2025 m. gegužės 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė nagrinėti piliečių referendumo iniciatyvinės grupės skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo VRK atsisakyta registruoti referendumo iniciatyvą dėl Konstitucijos 23 straipsnio papildymo ketvirtąja dalimi:
Nuosavas piliečio nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje neapmokestinamas.
Teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjų – 35 piliečių iniciatyvinės grupės – skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, todėl jis priimtas nagrinėti. Atsakovui – Vyriausiajai rinkimų komisijai – paskirta iki birželio 3 d. 17:00 val. pateikti atsiliepimą į skundą ir su juo susijusius dokumentus.
Byla bus nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2025 m. birželio 11 d. 10:00 val. Teismo nutartis dėl skundo priėmimo yra galutinė ir neskundžiama.
Priminsime, kad VRK gegužės 22 d. sprendimu atsisakė registruoti referendumo iniciatyvą, nors posėdžio metu iniciatyvinės grupės atstovai pabrėžė, jog siūloma Konstitucijos pataisa nėra susijusi su konkrečių mokesčių keitimu, o tik įtvirtina principinę piliečio nuosavybės apsaugą. Visgi dauguma VRK narių nubalsavo už iniciatyvos neregistravimą.
Sprendimas sulaukė aštrios kritikos iš iniciatyvinės grupės ir visuomenės veikėjų. Pasak iniciatyvos koordinatoriaus, Nepriklausomybės Akto signataro dr. Zigmo Vaišvilos, toks VRK sprendimas yra ne tik teisiškai abejotinas, bet ir politiškai pavojingas, nes riboja Tautos – kaip vienintelio suvereniteto šaltinio – teisę spręsti svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus per referendumą.
Šioje byloje teismas turės atsakyti į esminį klausimą – ar VRK sprendimu nebuvo pažeista Tautos teisė inicijuoti referendumą, įtvirtinta Konstitucijos 9 ir 3 straipsniuose.
Alkas.lt ir toliau seks šios bylos eigą.
Bėda čia ta, kad teismas neapmokestinti nekilnojamojo turtą klausimą gali nelaikyti valstybės ar visos tautos gyvenimo klausimu, o tik jį turinčių žmonių interesu. Kas yra akivaizdu, nes tą klausimą spręsti yra Seimo galioje, tai atliekant atitinkamų įstatymų leidimu. Be to, šiuo atveju galima įžvelgti ir privilegijų įtvirtinimą pagal turto rūšį, t.y. socialinės padėties atžvilgiu.
Nenoras mokėti valstybei mokesčių tapatu nenoras kurti savos valstybės. Toks nenoras gali atsirasti tik pas nepilnaverčius piliečius pav. valstybės, kuri turi “bananinės” valstybės požymių.. Piliečiai, tikrai mylintys ir savo vienintelę valstybę kuriantys, tikrieji piliečiai, ne tik ją kuria , tame tarpe ir mokėdami mokesčius, bet ir ją gina, aukodami savo gyvybes, priešui užpuolus. Taip elgiasi tikrieji, sąmoningi piliečiai.35 piliečių iniciatyvinė grupė gal šių tiesų nežino, ar dėl kažkokių tikslų ignoruoja. Juolab, kad Lietuvos mokesčiai priskirtini prie šalių, kur mokesčiai nėra dideli bei geros sąlygos verslui. Išaiškėjo, kad Lietuva yra antroje vietoje pagal patogumą verslui tarp eilės šalių. Galima pastebėti, kad didėja dėmesys Z. Vaišvilai, bet visiškai išnyko teisingi V. Sinicos straipsniai.
Mokesčiai turi būti teisingi, pildant biudžetą turi prisidėti visi. O dabar daugiausia prisideda vidutiniokai ir mažiau pasiturintys. O turčiai, bankai per mažai. NT apmokestinimas – tai dar didesnis pirmųjų apmokestinimas. Su galutiniu tikslu, kad žmonės išsiparduotų NT ir nuomotųsi. Švabinis tikslas. Ir mokesčiai turi būti panaudojami skaidriai, racionaliai, teisingai.
Viso to nelabai yra, tad ir didelio noro mokėti nėra.
apie pr. metais nežinia kur dingusius (= nežinia, kam išleistus) 700 mln.
Kadangi dingę (ar ne ta kryptimi išvykę) valstybės ar savivaldybės pinigai – anokia mums naujiena, ar reikia stebėtis, kad žmonės nenori to mokesčio? Juk net atidarius gynybai atskirą sąskaitą, vis vien nėra garantijų, kad pinigai neiškeliaus vingiuotais keleliais, kad jų nepraloš koks nors stepukonis, kuriam jie nežinia kodėl bus patikėti.
Sukčius na sukčiuse sidint, i sukčiusom pogoniajet?