Tikrų idėjinių vatnikų (prorusiškų lietuvių) yra labai labai mažai. Joks normalus lietuvis nepalaikys rusų imperializmo. Net žinomus vatnikų „lyderius“ reikia skirstyti į kelias grupeles: tikrus prorusiškus lietuvius – juos galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, antri – nemėgsta visų valdžių, todėl dažnai supainiojami kaip priešiški visai valstybei, treti – yra Valstybės saugumo departamento (VSD) agentai, kad būtų žinoma, kas ką galvoja bei planuoja ir kaip musgaudžiai sutraukia visus nepatenkintus.
O štai su lietuviais leftistais, kairiaisias radikalais yra blogiau ir sudėtingiau. Jų yra visur: valdžioje, opozicijoje, žiniasklaidoje. Dažnas jų palaiko Ukrainą, bet tik dėl to, jog tikisi, kad Ukraina po karo nebus tautinė ir krikščioniška valstybė, o priims visas „progresyvias“, žmogaus protui prieštaraujančias leftistines idėjas.
kairieji radikalai yra savotiški Rusijos sąjungininkai. Jų retorika pastaruoju metu, atėjus į valdžią Donaldui Trampui (Donald Trump) tapo ypač antiamerikietiška, o tai naudinga tik Maskvai.
Jie krtikuoja JAV prezidentą ne tik tada, kai tikrai jis to nusipelno, ber ir tuomet, kai jis daro gerus darbus. Diktatorius putinas tikrai džiaugiasi matydamas, kaip Lietuvos kairieji palaiko savo ideologinį draugą, socialistą, narkotikų tiekimo į JAV organizatorių N. Maduro.
Vieni kairieji radikalai ir liberalai protestuoja prie JAV ambasados Vilniuje su šūkiais: „Šalin rankas nuo Venesuelos“, kiti – gudresni, manipuliatyviai žongliruoja teise: Donaldas Trampas pažeidė tarptautinę teisę suimdamas diktatorių, Rusijos sąjungininką Maduro.
Ir ką mes matome? Venesuelos žmonės iš džiaugsmo verkia, kad atsikratė diktatoriaus Maduro, o Europos ir Lietuvos leftistai, kurie niekada nebuvo Venesueloje, liūdi dėl Maduro. Kas tai?
Be abejo, ideologija ir arabų šeichų pinigai. Kadangi Venesueloje, kaip namuose, šeimininkavo ne tik rusai, kinai, iraniečiai, kubiečiai, bet ir arabų teroristai.
Maduro suėmimo atveju tarptautinė teisė nebuvo pažeista, nes jo išrinkimo prezidentu nepripažino nei JAV, nei kitas demokratinis pasaulis. Maduras – apsišaukėlis. Bet ar tai svarbu Lietuvos kairuoliams.
Lietuvoje yra amerikiečių kariai. JAV yra didžiausias Lietuvos saugumo garantas. Be JAV, NATO nepajėgi būtų kariauti. Nes Europos Sąjunga ilgą laiką rūpinosi ne saugumu, ne gynyba, ne krikščioniškomis ir tautinėmis vertybėmis, o kaip paversti Europą migrantų rojumi, getais, perėjas nudažyti vaivorykštės spalvomis, cenzūruoti laisvą žodį ir atleisti visus iš darbų, kurie viešai nepritardavo neomarksizmo ir kairiojo liberalizmo politikai.
Lietuvos vatnikai dėl savo negausumo ir neturėjimo valdžios nepajėgūs pakenkti mūsų santykiams su JAV ar prisikviesti čia rusus, o Lietuvos leftistai (kairieji radikalai, kairieji liberalai) gali išstumti JAV karius iš mūsų šalies, nes jų yra visur: pozicijoje opozicijoje, aukštosiose mokyklose bei kitur ir taip sudaryti palankias sąlygas Rusijai užpulti Lietuvą.



























Visiški briedai… tokie kaip šis rašeiva ir yra pavojingiausi Lietuvai.
Matyt, neatitinka “maskovskos pravdos” ? 🙂
Autoriau labai klysti, vatnikų yra labai daug, paskaityk pvz. Respublikos kometarus su šimtais laikų, ar ten kokio propagandisto lekstučio iš Telšių You Tube laidas kur tūkstančiai laikų ir sekėjų arba kaip dabar dergiamei kultūros veikėjai kovojantys prieš LT rusofikaciją, garbingiausi LT žmonės trypimai su žemėmis vatnikų spaudoje tame tarpe ir Alke.lt. Vatnikų dabar sakyčiau apie 70%. Ir Europoje pilna vatnikų, russkiai padirbėjo. Aišku blogai leftistai, bet didžioji grėsmę iš vatnikų, nes jų labai daug. O sakai mažai vatnikų, gal nusileisk ant žemės
ir dar amerikos MAGA visi yra prieš pagalbą Ukrainai, jie nekenčia Ukrainos, myli rossija, kas tai ar ne vatnikai? Kokios dar pagalbos iš JAV tikiesi,
Jeigu valstybėje atsiranda daug vienas kitam prieštaraujančių, tarp savęs nesutinkančių piliečių, partijų, tautinių grupių, tai yra blogai. Tai silpnina valstybę.Senausiai žinoma–susiklausymas ir sutarimas, vienybė yra jėga. Dėl kokių priežasčių gali kilti nesutarimas tarp piliečių? Pagrindinis turėtų būti turtinis, turtinė nelygybė. Toliau sektų tautiniai skirtunai, kalba, religija. Lietuvoje atskaitos tašku paimkime 1991 m. sausio įvykius, kurie aiškiai suskirstė Lietuvos piliečius į vieną ar kitą barikadų pusę. Mes apgynėm savo nepriklausomybę net prieš tankais ginkluotus smogikus todėl, kad mūsų buvo dauguma. Vadinas dauguma teisingai galvojo, turėjo tikslą, teisingai elgėsi, buvo vieningi. Visi jie, absoliuti dauguma buvo teisūs.Tokie ir turi būti samoningi valstybės piliečiai, vadovaujami sąmoningos valdžios, kurių visų tikslas vienas–kurti ir stiprinti savo valstybę. Mums oponuojančių, prieštaraujančių buvo labai mažai. Tai vad. jedinstveninkai, keletas lenkų, su plakatais pasirodžiusių Vilniuje. Dabar to visiškai negalime lyginti, nes to nėra. Piliečiai suskaldyti ir susiskaldę. Pagrindinė priežastis juos suskaldžiusi į grupes, luomus, kastas, partijas yra sukauptas turtas ir begalinis jo troškimas.
“Visiški briedai…,vatnikai ir Alke.lt,…leftistai,… kairieji liberalai…”. Kas čia? Titulai nėra esmė. Esmė yra tame, į kur tie titulai veda. Todėl gerb. S. Buškevičiaus mintis, kad “Lietuvos leftistai (kairieji radikalai, kairieji liberalai) gali išstumti JAV karius iš mūsų šalies” yra rimtas perspėjimas mūsų šalies politikams.
Rimgaudai, JAV čia kariuomenę laiko ne todėl, kad rūpintųsi mūsų intetesais ir gynyba, o dėl savo interesų. Jau tikriausiai tik urbos tipo siaurapročiams dar neaišku, kad JAV ir Lietuvos interesai tai toli gražu ne tas pats ir, kad JAV visus kitus naudoja kaip priemones saviems tikslams. Ir dabar, kai JAV politika tampa vis radikalesnė, ji tampa grėsme mums, nes labai tikėtina, kad panaudos mus mums pražūtingu būdu. Todėl reikia liautis savo saugumą patikėti kitiems, o galvoti, kaip ir kokiomis priemonėmis patiems užtikrinti savo saugumą.
>Naivus klausimas
Manau, kad savo saugumą reikia patikėti ir tiems, kurie patikimai šitą saugumą mums gali užtikrinti, žiūrint kad ir į savo interesus. Todėl nei man, nei kitiems šiuo klausimu toliau smegenų, prašome, nepudrinti.
Prisimenu priedo dar ir a. a. Romualdo Ozolo žodžius: “Jeigu jau pasmerkti esame nepriklausomybei, tai turime ieškoti tam sąjungininkų”. Prosit!
Jei pačiam JAV yra patikimas sąjungininkas – tai prosit:) Kaip sakoma kiek dar reikės pakasti miško brolių, kad lietuvis prablaivėtų… matyt visus, kaip ir ukrainiečius.
P. S. Už nuopelnus Lietuvai knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 91 p. yra įdėta ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vicepirmininko Romualdo Ozolo nuotrauka. Dėkoju.
čia garbė Ozolui, kad jis įdėtas, ar garbė knygai?:)
Estija turi britų kareivius , latviai—-kanadiečius . Rumunijoje kuriasi galingiausia JAV bazė. Lenkijoje jau veikia didžiulis NATO logistikos centras . Mes turime sunkųjį amerikiečių batalioną . Naikintuvus Zokniuose .Turėsime 5000 VFR brigadą . Pernai Vilniuje ir aplink 16 proc. paaugo NT pardavimai. Reiškia : liaudis pasitiki savo valdžios veiksmais , sąjungininkų jėga . Už NATO !
Tas Mad Dūra —-ispanakalbis hitleriukas / staliniukas—–tiek nustekeno savo tėvynę , kad jo sargyba negebėjo numušti kad ir vieno malūnsparnio Chinook. O turėjo ir storąsias rusiškas raketas , ir nešiojamąsias .
Žodis ” maduro” ispaniškai (ir portugališka) turi dvi reikšmės- prinokęs, subrendęs ( vaisius), arba suaugęs ( žmogus).
>Naivus Klausimas
Čia garbė Latvijai (R. Ozols’as į Lietuvą dirbt atvyko iš Latvijos), pačiam Ozolui ir Klaipėdos universiteto leidyklai, kuri 283 p. II-jų dalių (ofsetas+e – formatas) dalykinę (žanras Istorija) lietuvių tautos istorijos knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” išleido savo leidykloje. Dėkoju.
Keistas klausimas, kas pavojingiau? Ir tie ir tie yra dėmenys. Vadinasi, visuminį pavojų nusako vatnikų ir liberalkairiųjų, juos teisingiau būtų vadinti liberalmarksistais, suma.
JUNGTINĖS TAUTOS, sausio 9 d. (C-Fam) Jungtinių Valstijų konservatoriai nustebo sužinoję, kad Jungtinėse Tautose tariamai konservatyvios Giorgios Meloni ir Viktoro Orbano vyriausybės prieštarauja savo pačių politinei retorikai ir laikosi radikaliausių kairiųjų ES biurokratijos pozicijų, įskaitant tokias prieštaringas problemas kaip lytis, abortai, seksualinė orientacija ir cenzūra.
Pavyzdžiui, kai praėjusį mėnesį Generalinėje Asamblėjoje buvo balsuojama už „seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“ panaikinimą, abi vyriausybės balsavo už tai, kad būtų palikta gėjus ir translyčius asmenis palaikanti kalba. Šiuo klausimu jos pasekė kairiosios Europos Sąjungos pavyzdžiu.
Kai JT iškyla tokių klausimų, šios delegacijos neatspindi savo konservatyvių vertybių, o vieningai vadovaujasi Europos Sąjungos pavyzdžiu. Kai kurie gali stebėtis, ar ES teisė įpareigoja šias delegacijas vadovautis daugumos sutarimu. Taip nėra, tačiau tai vienas iš daugelio pasiteisinimų, pateikiamų dėl šių pozicijų, kurios labiau atspindi Vokietiją nei Italiją ar Vengriją.
Europos Sąjungos valstybės narės stengiasi laikytis bendros užsienio politikos, kuri formuojama kelis kartus per metus susirenkančios Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose, kuriuos sudaro visų 27 Europos Sąjungos valstybių narių vadovai ir įtakingas Europos Komisijos pirmininkas. Iš esmės visus užsienio politikos sprendimus priima ši institucija, o vėliau jie perduodami Europos Sąjungos valstybėms narėms.
Tačiau ES biurokratija neturi teisinių priemonių, kurios galėtų sustabdyti Europos vyriausybes nuo savo derybų pozicijų JT priėmimo. Tačiau daugeliu atvejų tokių priemonių neturi nė viena Europos vyriausybė, įskaitant tariamai konservatyvias Italiją ir Vengriją. Europos integracijos realybė yra tokia, kad Europos vyriausybės tampa vis mažiau linkusios ir dar mažiau pajėgios formuoti savo pozicijas. Jų suvereniteto raumenys laikui bėgant, regis, atrofavosi.
ES teisė reikalauja, kad valstybės narės sektų ES pavyzdžiu prekybos ir vystymosi klausimais, tačiau atrodo, kad ES valstybės narės taip pat suteikė šią galią Europos institucijoms socialinės politikos klausimais Jungtinėse Tautose.
Nors Europos Vadovų Tarybos parengti susitarimai nėra privalomi valstybėms narėms, jie yra privalomi ES biurokratijai, kuri naudojasi susitarimais reikalaudama, kad Europos delegacijos Jungtinėse Tautose remtų kraštutiniausią socialinę politiką dėl abortų ir lyčių ideologijos. Europos Vadovų Taryba taip pat gali priimti privalomus vidaus reglamentus klausimais, kuriuos apima ES sutartys. Tokie reglamentai tampa privaloma teise visoms Europos vyriausybėms, kai juos priima kvalifikuota Tarybos ir Europos Parlamento balsų dauguma.
Europos vyriausybių teisė formuoti savo užsienio politiką yra tokia, kad net ir po to, kai Europos Vadovų Taryba priima vieningą poziciją užsienio politikos klausimu, Europos vyriausybės išlaiko suverenią teisę formuoti savo pozicijas. Jungtinėse Tautose jos gali susikurti savo derybų pozicijas, net jei šios pozicijos prieštarauja bendrai ES politikai. ES Komisija nieko negali dėl to padaryti. Tai smarkiai prieštarauja ES vidiniam reguliavimui, kai ES Komisija turi stiprius vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus taikyti sankcijas Europos valstybėms, kurios nesilaiko privalomų ES reglamentų, kaip jos padarė Vengrijai dėl imigracijos.
Taigi, jei konservatyvioms vyriausybėms nėra teisinių apribojimų eiti savo keliu JT, kodėl jos leidžia ES biurokratams užgrobti jų derybų pozicijas Jungtinėse Tautose? Kodėl jos niekada nepažeidžia ES sutarimo šiais klausimais? Į šį klausimą sunku atsakyti.
Vengrijos pareigūnai „Friday Fax“ laikraščiui teigė, kad niekas, ką jie daro JT, neprieštarauja jų nacionaliniams įstatymams, ir tai vargu ar yra esmė. Jų užimamos pozicijos galbūt ir neprieštarauja nacionaliniams įstatymams, tačiau jos prieštarauja įvaizdžiui, kurį jie jau dvidešimt metų kuria Amerikos konservatoriams, įskaitant gyvybę ir šeimą palaikančias grupes.
Akivaizdu, kad yra atotrūkis tarp Vengrijos vidaus politikos ir užsienio politikos.
Kiti su aukščiausiais Vengrijos vyriausybės sluoksniais susiję asmenys teigė, kad tai, kas vyksta JT, nėra taip svarbu, ir jie linkę šaipytis iš Amerikos kritikų susirūpinimo.
Vengrijos diplomatai gynė ES politikos pozicijas, kai joms buvo mestas iššūkis „Penktadienio faksu“, įskaitant JT susitarimų formuluotes, skatinančias abortus, lyčių ideologiją, kenkiančias tėvų teisėms, ir netgi JT sutartį, kuria kriminalizuojama pasipriešinimas homoseksualumui ir translyčių ideologijai.
Vienas dalykas yra tikras. Kai Vengrijos vyriausybei kas nors rūpi, jie tampa mažiau paklusnia delegacija ir nedvejodami imasi veiksmų savarankiškai. Jie elgiasi agresyviai ir rafinuotai, pavyzdžiui, kai ginčija JT susitarimus dėl migracijos. Jie tiesiog to nedarė klausimais, kurie svarbūs socialiniams konservatoriams.
c-fam.org/friday_fax/why-wont-hungary-defend-values-at-the-un/
1. Pavojingi Lietuvai yra visi 9-ių nelegitimių seimų seimagyviai, kurie t_a_i_k_o_s metu išvarė iš Lietuvos bemaž milijoną (pusę visų) lietuvių darbuotojų, o pavojingiausieji iš jųjų – 1996 birželio 20 ir 2003 sausio 23 dienomis dalyvavusieji seime konstitucijos 47 str (žemės tema) klastojime užsienio subjektų naudai bei tų klastotojų bendrininkai, po 1996 birželio 20 ignoruojantieji 47 str klastotes seimagyviai bei visi prezidentai ir prezidentė.
2. Pavergtųjų tautų imperijos putleriui naudingi bei Lietuvai pavojingi yra visų rūšių vatnikai jau nuo 2014 metais prasidėjusiojo k_a_r_o pradžios LDK Ukrainos žemėse.
______________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų antikonstitucinio (nelegitimaus, neteisėto) seimo suskių landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, skvernelinių, visokių liberalkomunistų bei panašių Lietuvos priešų.
2026 sausio 9, 19:45
– Stansilovai Buškevičiau, labai gerai pakalbėjai su žurnalistu ukrainiečiams apie ruskius per Kijevo Radio NV.
– Šaunuolis. Pridėjai jiems stiprybės savigynos kovoje.