Pirmadienis, 20 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

Lietuva ragina keisti taisykles

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2025-07-12 10:44:12
371
PERŽIŪROS
15
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir agresija Ukrainoje

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir agresija Ukrainoje | Alkas.lt koliažas

Liepos 7–9 d. Niujorke vykusioje Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) šalių asamblėjos specialiojoje sesijoje paaiškėjo: agresorių vadai ir toliau liks nebaudžiami.

TBT neturi galios persekioti karo kurstytojų, jei šie atstovauja valstybėms, nepripažinusioms Romos statuto – TBT veiklos pagrindo. Pataisos, kurios būtų leidusios teismui persekioti agresijos vykdytojus net jei šie nepriklauso statutui, atidėtos… iki 2029 metų.

Ką tai reiškia?

Tai reiškia, kad net ir žiauriausius karo veiksmus pradėjusios valstybės vadovai gali jaustis saugūs, jei jų šalis nėra TBT narė. Tokia yra, pavyzdžiui, Rusija, kuri turi ir veto teisę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje – vienintelėje institucijoje, kuri gali inicijuoti tyrimą dėl agresijos ne TBT narėse.

Ukraina, priešingai, prie TBT prisijungė, bet tai jai neužtikrina apsaugos nuo agresoriaus.

Pasiūlytos pataisos – palaidotos?

2025 m. balandžio 4 d. Kosta Rika, Vokietija, Siera Leonė, Slovėnija ir Vanuatu pateikė pataisų paketą, kuris leistų TBT persekioti agresorius, jei nukentėjusi šalis yra TBT narė arba jei įtariamasis yra TBT šaliai priklausančios valstybės pilietis.

Šią pataisą palaikė net 34 valstybės – vadinamoji „draugų grupė“, tarp jų dauguma ES šalių ir, žinoma, Lietuva.

Tačiau būtent galingųjų valia šios pataisos buvo sustabdytos.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kanada, Japonija ir Naujoji Zelandija pareikalavo, kad pirmiausia būtų ratifikuotos dar 2010 m. priimtos vadinamosios Kampalos pataisos (apibrėžiančios kas tiksliai laikoma agresija ir nustatančios sąlygas, kada TBT gali tirti agresijos nusikaltimą), kurių dar nepatvirtino net du trečdaliai TBT narių.

Taip svarstymas buvo atidėtas mažiausiai ketveriems metams – iki 2029 m., o gal ir visam laikui.

Lietuvos laikysena: už teisingumą, prieš realpolitik

Lietuva buvo viena iš valstybių, aiškiai palaikiusių pataisas. Tarptautinio baudžiamojo teismo specialiojoje sesijoje Lietuvos vardu kalbėjo Užsienio reikalų viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, kuri pabrėžė šių pataisų svarbą ne tik teisine, bet ir moraline prasme. Ji pasakė:

Mes ne tik turime bendrą įgaliojimą, bet ir bendrą atsakomybę pasirūpinti, kad teisingumas nepasiduotų interesų kaitai. [...] Rusijos agresija prieš Ukrainą įrodė, kad ši atsakomybės spraga trukdo teisingumui ir ją sunku paaiškinti ar suprasti. [...] Todėl Lietuva reiškia pagarbą penkių valstybių iniciatyvai ir ragina visas delegacijas sąžiningai ir iš esmės svarstyti siūlomą pataisą bei ją priimti jau šios sesijos metu.

Lietuva dar 2015 m. ratifikavo Kampalos pataisas, o 2022 m. buvo viena pirmųjų šalių, kreipusiųsi į TBT dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje. Lietuvos užsienio politikos strategijoje pabrėžtas siekis kurti specialų tribunolą už agresijos nusikaltimą ir stiprinti tarptautinę baudžiamąją teisę.

Šiandien, kai agresijos nusikaltimas vėl tapo tikrove Europoje, matome, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas susiduria su dvigubų standartų spąstais. Kova už teisingumą susiduria su galingųjų geopolitiniais interesais.

Tačiau tokių šalių kaip mūsų Lietuva balsas rodo, kad teisingumo principai vis dar gyvuoja – ir juos galima ginti.

Jei tarptautinis teisingumas nori išlikti gyvybingas, jis negali remtis tik kadainykščiais pareiškimais – jis turi būti drąsus čia ir dabar.

Autorius yra Alkas.lt vyriausiasis redaktorius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prezidentas: JT turi būti suteikta galių sustabdyti ir pažaboti agresorius
  2. Eurorevoliucija Kijeve tęsiasi. Protestuotojai atsisako politinių lozungų ir susivienija (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  3. L. Mažylis. Specialusis tarptautinis tribunolas: Rusijos nebaudžiamumo pabaiga?
  4. J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia
  5. J. Vaiškūnas. Ar saugotojai nuo Rusijos grėsmių imsis veiksmų dėl Šimašiaus veiklos? (video)
  6. J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  7. J. Vaiškūnas. Neleiskime ardyti savo valstybės: 2024-05-12 referendume tarkime – NE daugybinei pilietybei (I)
  8. J. Vaiškūnas. Ar Nijolė Sadūnaitė (1938–2024) disidentė?
  9. J. Vaiškūnas. Atkirtis Lietuvos pilietybės triuškintojų pramanams
  10. J. Vaiškūnas. Tautinių mažumų įstatymo priėmimas: politinis cirkas geopolitinių grėsmių akivaizdoje
  11. J. Vaiškūnas. KGB gvardija Lietuvoje dar nebaigė savo darbo
  12. J. Vaiškūnas. Ar išsaugosime Vasario 16-osios Lietuvą?
  13. J. Vaiškūnas. Telšių policijos komisariatas „išsaugotas“ po metų griovimo politikos
  14. J. Vaiškūnas. Lyčių kvotos – verslo žlugdymas po „lygybės“ vėliava
  15. J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Naivus klausimas says:
    1 metai ago

    Jei galingosios šalys tam pritartų, tai pakištų pačios save. TBT, būdamas objektyvus, turėtų patraukti atsakomybėn nemažai didžiųjų šalių vadovų. Pradėkime nuo to laiko, kai griuvo dvipolis pasaulis:
    JAV prezidentą už Serbijos bombardavimą;
    JAV ir JK vadovus už Irako užpuolimą, sunaikinimą;
    Prancūzijos ir JAV prezidentus už Libijos užpuolimą ir sunaikinimą;
    JAV prezidentą už Afganistano užpuolimą ir okupaciją;
    JAV prezidentą už Sirijos užpuolimą, bombardavimą;
    Gruzijos prezidentą (Saakašvilį) už Š.Osetijos užpuolimą;
    JAV ir ES šalių lyderius, organizavusius, kursčiusius perversmus Ukrainoje;
    Rusijos prezidentą už agresiją prieš Ukrainą.

    Neblogas sąrašas ir absoliučiai dominuoja šalys, nuo kurių ir priklauso sprendimai dėl TBT. Tai koks durnius virš savo galvos kabins damoklo kardą?
    Didelės ir stiprios šalys leidžia sau spręsti klausimus jėga. Stipriojo teisė. Čia mažoms ir silpnoms reikia tokių dalykų, kaip TBT, nes taip jos bando apsisaugoti.

    Atsakyti
    • Budweiser says:
      1 metai ago

      Kodėl tamsta Izraelį apeinat vingiais ?

      Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        1 metai ago

        Atsiprašau, jūs teisus, Izraelis irgi turi būti tame sąraše.

        Atsakyti
    • Mikas says:
      1 metai ago

      Betgi apeita ir Sausio 13-oji, Lietuva jau buvo valstybė.
      Kadangi šiems veiksmams senaties nėra, tai apeita ir 1920 m. Pilsudskio agresija, 1940 m. Stalino agresija.

      Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        1 metai ago

        Na, jei nebrėžti kokios ribos, nuo kada imame agresijas, tai yra ir Granada, ir Vietnamas, ir Čekoslovakijos sudrąskymas 1938 m. tarp nacistinės Vokietijos ir Lenkijos ir t.t.
        Ir kuo į senesnius laikus nukeliausime, tuo daugiau bus ką teisman patraukti, nes buvo laikai, kai visi kariavo prieš visus. Algirdas juk irgi tris kartus puolė Maskvą Agresija? Na taip, agresija.
        Tad, kaip bebūtų, ribą reikia brėžti. Mano galva, logiškiausia būtų brėžti, kai griuvo Tarybų sąjunga, nes su jos griuvimo griuvo ir visa pokarinė saugumo architektūra, griuvo galių pusiausvyra ir kuriam laikui galia susitelkė Vakarų, pirmiausia JAV, rankose.

        Atsakyti
      • Mikas says:
        1 metai ago

        Teisiškai čia svarbu ar po agresijos tarp šalių būna sudaryta taika.

        Atsakyti
  2. Ainis Petkus says:
    1 metai ago

    Ainis: kieno kumštyje “elitukių faberžė” …?
    youtube.com/watch?v=LiurO-WD2l4

    Atsakyti
    • Ne į temą says:
      1 metai ago

      Kadangi paminėjote Faberžė…
      Nuo mokyklos laikų žinojome apie caro turėtus prancūzų juvelyro FABERŽĖ kiaušinius ir kt. daikčiukus. Ir ko mums mokytoja būtent juos į galvą kišo? – Juk caro rūmai buvo grūste prigrūsti visokiausių nesuskaičiuojamų brangenybių…
      Vieną dieną keliauju per Vilniaus pravoslavų kapines, žvilgsnis čiuožia nuo antkapio prie antkapio, nuo pavardės prie pavardės, ir staiga sustoja, sustingsta. Užrašas ant senutėlio antkapio skelbia, jog čia palaidotas… ПАБЕРЖ! Hm, hm, hm… Žvilgtelėjau į juvelyro FABERŽĖ tėvų ir kt. artimųjų (tėčių, dėdžių, tetų ir kt.) puslapius… Ogi jie taip persimaišę – Pabaltijo, Estijos, Livonijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos prancūzų kilmės vokiečiai… Įdomu, kad tėvas priklausė Estijos vokiečių TM*…
      Klausimėlis toks: Ar tik ne iš mūsų pavardę ponai prancūzai pasiskolino ir ligi šiol negrąžina? Ei, visi Lietuvos PABERŽIAI – ar nesidomėjote? Mažu ir jums koks paveldas priklauso? 🙂 Gal todėl mokytoja vis grįždavo prie šio juvelyro? Kas domėjotės pasakojimu, kad Krymo gudai per Karpatus keliavo, į įv. šalis užsuko, atsidūrė Vokietijoje (čia, esą, ilgainiui gotais patapo), na, o Vokietija su Prancūzija savo paribių žemių ilgai nepasidalino – tai vieni, tai kiti jas savinosi. Taip ir gyventojai tų vietų tampyti ir tampyti: vakar buvo prancūzai, šiandien vokiečiai, rytoj vėl atvirkščiai.
      ……………………………….
      * Taip rusų psl. skelbia. Kai tik buvęs okupantas ar okupanto kolonistas, tai iš karto ir TM (slavų supratimu)… Kažin, vokiečiai nereikalauja, kad estai jiems vokiškas mokyklas steigtų? 🙂

      Atsakyti
      • Rimvydas says:
        1 metai ago

        Taip, Paberžė ir Faberžė – tai tas pats žodis, pirmasis yra originalas.
        Na, yra dar Bražuolė, Bražuolėnas ir Braželonas.
        Yra Maišiagala, Betygala, Ramygala ir… Cezario laikų Galijos žemėlapyje Burdigala – dabartinis Bordo.

        Atsakyti
  3. Tomas Jakutis says:
    1 metai ago

    Pasigedau aiškumo:
    – kurios Romos statuto šalys jau ratifikavo Kampalos pataisas,
    – o kurios ne?

    Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    > Naivus klausimas
    Be Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, po vieno ar kito karo pabaigos yra sudaromi karo tribunolai, skiriami teisti fizinius asmenis už nusikaltimus žmoniškumui. Pavyzdžiui, 1945 m. Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Airijos ir SSSR atstovai pasirašė Londono susitarimą dėl Ašies šalių pagrindinių karo nusikaltėlių teismo, persekiojimo ir nuteisimo. Taigi, Lietuvos užsienio politikos strategijoje pabrėžtas siekisw kurti specialų tribunolą už agresijos nusikaltimą ir stiprinti tarptautinę baudžiamąją teisę yra savalaikis. Mat,Kkaro Tribunolas liečia ne aplamai kokią tautą o valstybę, o konkrečius fiinius asmenis, ir visai nesvarbu ar tai būtų Prezidentas atskiras koks valdininkas ar karinio padalinio vadovas. Pavyzdžiui, ir Lavrovas, kaip fizinis asmuo, nesiekiantis taikos, irgi, Naivus Klausime, galima būtų irgi įtrauktas į Karo Tribunolo (jį sudarytų “Norinčiųjų Koalicija”) teisiamų asmenų nomenklatūrą.

    Atsakyti
  5. Naivus klausimas says:
    1 metai ago

    Apibendrinant – mažos šalys, tarp jų ir Lietuva, gavo šlapiu skuduru per marmūzę nuo savo, kaip jos mano, sąjungininkų, didžiųjų šalių.
    Tai labai aiškiai parodė, kad mažoms šalims, nors ir neišvengiama šlietis prie didelių šalių, visiškai atsiduoti joms pražūtinga. Nesvarbu visiškai, iš kokios stovyklos ta didžioji šalis. Ji visada veiks išimtinai savo interesų labui ir, jei reikės, tam paaukos mažas šalis, kad ir sąjungininkes. Realpolitik niekur nedingo ir nedings.
    Tad Lietuvai – pirmiausia savi interesai, lietuviškos tapatybės stiprinimas, strateginių sričių išlaikymas valstybės rankose (mūsų atveju – susigrąžinimas), savos finansų sistemos atkūrimas, santykių su kaimynais atkūrimas.

    Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    >Naivus klausimas
    Prosit.!.!

    Atsakyti
  7. Ko imtis? says:
    1 metai ago

    Emmanuelis Macronas sieks didinti gynybos biudžetą: laisvei dabar kyla didžiausia grėsmė nuo 1945-ųjų
    – respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/emmanuelis-macronas-sieks-didinti-gynybos-biudzeta-laisvei-dabar-kyla-didziausia-gresme-nuo-1945-uju/

    Atsakyti
  8. 1 says:
    1 metai ago

    555

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žemės sklypai
Lietuvoje

Kur kreiptis pastebėjus žemės naudojimo pažeidimus?

2026 07 19
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Atvertas kelias Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai

2026 07 19
Viktoras Miltakis
Lietuvoje

Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis

2026 07 19
Žievėgraužis tipografas
Gamta ir ekologija

Žievėgraužio tipografo židinių miškuose sumažėjo

2026 07 18
Oro kondicionierius
Lietuvoje

Ką žinoti gyvenamajame pastate įsirengiant kondicionierių?

2026 07 18
Medžiai mieste
Gamta ir žmogus

Miestuose medžių vis daugiau, tačiau didelio pavėsio – vis mažiau

2026 07 18
Ispaninis arionas – svetimžemė rūšis
Gamta ir ekologija

Kaip kovoti su invaziniais šliužais: būdai, kuriuos pataria žinovai

2026 07 18
Pristatomi išskirtiniai karpiniai
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejuje pristatomi išskirtiniai karpiniai

2026 07 18
Agnė Matulionytė. Bangavimo dažnis, 2026
Kultūra

Raidžių ritmu kuriama jūra: A. Matulionytės paroda „Neskaityta srovė“

2026 07 18
Vilniaus arkikatedra
Kultūros paveldas

LMT skelbia kvietimą atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius

2026 07 18
Palangoje prasideda kūrybos savaitė vaikams
Kultūra

Palangoje prasideda kūrybos ir pasakų savaitė vaikams

2026 07 18
Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai
Lietuvoje

Švietimo ministrė: Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai

2026 07 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • klaustukas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liepos 20-osios horoskopas: susitarti padės aiškiai nubrėžtos ribos
  • Nešvarus ar subraižytas automobilio stiklas vasarą blogina matomumą
  • Kur kreiptis pastebėjus žemės naudojimo pažeidimus?
  • Dažnos vasaros liūtys: žinovas primena apie važiavimo slidžia danga klaidas

Kiti Straipsniai

Du kultūros ministrai

A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?

2026 07 18
Vilniaus arkikatedra

LMT skelbia kvietimą atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius

2026 07 18
Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai

Švietimo ministrė: Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai

2026 07 18
Maskva, Kremlius, bala

A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?

2026 07 17
Archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė Kukuliškių piliakalnio archeologinių tyrimų vietoje

Kukuliškių radiniai keičia Baltijos pajūrio priešistorės vaizdą

2026 07 17
Ignas Vėgėlė Briuselio ir JAV valdžios pastatų fone

I. Vėgėlė. JAV kontratakuoja Europos leftizmą

2026 07 16
Paroda apie Valentiną Gustainį

Virtuali paroda: Tremties ir lagerių metraštininkas. Valentino Gustainio 130-osioms gimimo metinėms

2026 07 16
Medžiai

Vilnius daugiau dėmesio skirs miesto medžiams

2026 07 16
Sugrįžta Senųjų amatų ir jų mokymų dienos

Kleboniškių kaimas atgyja – sugrįžta Senųjų amatų ir jų mokymų dienos

2026 07 15
Salų dvare vyks XXIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla: Kanklių metais susitiks šokėjai, muzikantai ir tradicijų puoselėtojai

Salų dvare vyks XXIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla: Kanklių metais susitiks šokėjai, muzikantai ir tradicijų puoselėtojai

2026 07 15

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • klaustukas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Rimgaudas apie LMT skelbia kvietimą atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius
Kitas straipsnis
Lėktuvo ANBO šimtmetis: Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą

Lėktuvo ANBO šimtmetis: Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai