Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties pastatas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą.

Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės, – rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime žiniasklaidai.

Paveldo komisijos sumanymu surengtos apžiūros metu, kurioje dalyvavo Kultūros paveldo departamento, Vilniaus m. savivaldybės ir VĮ Turto banko atstovai, buvo atkreiptas dėmesys į blogėjančią pastato techninę būklę: prarandamas hermetiškumas, vanduo patenka į vidų, pažeidžiamos konstrukcijos, kasmet auga remonto ir priežiūros sąnaudos.

Anot susitikime dalyvavusių Turto banko atstovų, pastatas patiria ne tik gamtos žalą, bet ir tiesioginį niokojimą: čia renkasi šimtai paauglių, rengiamos nelegalios veiklos, griaunama tai, kas dar išlikę. „Pastatui jau dabar reikalinga nuolatinė fizinė apsauga – jame tam tikru metu budi ir apsaugos darbuotojai“, – sakė jie.

Vien per 2024 m. rudenį vandalizmo padaryta žala siekė apie 17 tūkst. eurų. Nuo 2021 m. rūmų priežiūrai ir apsaugai išleista apie 734 tūkst. eurų, tačiau išlaidos auga kasmet, o pastatas yra nenaudojamas ir nesuteikia jokios pridėtinės vertės visuomenei.

„Šis pastatas simbolizuoja ne tik išskirtinius XX a. architektūrinius sprendimus, bet ir Lietuvos valstybingumo istoriją. Leisdami jam nykti, prarandame kur kas daugiau nei pastatą – prarandame prasmingą atminties vietą“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Paveldo komisija primena, kad visai Paveldotvarkos programai 2025 m. valstybė teskyrė vos apie 6 mln. eurų. Tai lėšos, skirtos tikriems darbams – paveldo vertybių visoje Lietuvoje atnaujinimui ir pritaikymui. Tuo metu šiam vienam pastatui jau skiriami šimtai tūkstančių eurų, nors jis nei veikia, nei tarnauja visuomenei.

Paveldo komisija siūlo

✅ Vilniaus koncertų ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugoma kultūros paveldo vertybe.

✅ Derinti dvi galimas Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įveiklinimo funkcijas – pirminę renginių rengimo ir memorialo (žydų), kad skirtingi istorijos sluoksniai harmoningai egzistuotų šioje svarbioje Vilniaus miesto teritorijoje, įprasmindami visų bendruomenių lūkesčius.

✅ Imtis skubių sumanymų dėl rūmų išsaugojimo ir įveiklinimo, nes kaštai pastato priežiūrai ir apsaugai yra labai dideli, nesuteikiantys ekonominės naudos, o svarbiausia – neeksploatuojami Vilniaus koncertų ir sporto rūmai nyksta.

„Negalime likti nuošalyje, kai išskirtinis pastatas yra paliktas tyliai sunykti. Privalome spręsti – ne tik kaip apsaugoti, bet ir kaip išnaudoti šio pastato vertę. Būtina skubiai spręsti rūmų išsaugojimo ir įveiklinimo klausimą.

Dabartinė padėtis, kai pastatas neeksploatuojamas, bet valstybės lėšos toliau leidžiamos jo „pūdymui“, nėra tvari“, – teigia doc. dr. Ščiglienė.

Kaip savo kreipimesi primena architektas Augis Gučas, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra ne tik architektūrinis XX a. žiaurumo šedevras, pripažintas tarptautiniu mastu, bet ir gyvas valstybingumo istorijos liudytojas.

„Istoriškai šie rūmai mums ypač reikšmingi kaip Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo ir atsisveikinimo su žuvusiaisiais prie Televizijos bokšto gynėjais vieta – naujausios Lietuvos istorijos, atsikovojant valstybės Nepriklausomybę, vienas svarbiausiųjų paminklų bei simbolių“.

Anot jo, rūmai taip pat yra išskirtinis inžinerinis ir architektūrinis sprendinys, savo konstrukcija ir urbanistine padėtimi galintis būti sėkmingai pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir gerinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių žinovų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.