėjai Aistis Zabarauskas, Aurelija Katkuvienė, vienas pirmųjų Rusijos informacinį karą Lietuvoje pradėjęs tyrinėti Nerijus Maliukevičius.
Taip pat atsakingų institucijų vadovai: Mantas Martišius (LRT), Dainius Radzevičius (ŽEIT), Darius Kuliešius (RRT pirm. pav.), Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, CRI atstovai, TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir kt.
Pasitarimo tikslas
Tai ne formali dar viena diskusija, o atviras ir praktinis pokalbis apie tai, kas Lietuvoje jau veikia, kas neveikia ir ką dar būtina padaryti, kad atsparumas dezinformacijai būtų ne deklaratyvus, o tikras.
Bus kalbama ne tik apie propagandos ir manipuliacijos grėsmes, bet ir apie naujus iššūkius – dirbtinio proto kuriamas klastotes (angl. deepfake), automatizuotas informacines atakas bei technologinius sprendimus, kurie leistų jas greičiau aptikti ir į jas greičiau reaguoti.
Išgirsime tuos, kurie su informacinėmis atakomis susiduria kasdien. Bus kalbama apie tai, ką gali padaryti valstybė, ką – institucijos, ką – žiniasklaida, o ką – aktyvi pilietinė visuomenė.
Diskusijoje taip pat bus keliami klausimai dėl teisinio valstybės pasirengimo informaciniam karui. Akivaizdu, kad vien pavienių sumanymų nebeužtenka – reikalinga nuosekli, rimta ir resursais paremta valstybės strategija, jungianti teisėkūrą, prevenciją, švietimą, technologinius sprendimus ir greitą reagavimą.

























Prieš dezinformaciją veiksmingiausia priemonė būtų deramai pačių vykdomas visuomenės atitinkamas informavimas. Štai, pvz., imkime istorijos žinias, neturint Lietuvai savo pačios parengtos lietuviškos – ne lenkiškai (šlėktiškai) lietuviškos istorijos, nesant per LRT deramo turinio ir naujausių tyrimų žinių lygio istorinio švietimo, prieita prie to, kad Maskva parengė ir išleido Lietuvos istorijos vadovėlį. Apskritai, svarbiausi Lietuvos istorijos momentai per 35 Laisvės metus praktiškai valstybinių institucijų problemiškai nebuvo tirti arba viešai nėra nušviesti. Kas Lietuvai, lietuvybei šimtus metų buvo Lenkija, Rusija, Smetonos politiniai sprendimai ir pan. turi būti sakoma be jokių vyniojimų į vatą ir tai atitikti dabartinė politika. To nedarant, durys dzinformacijai laikomos atviros…
Galima pasidomėti, ką finansuoja Lietuvos Medijų rėmimo fondas:https:medijufondas.lt/skelbiamas-2026-m-tautiniu-mazumu-ziniasklaidos-veiklos-finansavimo-rezultatai
Medijų fondas finansuoja lenkiškas medijas, taigi skleidžia buvusios Lietuvos okupantės lenkiško vertinimo dezinformaciją. Vargu, ar apie šią strategiškai lenkišką dezinformaciją bus užsiminta šiandien susirinkusių Seime…
Štai du Ukrainos lenkai jokios lenkiškos agitacijos neskleidžia, ir nieko (Valstybinės paramos, aišku, negauna.).
ТАРАКАНЫ В ГОЛОВЕ, ИЛИ ЧЕГО ЖДАТЬ ОТ ЗЕ? АНДРЕЙ ПАЛЬЧЕВСКИЙ | ДИКИЙ LIVE
youtube.com/watch?v=lAu-rssl1UE
Taip. Po ruskių parengto ,, Lietuvos istorijos” opuso, tai turėjo būti išnagrinėta ir viešai paskelbta Nes ten melo,- iki valios.
Kur mūsų istorikai ???
Deja, oficialiai mes savo istorikų kaip ir neturime. Bumblauskas. Nikžentaitis, Petrauskas ir t.t., LRT eteriuose ‘besisukinėjantys’, sakyčiau, yra lenkiški Lietuvos istorikai. Štai, kad ir dabar laiminamas galimai bergdžias iš esmės lenkiško, smetoniškos politikos išaukštinto, tautos pagarbos vargu ar verto Vytauto palaikų ieškojimas už biudžeto lėšas, kai Lietuvą aukštinantys Saulės, Durbės mūšio, Pilėnų, Mindaugo su sūnumis nužudymo įvykiai, tų įvykių vietų paieškos, kiti to laikotarpio istoriniai įvykiai per tą 35 metų Laisvės laikotarpį galima sakyti su reikiamu valstybės dėmesiu likę netyrinėti, tautai per LRT apie tai buvo tylima, deramai nenušviečiant net tai, ką apie juos byloja šaltiniai ar istoriografija.