Trečiadienis, 16 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Dvi karalienės, dvi legendos – tarptautinė paroda apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę

www.alkas.lt
2025-06-03 10:00:00
184
PERŽIŪROS
11
Barbora Radvilaitė XVIIIa. | wikipedija.org nuotr.

Barbora Radvilaitė XVIIIa. | wikipedija.org nuotr.

Birželio 4 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Ji pasakoja apie dvi XVI a. Lietuvos diduomenės moteris – Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę.

Barbora tapo Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, o Kotryna – Švedijos karaliene. Istorijų namuose pirmą kartą Lietuvoje bus rodomi autentiški su karalienių gyvenimu susiję eksponatai iš Vengrijos, Švedijos ir Lenkijos. Parodą globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šių dviejų moterų istorijos atskleidžiamos per asmeninius išgyvenimus, politinius sprendimus ir kultūrinį paveldą. O parodos koncepcija apima ne tik istorinį naratyvą, bet ir šiuolaikinį meno bei dizaino žvilgsnį į istorines asmenybes. Moters tapatybę, lyderystę ir jausmų pasaulį. Galiausiai – tai būdas atskleisti svarbią moterų vietą istorijos tėkmėje.

„Daug šimtmečių istorija buvo rašoma vyrų rankomis ir matoma vyrų akimis. Tai sukūrė iliuziją, kad pasaulio eigą formavo vien vyrai – jie kūrė politiką, meną, lėmė likimus.

Barbora ir Kotryna – ne tik istorinės figūros, o gyvi liudijimai, kad moterys visada dalyvavo istorijoje: kūrė, jautė, rizikavo, kentėjo ir keitė pasaulį – net jeigu jų vardai nebuvo įrašyti pirmuose puslapiuose“, – teigia parodos koncepcijos autorė ir viena iš kuratorių Julija Janus.

Pasiruošimas parodai „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Jono Jurašo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.) karalienės Barboros Radvilaitės drabužis | S. Samsono, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Pasiruošimas parodai „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Jono Jurašo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.) karalienės Barboros Radvilaitės drabužis | S. Samsono, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Bendradarbiavimas su Upsalos pilies meno muziejumi

Kaip pabrėžia Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė, ši paroda yra reikšminga ne tik turinio ir tarptautinio bendradarbiavimo požiūriu. Taip pat ir kaip kvietimas kuo platesnei visuomenei pažinti istoriją kaip asmeninę patirtį.

„Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ atveria dviejų išskirtinių moterų likimus, įprasminančius visos mūsų valstybės gyvavimo ir išlikimo istoriją. Ši paroda yra ir muziejaus siekio sukurti gyvą, svarbų ryšį su lankytoju išraiška – kviečianti ne tik žiūrėti ir sužinoti, bet ir pajusti karalienių gyvenamąjį laikotarpį ir jų vidinį pasaulį.

Barboros Radvilaitės istoriją žino daugelis, todėl parodoje nagrinėjame ir pasakojimus apie ją. Tačiau Kotrynos Jogailaitės asmenybė mūsų istorinėje sąmonėje dar neįsitvirtinusi. Parodos kūrybinė komanda, jungdama istoriją, meną ir dizainą, kelia klausimą, kokią vietą mūsų sąmonėje ir tautos istorinėje atmintyje paliko šios dvi karalienės.

Ypač džiaugiuosi, kad paroda bus pristatyta ir Upsalos pilies meno muziejuje Švedijoje. Tai simbolinė duoklė Kotrynos Jogailaitės atminimui ir prasmingas kultūrinio bendradarbiavimo ženklas, atveriantis kelią Lietuvos istorijai į platesnius tarptautinius vandenis“, – teigia muziejaus vadovė.

Pasak muziejaus generalinės direktorės, ši paroda skirta kiekvienam – tiek istorijos mylėtojui, tiek meno ir dizaino mėgėjui, tiek jaunam žmogui, norinčiam daugiau sužinoti apie karalienių gyvenimo istoriją. Tai kvietimas pažinti Lietuvą per stiprias asmenybes, jų išgyvenimus ir legendas, kurios mus augina.

5.Pasiruošimas parodai „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Jono Jurašo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.) karalienės Barboros Radvilaitės drabužis | S. Samsono, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
5. Pasiruošimas parodai „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Jono Jurašo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.) karalienės Barboros Radvilaitės drabužis | S. Samsono, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Žmogaus vidinis pasaulis išlieka trapus ir sudėtingas

Ši paroda – pirmoji Lietuvoje tokio masto istorijos, meno ir dizaino sintezė, kurioje autentiški XVI a. artefaktai iš Vengrijos, Lenkijos ir Švedijos muziejų pristatomi greta šiuolaikinio meno kūrinių ir dizaino bruožų.

Parodos ašis – karalienių Barboros Radvilaitės ir Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorijos, atveriančios ir platesnius klausimus apie moterų vaidmenį valstybėje, dinastijų įtaką, geopolitinius iššūkius, diplomatiją bei asmeninių tragedijų pėdsakus mene.

„Parodos pasakojimas plėtojamas tarsi kelionė – nuo saugios, intymios aplinkos iki viešosios erdvės, kur moteris susiduria su visuomenės lūkesčiais. Vidinės patirtys tampa istorinių įvykių dalimi“, – pasakoja parodos kuratorė, istorikė dr. Milda Kvizikevičiūtė.

Anot kuratorės, paroda siekiama istoriją pateikti svarbiai šiuolaikiniam žmogui. „Norime įkvėpti lankytojus pažvelgti į istoriją kaip į gyvą, svarbų reiškinį, kuriame jausmai, vertybės ir asmeniniai sprendimai tokie pat svarbūs kaip politiniai įvykiai.

Parodos misija – skatinti domėtis praeitimi per žmogaus patirties prizmę, ugdyti jautrumą istoriniam paveldui ir suprasti, kad net iš pirmo žvilgsnio tolimos epochų istorijos gali padėti mums geriau suvokti ir šiuolaikinį pasaulį“, – dalijasi istorikė.

Parodos kuratorė, meno istorikė dr. Vaida Ragėnaitė pabrėžia senojo ir šiuolaikinio pasaulio sąsajas. „Technologijos keičia mūsų kasdienybę, bet žmogaus vidinis pasaulis išlieka toks pat trapus ir sudėtingas, kaip ir prieš 500 metų.

Kaip ir anksčiau, žmogus išgyvena jaunystę, brandą, ieško prasmės, susiduria su netektimis. Šios universalios patirtys suartina mus su praeities veikėjomis, leidžia jų istorijas pajausti ne kaip tolimą praeitį, o kaip gyvą artimą patirtį“, – sako dr. Vaida Ragėnaitė.

6.Parodos „Karalienė, karalystė ir jausmai“ idėjos autorė ir viena iš kuratorių Julija Janus | Asmeninio archyvo nuotr.
6. Parodos „Karalienė, karalystė ir jausmai“ sumanytoja ir viena iš rengėjų Julija Janus | Asmeninio archyvo nuotr.

Garso pasakojimas, išskirtiniai istoriniai eksponatai, dizaino klostės

Parodos lankytojus lydės garso pasakojimas (kompozitorius Matas Samulionis), perteikiantis istorinę atmosferą per parodos veikėjų ar jų aplinkos žmonių balsus ir to laikmečio garsus.

Lankytojai čia išvys unikalius XVI a. artefaktus, kurie pirmą kartą pristatomi Lietuvoje. Išskirtinis eksponatas – Varšuvos nacionaliniame muziejuje saugomas Oršos mūšio paveikslas, priklausęs Radvilų giminės rinkiniui.

Jame įamžintas Barboros Radvilaitės tėvas Jurgis Radvila – viena ryškiausių to meto karinių figūrų, vadintas Nugalėtoju. Paveikslas liudija ne tik istorinę pergalę, bet ir Radvilų pastangas formuoti kolektyvinę atmintį.

Ne mažiau įspūdingi Izabelei Jogailaitei – Kotrynos seseriai – priskiriami papuošalai ir stalo įrankiai, atvežti iš Vengrijos nacionalinio muziejaus. Itališko meistriškumo, inkrustuoti brangakmeniais ir krištolu objektai atskleidžia Jogailaičių giminės estetinį skonį, ambicijas ir kultūrinį išprusimą.

Tai iškalbingi liudininkai, leidžiantys įsivaizduoti, kaip atrodė moterų gyvenimas renesansinėje Europoje – tarp diplomatijos, šeimos pareigų ir asmeninės tapatybės paieškų.

Parodoje taip pat bus rodoma ir viena iš Barboros Radvilaitės pomirtinių insignijų, neseniai atrastų Vilniaus katedros požemiuose – skeptras, kurį Lietuvos nacionaliniam muziejui skolina Bažnytinio paveldo muziejus.

Iš Švedijos pirmą kartą į Vilnių atvežama ir Kotrynos Jogailaitės vestuvių karūna – XVII a. pagaminta jos replika. Karūną su Kotrynos Jogailaitės ir Jono III Vazos atvaizdais taip pat bus galima išvysti parodoje.

Šalia muziejinių eksponatų lankytojai pamatys ir žinomų Lietuvos menininkų bei dizainerių – Juozo Statkevičiaus, Jolantos Talaikytės, Agnės Kuzmickaitės, Julijos Janus – kūrinius, interpretuojančius karalienių istoriją ir jas gaubiančius pasakojimus šiuolaikiškomis formomis.

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ – galimybė žengti į dviejų nepaprastų moterų pasaulį, iš arti pajusti jų vidinę jėgą ir suprasti, kaip asmeniniai pasirinkimai keičia epochas.

Tai neeilinė istorijos ir šiuolaikybės sinergija, kvietimas visiems – nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar patirties – iš naujo atrasti Lietuvos istoriją kaip gyvą, jautrų ir mus formuojantį pasakojimą.

4.Pasiruošimas parodai „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Jono Jurašo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.) karalienės Barboros Radvilaitės kostiumas | S. Samsono, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
4. Pasiruošimas parodai „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Jono Jurašo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.) karalienės Barboros Radvilaitės kostiumas | S. Samsono, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Paroda bus atvira lankytojams iki 2026 m. sausio 4 dienos.

Parodos kuratorės – menininkė, vietokūros žinovė Julija Janus, Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Milda Kvizikevičiūtė, meno istorikė dr. Vaida Ragėnaitė.

Parodos architektūrą kūrė architektė Sigita Simona Paplauskaitė, vaizdinį identitetą – Rokas Sutkaitis. Suvenyrų dizaino kūrėjai  – kultūros startuolis „Slapta meilė“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jaunimas padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę
  2. Ar Barbora Radvilaitė šiandien būtų megažvaigždė?
  3. Atidaryta tarptautinė paroda, skirta Kijevo Rusiai, siekia griauti propagandinį „slavų pasaulio“ įvaizdį
  4. R. Kačkutė apie istoriją ir „Netflix“: „Geriau vikingai su ragais, kurių neturėjo, nei nieko apie juos“
  5. Paskutinė galimybė išvysti iš Lvovo atvežtus europinės tapybos šedevrus, atskleidžiančius ir Lietuvos istoriją
  6. A. Vyšniūnas. Lukiškių aikštė – tarp istorinės atminties įamžinimo ir komunalinio dangų sutvarkymo
  7. Nepažinta kaimynystė: baltų ir Kijevo Rusios ryšiai tarptautinėje parodoje
  8. 7 tūkst. metų senumo Senosios Europos deivės atkeliavo į Lietuvą
  9. Rengiamas nuotolinis pokalbis „Tarp eilučių“
  10. Į Vilnių bus atgabentas istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas
  11. Seime pirmą kartą apdovanoti istorijos saugotojai ir kūrėjai
  12. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos: skelbiami nemokami renginiai
  13. Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija pristatoma Gedimino pilies bokšte
  14. Seime – konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“
  15. Vilniaus knygų mugėje kels klausimą: ar reikia Rusiją pervadinti Rosija?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Mikabalis says:
    1 metai ago

    XVI a. sulenkėjusi Lietuvos diduomenė šiandien, po 1918 m. vasario16-osios mums garbės nedaro. Derėtų tai įvertinti ir nepropaguoti Lenkijos, svetimo lenkizmo istorijos už Lietuvos biudžeto lėšas. Savosios istorijos tyrimams, jos įamžinimui lėšų nėra, o lenkybės propaguoti jų per akis. Gal Birutis visgi ne prolenkiškas politikas, kaip iki šiol iš “Kauno” buvusieji, sustabdys svetimos lenkybės propagavimą ir valstybės kultūros politiką pakreips savos lietuvybės link.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    Malonu, kad parodoje (o ji bus parodyta ir Švedijoje) rodomi su Švedij0s karaliene Kotryna susiję eksponatai, kadangi kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” yra sentencija, kur genetikas prof. dr. Vaidutis Kučinskas konstatuoja, kad “Skandinavijos “Skandinavijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmones yra to pačio genetinio branduolio žmones.” Malonu, kad iš to pačio genetinio branduolio yra kilusi ir šios parodos globėja Jos ekscelencija Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dėkoju.

    Atsakyti
  3. Jules says:
    1 metai ago

    Mums svarbiau mūsų respublikos, o ne Žečpospolita be Lietuvių kalbos, rašto ir civilizacijos. Vienas pasaulinio masto sąžiningesnis ir mažiau meluojantis istorikas tą nenaudėlę pavadino lietuvių pragaru ir jis buvo teisus. Gaila, kad šito nesupranta mūsų edukuoti neosovietikai.

    Atsakyti
    • juliui says:
      1 metai ago

      “….Šalies vadovė paragino ministrą ypatingą dėmesį skirti Rytų Lietuvos žmonių švietimui ir lietuvių kalbos mokymui šiame krašte. „Rytų Lietuvos piliečiai negali būti prasčiau išsilavinę nei visos Lietuvos žmonės. Visi Lietuvos piliečiai turi būti vienodai raštingi, o lietuvių kalba neturi tapti jokių derybų ar politinių susitarimų įkaite”, – pabrėžė Prezidentė…” grybauskaite.lrp.lt/lt/lietuviu-kalba-negali-buti-politiniu-susitarimu-ikaite/15910

      Atsakyti
    • dar says:
      1 metai ago

      “..Pasak šalies vadovės, simboliška, kad Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai apdovanojami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šiandien, kaip ir prieš šimtmetį, mums rūpi lietuvių kalbos ir kultūros ateitis. Tai dar kartą primena, kaip tvirtai Lietuvos istorijoje yra susijusi kova dėl gimtosios kalbos ir dėl valstybingumo, kai iš tautos buvo atimta ir viena, ir kita…” grybauskaite.lrp.lt/lt/lietuviu-kalba-musu-identiteto-kovos-ir-savitumo-simbolis/29919

      Atsakyti
    • dar says:
      1 metai ago

      “D.Grybauskaitė: jūs sakote nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu …. Monika Garbačiauskaitė-Budrienė Delfi 2013.03.07 11:14 – Norėčiau kritiškiau įvertinti jūsų klausimą, o jūs pasakėte nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu. Jei tas tautinis jaunimas kalba apie patriotizmą, nežeidžia kitų piliečių ir nediskriminuoja jokiais lozungais, tai yra sveikintina, kodėl ne…”delfi.lt/news/daily/lithuania/dgrybauskaite-jus-sakote-nacionalistai-o-as-juos-pavadinciau-tautiniu-jaunimu-60850015

      Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    > Jules
    Gali būti, manau, kad taip pavadinta Dalia galėjo būti todėl, kad Grybauskaitė turėjo Juodą kovos menų diržą. Mat, Juodojo diržo turėtojos būna pasirašiusios, kad, jeigu puls kas jas daugiau negu trise, turės jos teisę užmušt tokius priešus visai mirtinai. Pragaras kitiems lietuviams dėl to buvo konfliktuoti su ja, kadangi, jei kas, užmušt savo priešus galėjo ji mirtinai.

    Atsakyti
    • +++ says:
      1 metai ago

      Bet, net būdama tokia galinga, nepajėgė atsakyti Sadūnaitei kur mergaitė.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        1 metai ago

        Kaip kad atsakyt to negali ir Skvernelis.

        Atsakyti
        • Mikabalis says:
          1 metai ago

          Nes, ar tai nebuvo viešųjų ryšių akcija su realybės šou…

          Atsakyti
          • Rimgaudas says:
            1 metai ago

            > Mikabalis
            Tikėtina. Išvada: pasirūpinti šia nebaigta byla turėtų dabarties Prezidentas su savo žmona. Nes moterims svarbiausia yra vaikai ne tik asmeniški, be, šiuo atveju, ir visos tautos.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Telefonas
Lietuvoje

Sukčiai vėl siunčia žinutes apie skolą „Sodrai“

2026 09 15
Vaikai
Lietuvoje

Už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką – laisvės atėmimo bausmė

2026 09 15
Susisiekimas, neįgalieji
Lietuvoje

Svarstoma griežtinti atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi asmens su negalia automobilio statymo kortele

2026 09 15
Dviratis
Lietuvoje

Seimas svarsto švelninti atsakomybę už lenkimą dviračių gatvėje

2026 09 15
Seimas
Lietuvoje

Svarstomas naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymas

2026 09 15
Žemės ūkis
Lietuvoje

Jauniesiems ūkininkams ir perdirbėjams – lengvatinės paskolos

2026 09 15
Naikintuvai
Lietuvoje

Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje

2026 09 15
Prezidentas lankosi Suomijoje
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Suomijoje

2026 09 15
Linas Jonauskas
Lietuvoje

Komitetas aiškinsis dėl reido metu sulaikytų galimai neblaivių aplinkosaugininkų atsakomybės

2026 09 15
„Ženkime į futbolo stadioną kartu“
Lietuvoje

Sugrįžta atsinaujinęs sumanymas „Ženkime į futbolo stadioną kartu“

2026 09 15
„Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“
Kultūra

Knygos „Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“ pristatymas

2026 09 15
SANCTUM
Architektūra

SANCTUM pelnė aukščiausią Baltijos šalių tvarios architektūros apdovanojimą

2026 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • +++ apie V. Dapkos, A. Guogis. Apie nuotaikas praėjusiuose Švedijos Riksdago, regionų ir savivaldybių rinkimuose
  • Kažin apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • Rimvydas apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį
  • Rugsėjo 16-osios horoskopas: iki vakaro verta gilintis, o vakare – žvelgti plačiau
  • V. Dapkos, A. Guogis. Apie nuotaikas praėjusiuose Švedijos Riksdago, regionų ir savivaldybių rinkimuose
  • D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas

Kiti Straipsniai

Rugsėjo rytą prieš skrydį tikrinamas sklandytuvas Lietuvos aerodrome

Rugsėjo 16-osios horoskopas: iki vakaro verta gilintis, o vakare – žvelgti plačiau

2026 09 16
Saulei tekant

D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas

2026 09 15
Greta pavaizduoti du pasaulio žemėlapiai, rodantys skirtingus žemynų dydžių santykius

G. Navaitis. Rusija sumažėjo, Afrika išaugo

2026 09 15
Naikintuvai

Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje

2026 09 15
Donaldas Trampas prie degalų kolonėlės, fone liepsnojanti naftos perdirbimo gamykla

A. Navys, M. Sėjūnas. Pilną baką. Ukrainos sąskaita

2026 09 15
Prof. Vytautas Raždvilas džiūgaujančių AfD palaykytojų fone

V. Radžvilas. AfD sėkmė – ne lūžis: ką ji gali reikšti Lietuvai?

2026 09 14
Kalesninkų pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojai 1946 m.

N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)

2026 09 14
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas

2026 09 14
Jauna šeima su vaiku ir vyresnio amžiaus žmonės Lietuvos miestelio aikštėje

K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?

2026 09 14
Vytautas Sinica pirmame plane, fone – eisenos dalyviai su LGBT ir Palestinos vėliavomis

V. Sinica. Vištos už KFC

2026 09 13

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • +++ apie V. Dapkos, A. Guogis. Apie nuotaikas praėjusiuose Švedijos Riksdago, regionų ir savivaldybių rinkimuose
  • Kažin apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • Rimvydas apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
Kitas straipsnis
Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos | Asociatyvi nuotr.

Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai