Balandžio 27 d. Punske lankėsi Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronisław Komorowski). Punsko bažnyčios aikštėje jį sutiko Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas ir lietuvių bendruomenės atstovai. B.Komorovskis padėjo gėlių prie paminklo, skirto NKVD nužudytiems Lietuvos partizanams, o vėliau dalyvavo lietuviškose pamaldose Punsko bažnyčioje..
Po pamaldų prezidentas Punsko mokykloje susitiko su Kovo 11-osios lietuvių licėjaus bendruomene ir Lenkijos lietuvių organizacijų, kultūros ir švietimo įstaigų bei Punsko savivaldybės atstovais.
Lenkijos lietuviai išreiškė susirūpinimą ir nuogąstavimus dėl prastėjančio mokyklų finansavimo, lietuviškų vadovėlių trūkumo, niokojamų lietuviškų užrašų, vietos valdžios trukdymo Seinuose įamžinti kultūros paveldą.
B.Komorovskis teigė suprantantis tautiečių problemas, bet tuo pačiu leido sau užsiminti, jog daug kas priklausys nuo rudenį Lietuvoje vyksiančių Seimo rinkimų rezultatų.
Po susitikimo su B.Komorovskiu Lenkijos lietuviai sako neišgirdę iš šalies prezidento, kaip bus sprendžiamos bendruomenės išsakytos problemos.
„Konkrečiai nieko ir neišgirdome. Mus nustebino ir nuvylė pasisakymas pačioje susitikimo pabaigoje, jog su vietos valdžia stengsis spręsti mūsų problemas dabar, o kai kurių problemų sprendimo reikės palaukti Lietuvos Seimo rinkimų. Nežinau, kaip suprasti. Mes per susitikimą atkreipėme dėmesį, kad pastaruoju metu jaučiame esantys įkaito vietoje ir tai mus skaudina“, – sakė Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ redaktorė Irena Gasperavičiūtė.
Lenkijos lietuvių draugijos (LLD) pirmininkas Algirdas Vaicekauskas po susitikimo su B.Komorovskiu internetiniui portalui DELFI sakė:
„Mes išsakėme savo problemas. Įteikėme raštu. Išdėstėme savo problemas dėl švietimo finansavimo, dėl Berznyko paminklo, atkreipėme dėmesį, kad Lenkijoje yra nacionalistinės nuotaikos lietuvių atžvilgiu, kad radikalėja tos nuotaikos, ypač Seinuose. Pabrėžėme, kad esame įkaitais politikos tarp Lietuvos ir Lenkijos. Kokį gavome atsakymą? Prezidentas išreiškė nuomonę, kad dalies problemų sprendimui jis yra linkęs pritarti, bet dalis problemų bus sprendžiamos po rinkimų Lietuvoje“, – kalbėjo A. Vaicekauskas.
A.Vaicekauskui pastebėjo, kad tokie B.Komorovskio teiginiai prieštarauja oficialiai deklaruojamai Varšuvos pozicijai, jog tautinių mažumų klausimai yra atsieti nuo kitų šalių politinių reikalų.
„Pabrėžė, kad priklausys nuo to, kokią valdžią Lietuva išsirinks. Tai ir mūsų problemos bus tada sprendžiamos – mes taip supratome“, – kalbėdamas DELFI portalui pabrėžė LLD pirmininkas ir teigė esąs nusivylęs tokia B.Komorovskio laikysena. Pasak A.Vaicekausko tokia Lenkijos prezidento pareiškimai tik dar kartą įrodo, kad Lenkijos lietuviai yra ir bus laikomi įkaitais Lenkijos santykiuose su Lietuva tautinių mažumų klausimuose.
Punskas.pl video reportažas apie B.Komorovskio apsilankymą Punske:
httpv://youtu.be/36XvCv6Zdn4
___________________________
Seinai-Punskas, 2012 04 27 d.
J. E. Lenkijos Respublikos Prezidentui
Bronislavui Komorovskiui
Lenkijoje gyvenantys lietuviai, nepaisydami įvairiai istorijoje besiklosčiusių aplinkybių, visais laikais stengėsi būti tautinė mažuma, kuri siekia išlaikyti savo tautinį tapatumą, o kartu norėdama puoselėti ir išsaugoti universalias vertybes – siekia kurti gerus santykius su lenkais. Tų vertybių puoselėjimas praeityje leido ištverti pačius sunkiausius istorijos momentus ir vedė Lenkijos ir Lietuvos atgimimo link.
„Solidarumo“ įsikūrimas Lenkijoje ir vėliau Sąjūdžio Lietuvoje teikė vilčių dėl geresnio rytojaus. Išsipildė ir Lenkijoje gyvenančių lietuvių svajonės. Kartu su visuomeninėmis-politinėmis permainomis mūsų gyvenime atsirado kiti, geresni, žmogaus teisių gynimo ir tautinių mažumų teisių apsaugos standartai. Kaip pavyzdį galėtume paminėti Lenkijos mokslininkų ir inteligentų paramą lietuviams, kai šie kovojo su valdžios sprendimu Punske įkurti pasienio apsaugos užkardą. Šiandien jau žinome, kad tai buvo išmintingas ir įžvalgus poelgis.
Istorija moko, kad demokratines vertybes būtina visą laiką puoselėti, o į neigiamus veiksmus nuosekliai ir tinkamai reaguoti. Kitaip atsiranda politinės manipuliacijos ir tušti pažadai, prarandamas tarpusavio pasitikėjimas.
Pastaruoju metu Lenkijos lietuvių tautinės mažumos padėtis blogėja. Apie tai byloja mokyklų lietuvių mokomąja kalba tinklo mažėjimas, lietuviškų vadovėlių leidybos klausimo ignoravimas, nepakankamas lietuviškų mokyklų finansavimas. Mokiniai, besimokantys lietuviškose klasėse, finansiniu požiūriu diskriminuojami tų, kurie lanko lietuvių kalbos kaip papildomo dalyko pamokas, atžvilgiu. Tai liudija, kad trūksta geros valios spręsti gyvybiškas lietuvių bendruomenės problemas.
Praėjusių metų įvykiai – dvikalbių vietovardžių lentų tepliojimas, lietuvių kultūros paminklų išniekinimas bei pasikėsinimas prieš kitas tautines mažumas Palenkės vaivadijoje, byloja apie nacionalistinių nuotaikų augimą Lenkijoje ir pagrįstai kelia Lenkijos lietuvių nerimą. Iki šiandien šių įvykių kaltininkai nesurasti ir nenubausti. Tuo tarpu Seinų savivaldybės administracija imasi veiksmų dvikalbius vietovių pavadinimus pakabinti taip pat savo teritorijoje, prieš tai neįvertinusi susiklosčiusios situacijos ir aplinkybių, kurios privedė prie ankstesnių išpuolių Punsko savivaldybėje. Tačiau tuo pat metu vietos administracija nesutinka saugoti ir įamžinti lietuvių kultūros paveldo Seinų mieste.
Norime priminti, kad Berznyko kapinėse, kur palaidoti Lietuvos kariai, žuvę lenkų ir lietuvių kovose 1920 metais, jau keleri metai vyksta „įamžinimo pažeminant“ akcija. Prie Lietuvos karių kapų statomi nauji paminklai, kurie dar labiau provokuoja lenkų ir lietuvių konfliktą. Šiais „paminklais“ siekiama radikalizuoti lenkų nacionalistines nuotaikas ne tik Lietuvos, bet ir vietos lietuvių mažumos atžvilgiu. Toks poelgis, kaip antai žuvusių karių įamžinimas juos pažeminant – lenkų tautos tradicijoje iki šiol neturi analogų.
Maloniai prašom imtis ryžtingų priemonių, kad esama padėtis pagerėtų ir būtų sustabdytas šių pavojingų veiksmų ir poelgių eskalavimas.
Su pagarba
Jonas Vydra,
Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas
Parengta pagal: Punskas.pl, Delfi.lt, LRT.lt publikacijas.
Iš to išplaukia dvi išvados:
a) Lenkija tikrai vykdo įkaitų politiką
b) Lenkija tikisi, kad po rinkimų į valdžią grįš socdemai, kurie šoks pagal lenkų dūdelę.
Blogiausia, kad tai nėra toks jau neįtikėtinas scenarijus.
Tai viskas ir priklauso nuo mūsų pačių,turim tokią lietuvą kokios nusipelnėm.
blogiausia, kas gali nutikti, tai dar 4 metai konservatorių valdžios. reikia tikėtis, kad to nebus
Atleiskite, nesutiksiu – lenkų klausimu tikrai yra blogesnių variantų valdžioje, negu konservai. Stuburo pas juos nelabai, o ir Vilniaus savivaldybėje ketinimai su lenkais į lovą šokti bei su tuo susijęs tautininkų išmetimas labai nemalonų prieskonį paliko, bet, vis dėlto, atvira lenkomanija jų negali apkaltinti – šiaip ar taip, ir Švietimo įstatymas liko, ir pavardės, ir vietovardžiai. Aišku, kad su rajoniniais neojedinstvininkais nesusitvarko, tai rimtas akmuo į jų daržą, bet vėlgi – čia greičiau bestuburiškumas, negu atvira polonofilija. Taigi, nors konservai – tikrai ne idealus (ir galbūt netgi – ne geras) variantas, bet blogesnių tikrai gali būti. Tokia tat mano nuomonė.
Visiškai pritariu-kgbistinė nomenklaturščina,zuokininkai,uspaskihininkai,liberastai bus daug geriau.O jei dar kokius vagis ir tomaševskius tai išvis…….rojus garantuotai
palankstyk pirštus, kiek konservų tarpe tų pačių buvusių komunistų. O kad jie anuo metu nebuvo prasimušę į pačią grietinėlę, tai todėl ir yra tokie kupini pagiežos ir pykčio. Tad nereikia čia etikečių klijuoti