Signataras Z. Vaišvila LVAT įteikė apeliacinį skundą dėl VRK neveikimo Lietuvos Prezidento rinkimų metu

Lapkričio 20 d. signataras Z. Vaišvila Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) įteikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo(VAAT) sprendimo atmesti jo skundą  dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) neveikimo Lietuvos Prezidento rinkimų metu.

Kaip jau rašėme, lapkričio 6 d. VAAT atmetė signataro Zigmo Vaišvilos skundą dėl VRK neveikimo. Signataras kaltino VRK, kad pastaroji nepriėmė sprendimo pagal 2014 kovo 6 d. jo pateiktą prašymą VRK atlikti veiksmus dėl   pretendentės į kandidatus 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimuose Dalios Grybauskaitės anketoje pateiktų, esą, melagingų duomenų apie save. Taip pat VRK buvo kaltinama nepriėmusi sprendimo dėl Z. Vaišvilos siūlymo papildyti iš kandidatų reikalaujamų anketų dėl bendradarbiavimo su užsienio valstybių spec. tarnybomis klausimu dėl bendradarbiavimo su TSRS (Rusijos) kariuomenės Generalinio štabo vyriausiąja žvalgybos valdyba (GRU).

Pagrindinis VAAT argumentas buvo, kad negalima nepasitikėti VRK atstovo teisme Roko Stabingio paaiškinimais, jog 2014 m. balandžio 4 d. (paskutinę vėliausią įstatymo nustatytą dieną) VRK posėdyje tariamai šis Z. Vaišvilos prašymas buvo svarstytas ir bendru sutarimu atmestas.

Signataro nuomone, toks VAAT sprendimas nepagrįstas ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. 2014-04-04 d. Z. Vaišvila atkreipė dėmesį į tai, kad VRK posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad VRK narys R. Stabingis posėdžio dalyviams pristatė ne Z. Vaišvilos prašymą VRK priimti sprendimą dėl jo prašyme išdėstytų reikalavimų, bet pristatė neegzistuojantį Z. Vaišvilos paklausimą VRK, kuriuo signataras atseit prašo VRK pateikti jam informaciją apie kandidatę D. Grybauskaitę.

Teismas ignoravo ir nepasisakė dėl Z. Vaišvilos paaiškinimo, jog tokio prašymo nėra pateikęs, neišsireikalavo R. Stabingio ruošto nutarimo projekto ir netgi 2014-04-04 d. VRK posėdžio garso ar vaizdo įrašo, kad būtų patikrinti prieštaringi bylos šalių paaiškinimai.

„Liudytojų – kitų VRK narių – apklausa ir posėdžio garso ar vaizdo įrašas galėjo padėti teismui išsiaiškinti, kas iš tikrųjų buvo svarstoma šiame VRK posėdyje, ar buvo balsuojama ir dėl ko. Tačiau teismas net nepasisakė dėl Z. Vaišvilos prašymų apklausti liudytojus, išsireikalauti 2014-04-04 d. VRK posėdžio garso ar vaizdo įrašą“, – sako Z. Vaišvila.

Pasak Z. Vaišvilos, esant prieštaringiems paaiškinimams, ir teismui net nepasisakius, kodėl netenkina jo prašymų dėl liudytojų apklausos ir įrodymų išsireikalavimo, teismas sprendime privalėjo bent paaiškinti, kodėl pasitiki tik R. Stabingio paaiškinimais, bet ne Z. Vaišvilos ir kitų VRK narių paaiškinimais.

Signataras nesutinka su teismo nuomone, kad praėjus keturioms dienoms po šio VRK posėdžio surašytas VRK atsakymas jam gali būti interpretuojamas kaip VRK sprendimas.

„VRK privalėjo pareiškėjui pateikti ne atsakymą, bet sprendimą arba motyvuotą atsisakymą priimti sprendimą. Po keturių dienų 2014-04-08 surašytas VRK atsakymas pareiškėjui negali būti pripažintas VRK sprendimu, nes to nenumato nei VRK įstatymas, nei VRK darbo reglamentas. Toks teismo sprendimas sukurtų ydingą teismo praktiką ir precedentą valstybės institucijoms nepriiminėti privalomą priimti sprendimą pagal institucijai pateiktą prašymą ir net neatsisakyti priimti sprendimą, о tik atsakyti pareiškėjui jau praleidus sprendimo priėmimui nustatytą terminą“, – teigia Z. Vaišvila.

Pasak Z. Vaišvilos teismas nevertino ir to, kad apie jo pateikto prašymo svarstymą VRK jam asmeniškai nepranešė ir net neįtraukė šio klausimo į VRK 2014-04-04 posėdžio darbotvarkę, o posėdžio metu jos nepapildė. Administracinio teismo posėdyje Z. Vaišvila R. Stabingio klausė kodėl VRK taip pasielgė. Tačiau R. Stabingis į Z. Vaišvilos klausimus atsakyti atsisakė.

Apeliaciniame skunde Z. Vaišvila atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad VRK pirmiau įregistravo kandidatais dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose D. Grybauskaitę ir kitus pretendentus, ir tik po to tame pačiame posėdyje R. Stabingis pristatė jo prašymą, tačiau ne tą prašymą, kurį signataras buvo pateikęs VRK. VRK pateiktas signataro 2014-03-06 prašymas buvo dėl VRK veiksmų, kuriuos ši institucija privalėjo išspręsti dar iki sprendimo pretendentus registruoti kandidatais dalyvauti rinkimuose.

Zigmas Vaišvila Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašo, kad dėl prieštaringų bylos šalių paaiškinimų jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.