Alantos dvare eksponuojama Molėtų rajono Alantos krašto fotografo Dionizo Putnos fotografijų paroda. Fotografas buvo žinomas šiame krašte, jo nuotraukų savo albumuose turi seni alantiškiai. Parodos kuratorius tapytojas Vaidotas Žukas D. Putnos fotografiją pristato kaip ypač vertingą ir nežinomą.
Molėtiškė gydytoja Aurelija Lukošienė, nuvykusi į Alantos dvarą, apstulbo pačioje pagarbiausioje vietoje išvydusi savo sesers Faustinos Nazarovaitės Dilienės, gimusios 1942 m. liepos 3 d., vaikystės nuotrauką. Maža to, užrašas po nuotrauka bylojo, kad tai Dionizo Putnos anūko Prano Babelio fotografija.
Žinia apie parodą yra čia.
„Kaip gi šitaip? Nesąmonė! Čia gi mano sesuo Faustina! Ši Faustinos krikšto tėvo, žymaus išeivijos fotomenininko Kazio Daugėlos daryta ir mano šeimai dovanota nuotrauka visą gyvenimą kabojo rėmelyje ant sienos mano namuose. Maža to, senąjį dublikatą turiu savo šeimos albume…“ – buvo pirmoji Aurelijos reakcija į pamatytą klaidą.
K. Daugėla 1941 m. susituokė su Aurelijos mamos seserimi Stase, o kai po metų gimė Aurelijos sesuo Faustina, abu su žmona tapo Faustinos krikšto tėvais. Ši puiki įrėminta nuotrauka buvo krikšto tėvo Kazio dovana.
A. Lukošienė manė, kad šios informacijos užtenka, kad visi patikėtų, jog dokumentuojant D. Putnos fotoarchyvą įvyko klaida, kurią derėtų ištaisyti. Bet ne! Parodos kuratorius V. Žukas pareikalavo, kad ji įrodytų, kad tai K. Daugėlos nuotrauka.
Situacija išties įdomi. Na, nebūdavo tradicijos kartu su nuotrauka žmonėms dovanoti ir negatyvą. Tikriausiai ši puiki vaikučio nuotrauka, kuri Alantos dvare eksponuojama lyg būtų visos D. Putnos parodos moto – prieky ir labai pagarbiai – taps labai žinoma. Tikriausiai kažkada gali atsirasti ir dar daugiau autorystės įrodymų. Įdomu būtų atrasti informacijos, kurioje vietoje galėjo susikirsti dviejų fotografų – K. Daugėlos ir D. Putnos – keliai.
V. Žukas gavo iš D. Putnos anūkės Janinos mažytę labai menišką nuotrauką, kuri vadinama kontaktiniu atspaudu. Ant nuotraukos absoliučiai jokio užrašo nebuvo. Matyt, nuotrauka buvo tokia puiki, kad magėjo ją kažkaip įvardint. Kaip? Ogi pagal vaiko panašumą į kitas dvi nuotraukas, ant kurių buvo užrašas. „Ant dviejų nuotraukų kitų pusių yra Dionizo Putnos rankos įrašas: „Janina Babelytė ir Pranas Babelis. 1959 IX 7“.
Tačiau ar užtenka to vaikučių panašumo, kad galima būtų teigti, jog tai ne K. Daugėlos nuotrauka !?
K. Daugėlos fotografijos archyvas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Muziejaus direktorius Raimundas Balza į paklausimą atsako: „prie suskaitmenintų negatyvų ir nuotraukų tokio vaizdo nėra, šiais metais planuojame dirbti ir skaitmeninti negatyvus, atsakymą turėsim atlikę didelį darbą, skaitmenintinų negatyvų turim iki 100000, pradėsim nuo K. Daugėlos negatyvų“.
Įdomu tai, kad Aurelijos L. giminių rato žmogus yra kolekcininkas Antanas Skaisgiris, kuris yra K. Daugėlos sesers sūnus ir yra juridiškai paveldėjęs ir saugo K. Daugėlos fotofondą. A. Skaisgiris yra išleidęs fotoalbumą „Kazys Daugėla: vaizdai ir veidai“ bei kitas knygas su K. Daugėlos nuotraukomis.
Kolekcininkas A. Skaisgiris būtent šio negatyvo savo fonde nerado. Jo nuomone, kad tai K. Daugėlos nuotrauka, kurios negatyvas gali būti saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Dar K. Daugėlos nuotraukos yra saugomos Kempteno miesto muziejuje (Vokietija).
Galima ieškoti ir kitokių įrodymų. Tai gali būti to paties fotoobjekto panašūs kadrai ar fotografavimo stilius. Pavyzdžiui, ta pati skara kitose nuotraukose. Aurelija pateikė K. Daugėlos nuotrauką, kurioje jos sesuo Faustina mūvi tas pačias megztas pirštinytes.
Gal kada atsiras daugiau įrodymų, o gal ir neatsiras!? Tuomet gal reiktų paviešinti šią išskirtinai puikios nuotraukos istoriją. Reikia pasidžiaugti, kad Aurelijai svarbi tiesa. Ir norisi palinkėti mums, kad bet kokia nauja informacija, su kuria naujai susiduriame, neišmuštų tikėjimo savimi, savo istorija, savo įsitikinimais.
O nuotraukos vertė nuo to tik auga.
Lietuvos fotografijos istorijos mokslininkas dr. Dainius Junevičius linkęs galvoti, kad teisi Aurelija L., kad tarp tų nuotraukų, kurias pas fotografo anūkę pamatė V. Žukas, galėjo būti ne tik D. Putnos, bet ir kitų autorių nuotraukų. „Putna fotografavo daugiau žmones, o kitų vietovių nuotraukos gali būti patekusios iš kitų šaltinių.
Pavyzdžiui, 1941 m. birželio 22 d. degančio Kauno nuotrauka tikriausiai ne D. Putnos. Ar jis galėjo tą dieną būti Kaune? Reikėtų ilgiau patyrinėti, gal pavyktų nustatyti jos autorių. Yra panaši Antano Naruševičiaus nuotrauka „Degantis Kaunas“, – abejoja D. Junevičius.
Autorė yra muziejininkė, l.e.p. Visagino miesto muziejaus direktorė
