Nuo 2014 m. Lietuvoje veikianti pelno mokesčio lengvata filmų gamybai praėjusiais metais pasiekė rekordinius rodiklius – filmų gamintojai iš Lietuvos įmonių gavo 25,6 mln. eurų neatlygintinų lėšų, o lengvata pasinaudojusių filmų skaičius, palyginti su 2024 m., išaugo penktadaliu.
Pelno mokesčio lengvata
Ji filmų gamybai sudaro palankias sąlygas tiek Lietuvos, tiek užsienio kūrėjams kurti filmus Lietuvoje – ja pasinaudoti gali Lietuvoje veikiančios įmonės, neatlygintinai skirdamos lėšų filmų gamybai ir taip sumažindamos apmokestinamąsias pajamas ir mokamą pelno mokestį.
Lietuvos kino centro duomenimis, 2025 m. filmų gamintojai, pasinaudoję pelno mokesčio lengvata, iš Lietuvos įmonių sulaukė 25,6 mln. eurų neatlygintinų investicijų. Ši suma, palyginti su 2024 m., išaugo beveik 42 proc., o vertinant iki šiol sėkmingiausius – 2023 m. – rezultatus, buvo beveik 22 proc. didesnė.
„Pelno mokesčio lengvata jau daugiau nei dešimtmetį reikšmingai prisideda prie Lietuvos kino industrijos augimo. Nuo 2014 m. Lietuvos įmonės filmų gamintojams iš viso jau suteikė daugiau nei 133 mln. eurų investicijų.
Šios investicijos leidžia kurti daugiau filmų būtent Lietuvoje, plečia galimybes pritraukti užsienio filmų kūrėjus ir prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo. Ši sėkminga finansinė priemonė nuosekliai stiprina Lietuvos, kaip patrauklios filmų gamybos vietos, pozicijas regione“, – sako Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius.
Praėjusiais metais lengvata pasinaudojo
Lengvata pasinaudojo 108 filmai (2024 m. – 89, 2023 m. – 101), iš jų 68 nacionaliniai, 21 bendros gamybos ir 19 užsienio užsakomųjų projektų.
Nacionaliniams filmams skirta 5,3 mln., bendros gamybos – 3,6 mln., o užsienio – 16,7 mln. Palyginti su 2024 m., labiausiai išaugo užsienio projektų skaičius, o bendros gamybos projektų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai. Per daugiau nei dešimtmetį, pasinaudojant pelno mokesčio lengvata, iš viso finansuota 669 filmų gamyba.
Lengvata daro pastebimą poveikį
Pasak Lietuvos kino centro Filmų gamybos skyriaus vedėjo Deimanto Saladžiaus, pelno mokesčio lengvata daro pastebimą poveikį ir šalies ekonomikai.
„Lengvatos dėka, 2025 m. užsienio filmų gamintojai Lietuvoje išleido beveik 56 mln. eurų – tai 17 mln. eurų daugiau nei pernai ir 13 mln. eurų daugiau nei 2023 m. Lietuvoje įgyvendinami vietiniai ir užsienio projektai ne tik stiprina šalies kino profesionalų gebėjimus. Bet taip pat ir kuria platesnę ekonominę naudą: surenkama daugiau mokesčių, auga užimtumas su kinu tiesiogiai nesusijusiuose sektoriuose – viešbučių, maitinimo, prekybos ir pramogų.“
Lietuva išlieka patraukli užsienio projektų kūrėjams
Dėl sklandžiai veikiančios lengvatos, aukštos teikiamų paslaugų kokybės ir įvairių filmavimui tinkamų vietų Lietuva išlieka patraukli užsienio projektų kūrėjams. 2025 m. didžiausią užsienio projektų dalį filmavo Skandinavijos šalys – įgyvendinti trys švedų, trys danų ir vienas norvegų projektas.
Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nufilmuojama po keturis Vokietijos projektus. Praėjusiais metais keturis projektus čia filmavo ir Latvijos, o po vieną – JAV, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir Izraelio kino kūrėjai.
Praėjusiais metais daugiausia investicijų – 6,9 mln. eurų – pritraukė JAV serialo „Žvaigždžių miestelis“ (angl. „Star City“) pirmoji dalis.
Antroje vietoje pagal investicijas atsidūrė vokiečių serialas „Mozart/Mozart“, surinkęs 1,5 mln. eurų, o trečioje – „Netflix“ prodiusuojamas, tikrais faktais paremtas lenkų filmas „Maištas“ (lenk. „Bunt“), pritraukęs 1,135 mln. eurų investicijų.
Iš nacionalinių projektų didžiausią investicijų sumą – 643 tūkst. eurų – per šią priemonę gavo „OAK9 Entertainment“ kuriamo animacinio serialo „Smalsučiai“ ketvirtoji dalis.
Tarp bendros gamybos projektų daugiausia investicijų (527 tūkst. eurų) pritraukė „Artbox“ projektas „Ekskursija“, kuriamas kartu su Norvegijos ir Švedijos filmų gamintojais.
Per praėjusius metus buvo išduotos 255 investicinės pažymos 172 investuotojams, o iš viso nuo lengvatos veikimo pradžios į filmų gamybą jau investavo 436 Lietuvos įmonės.
2025 m. šia priemone pirmą kartą pasinaudojo 67 įmonės – tai 63 proc. daugiau nei 2024 m. Kartu matomas ir augantis verslo pasitikėjimas: net 105 anksčiau lengvata pasinaudojusios įmonės pakartotinai investavo į 2025 m. kino projektus. Didžiausia vienos įmonės investicija į vieną projektą praėjusiais metais siekė 1,3 mln. eurų.
