Pasaulinio saugumo raktas yra Ukrainos žemėje

Geopolitiniai postūmiai

Ukrainos prezidentui toliau dedant visas įmanomas pastangas, kad Vakarų parama ir dėmesys nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai nenusigręžtų, JAV ir jos sąjungininkės su vis didėjančiu nerimu stebi karinius Izraelio veiksmus, kurie peržengė ir Libano sieną, ir smūgius „Hezbollah“, dūmams ir ugnies liežuviams siautėjant jau ir Libano sostinėje Beirute.

Kitą savaitgalį savo sąjungininkams Vokietijoje vėl pristatysiantis pergalės planą, Volodymyras Zelenskis ketina sutelkti dar likusį Vakarų šalių palaikymą Kijevo vizijai, kaip būtų galima kuo greičiau užbaigti karą su Rusija.

„Pristatysime pergalės planą, aiškius, konkrečius žingsnius, kaip teisingai užbaigti karą“, – rašė V. Zelenskis soctinkle.

Spalio 12 d. jis dar kartą susitiks su JAV prezidentu Džo Baidenu ir kitais lyderiais eiliniame Kijevo pagrindinių NATO ir kitų sąjungininkų susitikime JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje.

Tačiau tiek tarp darbinio lygmens Ramšteino formato šalių pareigūnų, tiek ir pačioje Kijevo vyriausiojo pajėgų vado administracijoje optimizmo mažai.

Daugeliui yra visiškai aišku, kad be kitų metų pradžios, kai bus inauguruotas JAV prezidentas ar pirmoji šalies istorijoje prezidentė, sąjungininkai nedarys jokių staigių judesių.

Drįstame teigti, kad apskritai nebus daromi jokie judesiai, nes Rusija ir blogio ašies šalys savo planą, apie kurį kalbėjome dar prieš metus, kai „Hamas“ teroristai surengė skerdynes Izraelyje, baigia įgyvendinti.

Izraeliui oro smūgiais daužant Tripolį ir Beiruto priemiesčius, o sausumos pajėgoms „valant“ Libano pietines teritorijas, Kremliaus SVR ir GRU strategai trina rankomis.

Taip, dar nepavyko Artimųjų Rytų katilo išsprogdinti nauju kruvinu karu, bet reikia labai nedaug, kad arabų šalys spjautų į susitarimus, o pagrindinis pasaulio policininkas ir galingiausias pasaulio karinis aljansas užsikrautų didžiulę bėdą.

Naujienų agentūros „Reuters“ gauti trys elektroninio susirašinėjimo tarp aukštų JAV administracijos pareigūnų rinkiniai, datuoti praeitų metų spalio 11-14 dienomis rodo, kad jau tada JAV Valstybės departamente ir Pentagone kilo didžiulis nerimas, jog didėjantis aukų skaičius Gazos ruože gali pažeisti tarptautinę teisę ir kelti pavojų JAV ryšiams arabų pasaulyje.

Žinutės taip pat rodo vidinį spaudimą Dž. Baideno administracijai, kad ji pakeistų savo pranešimus, kuriuose būtų ne solidarizuojamasi su Izraeliu, o reiškiama užuojauta palestiniečiams ir raginama į Gazą įsileisti daugiau humanitarinės pagalbos.

Deja, mūsų nuomone, nei pasirinkta, nei siūlyta taktika neveikia ir negali veikti.

Pirma, negali solidarizuotis su teroristais, bet antra, negali remti beatodairiškų Izraelio veiksmų, kurie, tiesa pasakius, kartais balansuoja ant tarptautinės teisės pažeidimų ribos.

Jei gali uždaryti ir uždengti Izraelio dangų nuo Irano raketų per 24 valandas, bet to nedarai virš pagrindinių Ukrainos miestų jau daugiau nei 2,5 metų, klausimai kyla ne tik ukrainiečiams ar sąjungininkams.

Visiškai pagrįsti klausimai kyla blogo ašies šalių sostinėse, ar tai nėra paskatinimas ir motyvacija judėti toliau, vykdyti su Kremliaus pagalba sukurptus planus iki galo.

Ryžtingi veiksmai Ukrainoje, driskių ordos sutriuškinimas, Kinijos paramos Rusijai eliminavimas, visiška Šė Korėjos ir Irano izoliacija – štai tie veiksmai, kuriuos reikėjo daryti net ne prieš metus, o 2022-ųjų pavasarį ir vasarą.

Ar iš tiesų viskas taip blogai ir jau nedvejotinai garma į prarają? Ne. Nežiūrint niūrių perspektyvų, manome, kad tiek Izraelis ir JAV, tiek ir arabų šalys bei, tikėtina, ir pats Iranas supranta, kad visiškai pasileidus plaukus, tolesnė veiksmų eiga bus neprognozuojama.

Pagrindinis sulaikantis veiksnys, kuris savo ruožtu taip pat yra ir visas Kremliaus pastangas šiame regione sutelkiantis ir motyvuojantis veikti, yra naftos kainos.

Izraelis nesmogs naftos objektams, kurie yra Irano ekonomikos pagrindas, arba jo branduolinės energetikos objektams, nes tai išprovokuotų ne tik intensyvesnį Irano atsaką, bet galėtų sumažinti JAV ir sąjungininkų regione paramą.

Augančiomis naftos kainomis nėra suinteresuota ir Kinija. Nors jos komunistų partijos begemotai dirba, kad Vakarai, o ypač JAV susilpnėtų, bet jai nereikia ekonomiškai stipresnės Rusijos ar nevaldomo arabų šėlsmo pašonėje.

Kaip bebūtų, dar kartą pasikartosime: geopolitinio saugumo padėtis pasaulyje yra labai įtempta, o įtampos sumažinimo raktas yra Ukrainos žemėje. Kiek ir ar pasaulio galingieji turi noro tą pripažinti ir politinės valios pradėti pagaliau rimtai veikti – kitas klausimas.

Lūžio taškai

Maskva tęsia Vakarų branduolinį šantažą ir prie atnaujintos branduolinės doktrinos ir naujų galimų prevencinių branduolinių smūgių „įteisinimo“ vėl garsina kurį laiką buvus tylesnę branduolinę retoriką.

Penktadienį Kremlius apkaltino Ukrainos valdžios institucijas žaidžiant su ugnimi, kai esą netoli Kursko atominės elektrinės perėmė Ukrainos droną, o kai kurios naujienų agentūros pranešė apie už kelių kilometrų kilusį gaisrą.

„Kijevas ir toliau žaidžia su ugnimi, ir mes, žinoma, atkreipsime į tai TATENA atstovų dėmesį“, – žurnalistams sakė Kremliaus burna spaudai Dmitrijus Peskovas, nors Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus griežtai paneigė pramanus, kad Ukraina apšaudė elektrinę ar teritoriją šalia jos.

Atominio grybo įsibaiminusiems nuolankiai primename, kad visos tos kalbos – eilinis blefas. Pagalvokite iš kitos puses – ar tikrai Rusijai reikia doktrinų ir kitų išgalvotų pateisinamų priežasčių bet kokiam veiksmui?

Teroristas neturi jokių skrupulų, jokių teisės normų, jis nesilaiko jokių rašytinių ar žodinių susitarimų, nebent jam tai yra naudinga, arba jei jis bijo gauti žarstekliu per dantis.

O kad Rusija yra teroristinė valstybė, ką sakėme dar prieš dešimt metų, eilinį kartą patvirtina jos ryšių su Talibanu stiprinimas. Kaip tai siurrealistiškai beskambėtų, bet Rusijos užsienio teroro reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad sprendimas išbraukti Talibaną iš teroristinių organizacijų sąrašo buvo „priimtas aukščiausiu lygiu“ po to, kai liepos mėnesį vladyka Putinas apskelbė, kad Rusija Afganistano Talibano judėjimą laiko sąjungininku kovoje prieš terorizmą.

Karo nusikaltėlis Lavrovas taip pat džiaugėsi, kad Kabulo ir Maskvos bendradarbiavimas gerėja ir paragino Vakarus grąžinti „konfiskuotą“ Afganistano turtą.

Komentarų, matyt, nereikia. Reikia greitų ir aiškių žingsnių, veiksmo, kurį demonstruoja mūsų kaimynė Lenkija.

„Viskas rodo, kad mes esame ta karta, kuri stovės su ginklu rankose, kad apgintų savo šalį. Ir nei aš, nei jūs neketiname pralaimėti šio karo“, – sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas generolas Vieslavas Kukula Sausumos pajėgų universitete Vroclave.

„Mes jį laimėsime, grįšime ir toliau kursime Lenkiją, bet kažkas turi įvykti. Turime sukurti ginkluotąsias pajėgas, pasirengusias tokiems veiksmams“, – teigė jis.

„Priešininko potencialas yra toks didelis, kad turime sukurti daug didesnę kariuomenę, o tai reiškia, kad turime įgyvendinti ir bendrosios tarnybos modelį“, – cituojamas Kukula. Bendroji tarnyba reiškia privalomą karinį rengimą ir tarnybą, kuri šiuo metu nėra vykdoma.

Mes džiaugiamės matydami, kad nuo Lenkijos neatsilieka ir Lietuva, kurios kariuomenės vadas ir kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras spartina būtinus kariuomenės įsigijimus. Turime galvoje, visų pirma, oro gynybą.

Tačiau geležis ant žemės bus bevertė, jei ją valdantys protai bus suskystėję, o širdys – pilnos abejingumo ar baimės. Apie Rusijos vykdomas informacines operacijas rašome ir kalbame tiek daug, kad kartais patiems nejauku darosi. Bet, atrodo, vis dėlto, per mažai. Rusija veikia labai aktyviai, ir, be jokios abejonės, labai rimtai.

Tą patvirtina JAV, kurių Teisingumo departamentas ketvirtadienį pranešė, kad konfiskavo 41 interneto domeną, kuriuo naudojosi Rusijos žvalgybos agentai ir jų įgaliotiniai, kad įsilaužtų į vyriausybines agentūras, įskaitant Pentagoną ir Valstybės departamentą.

„Rusijos vyriausybė vykdė šią schemą, siekdama pavogti slaptą amerikiečių informaciją, naudodamasi iš pažiūros teisėtomis el. pašto paskyromis, kad apgaule priverstų aukas atskleisti paskyros prisijungimo duomenis“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monakai (Lisa Monaco).

Įsilaužėliai šiuos domenus naudojo „spear-phishing“ kampanijoje, kuria buvo siekiama gauti prieigą prie JAV bendrovių, buvusių JAV žvalgybos bendruomenės darbuotojų, buvusių ir esamų Gynybos departamento ir Valstybės departamento darbuotojų, JAV karinės gynybos rangovų ir Energetikos departamento darbuotojų informacijos, teigė Teisingumo departamentas.

Konfiskuotais domenais naudojosi įsilaužėliai, priklausantys „Callisto Group“, specialiajam FSB padaliniui. Ši grupė, dar žinoma kaip „Cold River“ arba „Star Blizzard“, pirmą kartą pateko į žvalgybos specialistų akiratį po to, kai 2016 m. nusitaikė į Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministeriją.

Mūšio linija

Rusijos pajėgos iškėlė savo vėliavą virš taktine prasme svarbaus Ugledaro miesto Rytų Ukrainoje. Tokiu būdu, orda grasina smūgiuoti į dešinį ukrainiečių gynėjų flangą, dengiantį Pokrovsko prieigas.

Ukrainos 72-osios brigados, gynusios Ugledarą, vadas Stanislavas Buniatovas sakė, kad dalis jos pajėgų pasitraukė, kad nebūtų apsuptos, ir pridūrė, kad „padėtis išlieka įtempta, neapsieita be nuostolių“.

Invazinė rusų orda, iki liūčių sezono, kuris vėluoja, skuba ir žygiuoja į priekį, didindama spaudimą Toretskui ir Kurachovo šioje fronto dalyje. Jei ukrainiečiai būtų priversti trauktis iš atramos tašku paverstos pastarosios gyvenvietės, Pokrovsko gynimas būtų beveik neįmanomas ir reiktų itin sumanių vadų ir resursų, kad driskiai jo neužimtų.

Tai leistų Kremliaus generalbalvonams vystyti puolimą toliau, link Kostantinovkos, iš šiaurės spaudžiant ukrainiečius ir taikantis į strateginį logistinį centrą – Kramatorską.

Tačiau šios perspektyvos Rusijos surovikinų planuose, nors ir labai geidžiamos, yra, švelniai sakant, mažų mažiausiai miglotos. Rusija Ugledaro šturme prarado tūkstančius taip vadinamų karių.

Gynėjai sunaikino ir priešo dešimtis tankų, kelis šimtus ratinių ir vikšrinių kovinės technikos vienetų, pradedant kiniškais golfo keturračiais ir baigiant artilerijos sistemomis.

Rusijos mėsmalės taktika, kurią ji taiko siekdama palyginti nedidelių teritorinių laimėjimų, siųsdama žmonių bangas, nesirūpindama jų gyvybėmis „pasiteisina“ tik raportuojant vladykai Putinui apie „sėkmingai“ vykdomą planą užimti Lugansko ir Donecko administracines sritis.

Trūkstant patrankų mėsos, Rusijos caras buvo priverstas pasirašyti įsakymą padidinti driskių ginkluotąsias pajėgas dar 180 000 žmonių. Šauktiniai, kurie pasak fiurerio Putino, nėra ir nebus siunčiami į „specialiąją operaciją Ukrainoje“, dešimtis ir šimtais lieka pūti fronto linijoje.

Dėl tokio didelio žūvančių ir išvestų iš rikiuotės karių disbalanso tarp gynėjų ir invazinės rūšies, Maskvoje sėdintys karo nusikaltėliai priėmė sprendimą šaudyti ukrainiečių karo belaisvius ne pavieniui, o dešimtimis. Į pietus nuo Pokrovsko, Rusijos socialinės žiniasklaidos kanaluose paskelbtoje dronu nufilmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos pajėgos įvykdo egzekuciją 16-ai paimtų į nelaisvę Ukrainos karių.

Iš paukščio skrydžio dronu padarytame vaizdo įraše, kuris greičiausiai filmuotas tarp Mykolajevkos ir Suchioj Jaro kaimų, 16 ukrainiečių vyrų išrikiuojami į eilę ir sušaudomi.

Deja, į tai niekaip rimčiau nesureaguoja nei oficialioji Vakarų diplomatija, išskyrus Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, nei už žmogaus teises ir Stambulo konvenciją bei teroristinės organizacijos „Hamas“ teisę į „savigyną“ taikiomis eitynėmis kovojanti, dešimtis tūkstančių Londone, Briuselyje ar Berlyne individų suburianti ištisa nevyriausybinių organizacijų plejada.

Rusijos karo nusikaltėliams vykdant nusikaltimus žmoniškumui, giriantis apie sprogdinamas galingiausias „vakuumines“ (termobarines) bombas, žeriant ant Ukrainos gyvenviečių ir miestų baltojo fosforo lietų, naudojant riboto poveikio, bet iš esmės – cheminį ginklą („ašarines“ dujas, kitas nenustatytos kilmės medžiagas, sukeliančias laikinus dezorientaciją, traukulius, silpnumą), šaudant karo belaisvius, dronais, raketomis ir aviacinėmis bombomis šluojant nuo žemės paviršiaus civilinius objektus, Rusijos ambasados ir toliau veikia civilizuotų demokratinių NATO ir ES bei kitų šalių sostinėse, rusų ambasadoriai yra kviečiami į renginius, o Jungtinėse Tautose rusų „diplomatams“ spaudžiamos rankos, jie kalba iš tribūnos organizacijos, kurios pagrindinė užduotis ir siekiamybė – taika ir žmonių gerovė visame pasaulyje.

Matyt, Ukraina į viso pasaulio sąvoką, deja, bet JT supratimu, nebeįeina.

Itin dėkojame Medijų rėmimo fondui, nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.