Vis dar viduriuojančių apie atseit laisvo žodžio gynybą ir demokratijai kilusį pavojų reiktų paklausti, ką jūs apie tai išvis išmanote?
Jums ką, buvo atimtos galimybės pasisakyti, jus ignoravo, draudė, persekiojo, kabino etiketes, nelaikė žmonėmis?
Ar patyrėte, ką reiškia neturėti laisvo žodžio, buvote cenzūruojami, jus mėtė iš darbo ar tebeskendite savo drėgnose fantazijose, kas būtų jeigu būtų, kad jūs čia tokie kovotojai kaip per sausio 13-ąją?
O aš patyriau. Tada, kai laisvoji LRT kėlė klausimą „paveskim jų gyvenimą pragaru“ ir mobingavo didelę žmonių grupę savo propagandinėmis laidomis, išleidau dvi „Antivakserio dienoraščio“ knygas.
Nė vienas knygynas, į kuriuos kreipiausi, nesutiko priimti jų platinti.
Juokingiausia, kad iki šiol šitos knygos bijo. Šiemet atsirado naujas internetinis knygynas, piarinosi norim lietuvių autorių. Ką gi, patikrinimui nusiunčiau „Antivakserio“ viršelį su aprašu (iš tikro knygų nebeturiu).
Sako, oi ne ne ne, lauksim kitų pasiūlymų Pandemija baigėsi, mitas sugriautas, bet baimė liko….
Didvyriu nevaidinu, toks buvo mano pasirinkimas, iš anksto žinojau, kad tai bus „laisvo žodžio“ šalyje atmesta.
Tiesa, JAV jau atsiprašė už cenzūrą, Anglijoj viena leidykla rašytojos atsiprašė, kad pasidavė spaudimui ir buvo jos knygas pašalinusi ir t.t..
Priminsiu, kad Lietuvoje apie 20 procentų žmonių patyrė realius fizinius persekiojimus – nuo šalinimo iš darbų, prievartinio skiepijimo, neįleidimo į renginius iki kaltinimų veikiant prieš valstybę. Ir ką turim? Nė vieno atsiprašymo.
Nei vyriausybė, nei seimas, nei medikai, nei mokslo korifėjai, nei partijos, nei žurnalistai, nei muzikos žvaigždes, nei maitinimo įstaigos – nieko. Nė vieno atsiprašymo.
Nėra atsiprašymų, nėra ir pasikeitimų. Yra tik vadyba ir pakeisti terminai.
Todėl tie, kurie stovėjo persekiojimo pirmosiose linijose, šiandien vaidina aukas ir kovotojus už demokratiją ir laisvę. Ir taip pat nusiteikę persekioti kitus, kaip darė ir per pandemiją.
Tas pats ir su tais, kurie turi kitokią nuomonę apie karo Ukrainoje priežastis.
O kai tiesa vienaip ar kitaip, tikiuosi, paaiškės – ar kas atsiprašys?
Banda ir jos dirigentai neatsiprašo. Ji metasi į kitą pusę, į kurią ją nukreikia ir trypia jau ten jai prieštaraujančius.
Šventa tiesa… Ir man teko atsisveikinti su darbu dėl atsisakymo skiepytis neištirtais, todėl labai įtartinais skiepais. Kai kuriems mano artimiems žmonėms, kuriems jau buvo atsitraukęs vėžys, po priverstinio skiepo per porą savaičių stulbinančiu greičiu jis atsinaujino ir metėsi daugybe metastazių į kitus organus. Dalį šių žmonių jau palaidojau. Apie tai, kad prokuratūra imtų tirti tokių nelaimėlių mirties aplinkybes nėra nė kalbos, nes tokie liudijimai ir toliau yra begėdiškai vadinami melagienomis. Tad tikrai nežadu mylėti ir gerbti tų, kurie be jokio sąžinės graužimo į dausas pasiuntė didelius būrius žmonių, o dabar ir toliau vaidina teisuolius bei laisvo žodžio gynėjus. Gal kada nors išauš tokia diena, kad jie sulauks tinkamos bausmės, o gal ir ne, tokie jau dabar laikai.
Valdžia, valdininkai, melavę (už pinigus, tikriausia) tautai ir persekioję nekaltus žmones, nebuvę už tai nubausti ir neatsiprašę, dabar vaidina didžius patriotus ir kviečia aukotis, o žmonės, lyg niekur nieko, viską priima už gryną pinigą. Maža to, patys puola draskyti tuos, kurie drįsta bent suabejoti.
Reikėtų rašyti konkrečiai. Nes iš dabartinės valdžios taip pat yra nukentėjusiųjų anksčiau nuo dabartinės opozicijos vekjėjų.
Kalbu apie patį principą. Rusišką taisyklę ,,Aš viršininkas – tu kvailys, tu viršininkas – aš kvailys” reikia keisti. Valdžią reikia prižiūrėti. Pasitikėt besąlygiškai galima nebent Dievu.
Ėlėrtė. Apie draudimus ir diskriminaciją (straipsnis):
Pasakų knygą autorė į lentynas bando grąžinti per teismus
delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-ts-lrt-interesu-grupe-tapsnoja-lietuva-84360703
Lietuvių nebėra. Yra tik pinigai. ….