D. Vanhara. Apie LRT „faktų tikrinimą“ ir nutylėtą tikrovę: ką rodo suėmimų statistika

Praeitą savaitę partijos Nacionalinis susivienijimas kolega, atsargos karininkas Marius Parčiauskas, kuris kariuomenėje dirbo būtent žvalgyboje, kas reiškia, kad tikrai moka dirbti su duomenimis, atlikęs tyrimą, pasidalino didelį nerimą keliančią statistika: nors šiuo metu užsienio šalių piliečiai Lietuvoje sudaro apie 8 proc. Lietuvos gyventojų, tarp tų asmenų, kuriems yra skirta kardomoji priemonė – suėmimas, užsienio šalių piliečiai sudaro apie 15 proc.

Statistika paimta iš oficialaus Lietuvos kalėjimų tarnybos pranešimo.

Ir ką gi jūs, gerbiamieji, manote? Ogi šis partijos kolegos M. Parčiausko įrašas susilaukė ne tik didelio komentuotojų susidomėjimo, ypač tų, kurie bandė nuneigti tokią statistiką, bet ir susilaukė pačios pačiausios LRT „factchekinimo“.

Ir aišku, kad „nufactchekino“ taip, kad M. Parčiausko įrašas, pasirodo, yra visiška ir gryniausia netiesa, visuomenės klaidinimas ir kt. O kodėl: nes, pasirodo, nors užsienio šalių piliečių Lietuvoje gyvena apie 8 proc., bet nuteistų ir atliekančių laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose jų yra tik 3,5 proc.

Suprask, užsienio šalių piliečiai Lietuvoje nusikalsta netgi dvigubai rečiau, nei Lietuvos piliečiai. Žodžiu, praktiškai pavyzdingumo ir įstatymų laikymosi įsikūnijimas, tik visokie „kraštutinės dešinės“ politikai bando kurstyti tautinę neapykantą.

O dabar, gerbiamieji, Jūsų nuolankus tarnas „pafactchekins“ LRT „factchekinimą“. Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo pats kolega M. Parčiauskas, LRT palygino visiškai nesulyginamus dalykus: nuteistųjų, kurie atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, skaičių su užsienio šalių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičiumi.

Tokie duomenys yra absoliučiai nepalyginami, kadangi Šimonytės, Kasčiūno ir TS-LKD partijos dėka masinė imigracija į Lietuvą prasidėjo tik prieš 3 metus. Iki šio TS-LKD žingsnio užsienio šalių piliečiai Lietuvoje sudarė vos kelis procentus.

Savo ruožtu, tam, kad asmuo taptų nuteistu, ir ypač tokiu nuteistu, kuriam yra skirta reali laisvės atėmimo bausmė (kuri, pasufleruosiu, yra skiriama tik už rimtas ar labai rimtas nusikalstamas veikas), toks nuteistasis prieš tai turi praeiti ikiteisminio tyrimo stadiją, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadiją ir, neretai, dar ir apeliacinę instanciją.

Jei byla bent kiek sudėtingesnė – visam tam „malonumui“ gali tekti trys ir daugiau metų.

Taigi, jei koks nors Šimonytės čia atsivežtas užsienio šalies pilietis atvyko su pirmąja Šimonytės banga ir nusikalto tą pačią dieną, kai tik atvyko į Lietuvą, yra nemaža tikimybė, kad tokio užsieniečio baudžiamoji byla bus vis dar nagrinėjama ir jis nebus laikomas nuteistu.

Taigi, ir nepateks į tą LRT „factchekerių“ statistiką, kuria LRT visiems bando kišti. Jau nekalbant apie vėliau atvykusius „Šimonytės kviestinius“.

Antroji aplinkybė, į kurią teisingai referavo Marius Parčiauskas – jei jau teismas nusikaltusiam asmeniui skiria realią laisvės atėmimo bausmę, tai, dažniausiai, toji reali laisvės atėmimo bausmė bus nemažam terminui.

Su tam tikromis išimtimis (recidyvas, smurtinio pobūdžio nusikalstama veika), jei teismas skiria laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė – metai / du metai / trys metai, dažniausiai tokia bausmė skiriama arba lygtinai, arba su vykdymo atidėjimu, tas reiškia, kad toks nuteistasis Lietuvos kalėjimų tarnybos „klientu“ netampa ir į statistiką nepapuola.

Todėl į Lietuvos kalėjimų tarnybos statistiką papuola tie nuteistieji, kurie valstybės visiškai apmokamu „all inclusive“ gali naudotis nuo kokių 2019 metų ar net nuo dar anksčiau, o LRT „factchekeriai“ juos lygina su prieš kelis metus atvykusiais „Šimonytės kviestiniais“. Ir va gauna tokią puikią „statistiką“.

Taigi, kaip jau galėjote suprasti, LRT „factchekeriai“ palygino agurkus su morkomis, ir paskelbė verdiktą, kad Mariaus Parčiausko įrašas neatitinka tikrovės.

Savo ruožtu, bendražygis Marius Parčiauskas labai teisingai lygina būtent obuolius su obuoliais. Jis lygina Lietuvos Respublikos piliečius, kuriems teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, su užsienio šalių piliečiais, kuriems teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą.

Taip, žinau ir visiškai sutinku, kad visi asmenys, kuriems yra skirta kardomoji priemonė – suėmimas, jie dar neturi įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, todėl dėl nekaltumo prezumpcijos yra laikomi nekaltais.

Bet lyginami buvo visiškai identiški atvejai – dar nenuteisti Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, su dar nenuteistais užsienio šalių piliečiais, kuriems teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą.

Ir buvo nustatyta, kad užsienio šalių piliečių, kuriems teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, yra statistiškai dvigubai daugiau, nei jų proporcingai gyvena Lietuvoje.

Tęsiant toliau, nuo savęs galėčiau pridėti, kad ši kolegos Mariaus Parčiausko pasidalinta statistika yra nerimą kelianti kur kas labiau, nei pats Marius Parčiauskas nurodė savo įraše.

Nes, priešingai nei bandė teigti po Mariaus Parčiausko įrašu masiškai subėgę komentuoti „vargšų migrantų“ gynėjai, užsienio šalies pilietis turi ne didesnę, bet priešingai – ženkliai mažesnę tikimybę gauti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Dabar šiek tiek teorijos: kardomoji priemonė – suėmimas yra skiriama pagal tris sąlygas. Konkrečiai – yra pagrindo manyti, kad įtariamasis / kaltinamasis bėgs arba slėpsis. Yra pagrindo manyti, kad trugdys ikiteisminiam tyrimui. Yra pagrindo manyti, kad darys naujas nusikalstamas veikas.

O dabar pereikime prie praktikos: kiekvienas užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi Lietuvoje (išskyrus gal pabėgelius) Lietuvoje privalo turėti registruotą gyvenamąją vietą. Gi Lietuvos piliečiai pastovios gyvenamosios vietos gali ir neturėti. Ir dažniausiai linkę nusikalsti būtent tie, kuriems pastovios gyvenamosios vietos klausimas yra „komplikuotas“.

Pastovios gyvenamosios vietos turėjimas mažina riziką, kad „bėgs arba slėpsis“, todėl mažina riziką, kad teismas skirs suėmimą.

Toliau – tam, kad užsienietis gautų leidimą gyventi Lietuvoje, jam būtinas teisėtas buvimo Lietuvoje pagrindas. Išskyrus pabėgelius, kuriems Lietuva suteikė tarptautinę apsaugą, tokie teisėto buvimo Lietuvoje pagrindai yra, iš esmės, trys: darbas, studijos arba verslas.

Dar kitais žodžiais tariant, beveik kiekvienas užsienio šalies pilietis Lietuvoje arba dirba, arba studijuoja, arba užsiima verslu. Darbas, studijos arba verslas drastiškai mažina tikimybę iš teismo gauti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Gi Lietuvos Respublikos piliečiai darbu, studijomis ar verslu užsiimti neprivalo. Ir, kaip taisyklė, būtent tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie turi „įprotį patapti prokuratūros klientais“, būtent jie dažniausiai su darbu, studijomis ar verslu „turi iššūkių“.

Tęsiant dar toliau – dar viena esminė aplinkybė, kurią sprendžia kardomąją priemonę – suėmimą prašomas paskirti teismas, yra ankstesni prašomo suimti asmens teistumai. Prašomo suimti Lietuvos Respublikos piliečio visi ankstesni teistumai Lietuvos teisėsaugos institucijoms yra prieinami kelių klavišų paspaudimu.

Gi užsienio šalies piliečio ankstesni teistumai jo kilmės valstybėje… Jei ta kilmės valstybė yra Rusija ar Baltarusija, kurių piliečiai dabar sudaro gerą trečdalį mūsų imigrantų, didžiausia tikimybė, kad tokių duomenų gauta nebus, nes nei Rusija, nei Baltarusija nebendradarbiaus ir duomenų Lietuvai nepateiks.

Vadinasi, jei bus prašoma suimti Baltarusijos pilietį, net jei jis savo valstybėje buvo teistas 10 kartų, jei pats to neprisipažins, Lietuvoje jis bus laikomas neteistu. O net jei kažkuri užsienio valstybė su Lietuva ir bendradarbiaus bei duomenis pateiks – į teismą dėl asmens suėmimo privaloma kreiptis per 48 valandas po jo sulaikymo. Labai abejoju, ar net Lietuvai draugiška ir bendradarbiaujanti užsienio valstybė per tiek laiko duomenis surinks, bus atlikti vertimai, etc.

Taigi, reziumuojant – į Lietuvą nesenai atvykęs užsienio šalies pilietis Lietuvos teisme turi ženkliai mažesnę tikimybę gauti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nei analogiškoje padėtyje esantis Lietuvos Respublikos pilietis.

Nepaisant to, pagal M. Parčiausko tyrimą, suimtų užsienio šalių piliečių yra proporcingai dvigubai daugiau, nei jų proporcingai Lietuvoje gyvena.

Autorius yra teisininkas, advokatas, Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas