Dvi kultūros paveldo vertybės – Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių (ritualinių baseinų) pastato liekanų kompleksas bei namų kompleksas J. Basanavičiaus gatvėje (16, 16A), kur buvo įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija, kultūros ministro įsakymais paskelbti valstybės saugomomis nacionalinio reikšmingumo lygmens kompleksinėmis kultūros paveldo vertybėmis.
Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanos yra senamiestyje, Žydų gatvėje. Šio vertybės vertingosios savybės – archeologinė, architektūrinė, istorinė, memorialinė ir sakralinė.
Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos statybos data nežinoma, tačiau mūrinės sinagogos statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos privilegija.
Taigi naujoji sinagoga turėjo būti pastatyta po 1633 metų. Naujai pastatyta sinagoga buvo didžiausia to meto Abiejų Tautų Respublikoje.
Per Pirmąjį pasaulinį karą dauguma meno vertybių iš sinagogos išvežta į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį karą ji smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero bruožai.
1955–1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis.
2020 metais Vyriausybė Didžiosios sinagogos bei mikvių liekanas perdavė valdyti Geros valios fondui.
Šiuo metu Vilniaus žydų bendruomenė su valstybės institucijomis kuria sinagogos atgaivinimo koncepcijas.
Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanų komplekso paskelbimu saugomu yra pritarusi Valstybinė kultūros paveldo komisija.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje statytame namų komplekse J. Basanavičiaus gatvėje (16, 16A) 1915 m. įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija.
Jos įkūrėjai – Jonas Basanavičius ir Povilas Gaidelionis.
Vilniaus lietuviškoje gimnazijoje dėstė žymios valstybės istorijai ir kultūrai nusipelniusios asmenybės:
Mykolas Biržiška, Antanas Smetona, Antanas Žmuidzinavičius, Aleksandras Stulginskis, Konstantinas Šakenis, broliai Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos, Juozas Naujalis, Teodoras Brazys, Vytautas Kairiūkštis, Adomas Varnas, Paulius Galaunė, Mečislovas Reinys.
1925 m. viename iš šio komplekso butų buvo įkurtas Žydų mokslo institutas YIVO, šiuo metu savo veiklą tęsiantis Niujorke.
Kultūros paveldo vertybes paskelbus valstybės saugomomis atsiveria platesnės galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį jiems saugoti ir tvarkyti.
Bareljefo J. Basanavičiaus g. (16, 16A) autorius yra SKULPTORIUS DARIUS BRAŽIŪNAS. Jis, būdamas Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenės atstovas ir pats baigęs šią mokyklą, gimnazijos tarybos narių ir direktoriaus paprašytas, sukūrė bareljefą pirmajai lietuvių lietuviškai gimnazijai, kurią įkūrė Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška ir Povilas Gaidelionis, atminti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė bareljefo liejimo darbams skyrė 3000 litų. Bareljefas buvo pakabintas 2015 metais rugsėjo 7 dieną anksti ryte, o 11 valandą Vilniaus Vytauto Didžiojo, Salomėjos Nėries gimnazijų, Antano Vienuolio progimnazijos ir Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos susirinkusiems mokytojams ir mokiniams buvo atidengtas bei pristatytas Kultūros Paveldo Departamento direktorės Marijos Drėmaitės – humanitarinių mokslų daktarės, menotyrininkės.
1915 metais spalio 9 dieną įvyko pirmosios lietuvių lietuviškos gimnazijos mokytojų posėdis, todėl šiai progai paminėti 2015 metais spalio 9 dieną (penktadienis) Vilniaus Siemens Arenoje susirinkusiems Lietuvos gimnazijų ir Vilniaus miestų mokyklų mokytojams buvo surengtas istorinis koncertas, kuriame meno išraiškomis pasakojo pirmos lietuviškos gimnazijos istorijas virš dviejų šimtų Vilniaus miesto mokinių.
Po vaikų darželiu – tikras lobis: archeologai atvėrė prarastą Vilniaus istoriją
+ lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2025/08/28/news/po-vaiku-darzeliu-tikras-lobis-archeologai-atvere-prarasta-vilniaus-istorija-39196285