Rugpjūčio 26 d. posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė nepriimti sprendimo dėl visuomeninio transliuotojo LRT eterio suteikimo piliečių iniciatyvinei grupei dėl referendumo inicijavimo kartelės sumažinimo iki 100 000 piliečių parašų.
Nors parašai jau renkami nuo šių metų liepos 21 d., kada Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-07-14 sprendimu tenkino referendumo iniciatyvinės grupės skundą ir įpareigojo VRK išduoti parašų lapus bei suteikti prieigą elektroniniam pasirašymui. Tačiau VRK iki šiol vilkina sprendimo priėmimą dėl LRT eterio suteikimo šiai referendumo iniciatyvai nušviesti. Tai pirmas atvejis Šalies istorijoje, kuomet piliečių parašai dėl referendumo pasklebimo renkami be agitacijos LRT eteryje.
Rugpjūčio 26 d. VRK posėdyje priėmė ir kitą protokolinį nutarimą nepalankų piliečių iniciatyvai. Buvo nutarta nepriimti sprendimo dėl šių metų rugpjūčio 11 d. 43-jų Lietuvos Respublikos piliečių grupės pateiktos iniciatyvos dėl privalomojo referendumo keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 59 straipsnius, siekiant pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pagal pakeistą rinkimų sistemą. Pagal piliečių siūlymą Seimo rinkimai vyktų tik vienmandatėse apygardose, o kandidatus jose galėtų kelti ne tik politinės partijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos.
Pasak piliečių iniciatyvinės grupės atstovo signataro Zigmo Vaišvilos, šiais sprendimais VRK atvirai deklaravo savo lūkesčius sulaukti šių metų rugsėjo 2 d., kada Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinės šio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje buvo priimtas piliečių iniciatyvai palankus LVAT 2021-07-14 sprendimas.
„VRK nevykdo mums palankaus LVAT sprendimo pagal kurį Konstitucijos 9 straipsnyje įtvirtinta rinkimų teisę turinčių piliečių teisė inicijuoti referendumo paskelbimą būtų pažeista, jei jai nebūtų leista ją įgyvendinti. Deja, VRK nusprendė vadovautis teismo sprendimu, kurio dar nėra. Tai vertiname kaip atvirai vykdomą neteisėtą ir LR Konstituciją pažeidžiantį VRK neveikimą. Panašu, kad kiekvieną referendumo iniciatyvų įgyvendinimo žingsnį teks ginti teisme“, – sako Z. Vaišvila.
Todėl rugpjūčio 30 d. referendumų iniciatyvinės grupės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė skundus dėl VRK protokolinių sprendimų ir neveikimo. Įstatymas įpareigoja Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą sprendimus dėl šių skundų priimti per tris dienas, t.y. iki šių metų rugsėjo 2 d. 9.43 val. ir 9.44 val.
Rugsėjo 2 d. 10 val. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinės ir šio teismo pirmininko G. Kryževičiaus teikimą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo priimtas istorinis šio teismo 2021-07-14 sprendimas ginti Lietuvos Respublikos piliečių konstitucines teises ir leisti rinkti referendumui reikiamus parašus.
„Tai dar labiau mus, Lietuvos Respublikos piliečius, sutelkia prieš valdžios savavaldžiavimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimus. Referendumo parašai renkami, bus surinkti, ir referendumai Lietuvos Respublikoje vyks!“, – teigia vienas iš referendumų iniciatorių signataras Z. Vaišvila ir primena, kad pasirašymas elektroniniu būdu vyksta čia: https://www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/46798/prisijungti
O kas sakė kad bus lengva? Valdžiasnukiai neabejotinai padarys viską kad tie žmonių referendumai neįvyktų, todėl mes, patys žmonės, turime aktyviai platinti referendumo žinią tarp draugų, kaimynų ir ypač tų, kurie vis dar sugeba nesidomėti politika! Jei mūsų neleidžia į LRT, mes turime aprėpti jos turimą auditoriją kitais būdais!
Aš esu tikras, kad valdžiai užteks naglumo ir galios sužlugdyti visus referendumus, net neabejoju kad valdžia, ekstra atveju, pakeis net referendumo įstatymą, tarkim įrašys kad referendume gali balsuoti tik žmonės su galimybių pasais… Ir referendumams iš karto amen… Todėl referendumus rengti ir pasirašinėti reikia, bet sudėti visas viltis į juos – ne… Mano manymu, kelias jei ne į greitą pergalę, tai bent jau į rimtas derybas su valdžia yra visuotinis streikas! Kai nuo pirmadienio minimum 100 000 žmonių visoje Lietuvoje tris dienas neišeis į darbą ir kai dėl to sustos VISOS PRAMONĖS ĮMONĖS, va tada praamonininkų ko federacija valdžiai užkurs pirtį! Tai vienintelis veiksmingas kelias pasiekti reikiamų tikslų! Realiai žmonės valdžios pavieniui paveikti negali, o vat dešimt tūkstančių piktų įmonių vadovų, gali!
Abiejų referendų iniciatyvos, aišku, absurdiškos. Jei jie vyktų, tai aš aktyviai agituočiau neparemti šių iniciatyvų. Tačiau teisė rinkti parašus tokiems referendumas (kad ir kokios absurdiškos būtų jų idėjos) DEMOKRATIVĖJE ŠALYJE turi būti nekvestionuojama.
Tiesa, išklaidos, susijusios su parašų rinkimų ir t.t. turi būti perkeltos ant tokių referendumų iniciatorių ir jų rėmėjų pečių. Valstybė (t.y., visi mes) neturi mokėti už iniciatyvas, kurioms galimai nepritaria dauguma jos piliečių.
O dabar kodėl nepritariu šioms diems inicaityvoms?
1. Dėl referendumui reikalingų parašų sumažinimo iki 100 tūkst. Manau, kad šiuo metu nustatyta 300 tūkst riba yra otimali. Na, nežinau, ekspertai turi įvertinti, gal ir galima sumažinti, pvz., iki kokių 250 tūkst. Tai svarstytina. Tačiau negalime leisti, kad valstybė įklimptų į absurdiškų iniciatyvų liūną ir biudžeto lėšomis rengtų vieną referendumą po kito. Referendumai prasmingi tik pačiais svarbiausiais klausimais. O jiems surengti tikrai 300 tūkst parašį galima surinkti. Pagaliau, turime ATSTOVAUJAMĄJĄ DEMOKRATIJĄ, Tad privalome pasitikėti Seimo nariais, kuriuos rinkome. Tai jų pareiga priiminėti įstatymus ir t.t. Ir jokių referendumų dauguma atvejų nereikia.
2. Antroji iniciatyva yra ne mažiau absurdiška. Pirmiausia, dėl Baltarusiškos rinkimų sistemos įvedimo. Iš Europos šalių tik Baltarysijoje veikia tokia rinkimų sistema, kurią siūlo šios idėjos iniciatoriai. Neapsigaukite – britiškoji yra tik vieno turo. JK, JAV, Indijoje, kai kuriose kitose Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalyse taikoma sistema. Jau pirmame ture laimi daugiausia gavęs balsų. Lietuvos atveju gautųsi taip, kad būtų išrinkti vos kelis ar kelioliką proc. rinkėjų balsų gavę kandidatai. Ir be abejo dažniausiai jais taptų Tėvynės sąjungos atstovai (nes šios partijos kandidatams pirmame ture itin gerai sekasi ir dažniau jie pralaimi antrame ture). Taigi, kaip supratau, norima Baltarusiškos rinkimų sistemos. Mišri (tokia kaip Lietuvoje) rinkimų sistema taikoma Rusijoje, Ukrainoje, Japonijoje ir t.t. O dauguma Europos demokratijų, tame tarpe ir visi mūsų demokratiniai kaimynai (Latvija, Estija, Lenkija, Švedija, Suomija, Norvegija ir t.t.) taiko tik proporcinę rinkimų sistemą. Šiose šalyse jau seniai nėra jokių vienmandačių, o balsuojama už sąrašus.
Tad susimąstykite, kokias absurdiškas “iniciatyvas” jums siūlo tokie, kaip tas Vaišvila.
Na bet taip – teisę siūlyti ir inicijuoti jie turi. Tam jokių kliūčiųnegali būti daroma. O mes turime teisę juos kritikuoti ir gyventojus agituoti jiems nepritarti.
Tegu kitų šalių piliečiai balsuoja , kaip jiems patinka. Pagal savo įstatymus, o mes norim pabandyti rinkti kitaip. Nepasiseks ar nepatiks pakeisim. Laiko yra.
Referendumais gali būti sprendžiami tik svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai (Konstitucijos 9 str.). Vadinasi, ne tokiais svarbiais klausimais inicijuoti referendumą VRK neturėtų leisti. Be to, atvejus, kuomet referendumus gali skelbti Seimas, nustato įstatymas, taip pat referendumus skelbia Seimas, kai to reikalauja 300 tūkst. piliečių (Konstitucijos 9 str.).
Ne referendumų lygio atvejais Tauta valstybės valdymą gali vykdyti ne tiesiogiai, o per per demokratiškai išrinktų savo atstovų sprendimus (Konstitucijos 4 str.). Taigi Tautos kaip suvereno valia yra reiškiama šia Konstitucijos nustatyta tvarka. Referendumų iniciatoriams ją dera žinoti.
Stebiuosi, kad net ALKAS, kurį laikiau padoria svetaine, nesugeba SĄŽININGAI nurodyti, kur renkami parašai dėl referendumo kartelės sumažinimo. Paskutiniu straipsnio sakiniu ALKAS duoda nuorodą
“balsavimas elektroniniu būdu vyksta čia”
Paspaudus tą nuorodą skaitytojas nunešamas kažkur į feisbuką. Parašai renkami tikrai ne feisbuke. Prašau Alką pasiaiškinti – kodėl taip elgiatės?
Parašai renkami adresu:
ht tps://www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/40616/prisijungti
Stebiuosi, kad net ALKAS, kurį laikiau padoria svetaine, nesugeba SĄŽININGAI nurodyti, kur renkami parašai dėl referendumo kartelės sumažinimo. Paskutiniu straipsnio sakiniu ALKAS duoda nuorodą
“balsavimas elektroniniu būdu vyksta čia”
Paspaudus tą nuorodą skaitytojas nunešamas kažkur į feisbuką. Parašai renkami tikrai ne feisbuke. Prašau Alką pasiaiškinti – kodėl taip elgiatės?
Parašai renkami adresu (be tarpų):
rinkejopuslapis. lt/iniciatyvos/-/ iniciatyvos/40616/prisijungti
Pagaliau Alkas nuorodą pataisė, nieko nepaaiškindamas. Ačiū ir už tai.
O kiek žmonių matė tik neteisingą nuorodą ir jau negrįš atgal? Ech, jūs…
Referendumai kaipo tokie, Lietuvoje turėtų būti uždrausti.
Priežastis – nesunkiai ir visai legaliai nuperkamos viešų rušių įmonės ir žiniasklaida, kurios už atitinkamą sumą pasiekia atitinkamą rezultatą.
Pavyzdys. Visagino – Astravo referendumas, kuriame apmulkinti kovotojai prieš atoninę energiją iškovojo ant garbės žodžio besilaikančią AE Vilniaus pašonėje.
Referendumai gaki būti tik tokie kaip Šveicarijoje, kur žmonės sprendžia ne strateginius ir specialių žinių reikalaujančius kausimus o tai kas jų kompetencijoje.
Pvz.: rūkymas kavinėse, moksleivių sijonų ilgis ir pan.
Dar viena labai svari priežastis bėgt tolyn nuo referendumininkų – kremliaus tarnas, maskolių autkojis chamas besispjaundantus ant Lietuvos – Vaišvila.
Kremliaus tarnas esi tu.
Lietuva tvoros pasistatyti negali per 30 metų (mirtinai sunkus darbas), pastatys mat AE !
Tą tvorą gal ir buvo sunku pastatyti, bet geležinkelio Vilnius-Druskininkai apie 20 km. atkarpa tikrai galėjo būti nesunkiai reikiamai patraukta nuo sienos, juolab, kad atsiradusios ES Rytų sienos sutvarkymui ES skyrė lėšas. Dabar gi jau 30 metų turime Druskininkus atkirstus nuo Lietuvos ir visuomenei nėra žinoma kokios čia ES lėšos buvo tada, taip sakant, “įsisavintos” ir konkrečiai kieno sprendimu buvo Druskininkai palikti geležinkelio atkirsti nuo Lietuvos… O juk nuo Druskininkų už 50-60 km yra Augustavas, iki kurio pratęsus geležinkelį buvo galima konkuruoti su Brestu krovinių tranzito sausuma iš Rytų į Vakarus ir atgal srityje. Taigi per tuos metus yra valstybės prarastos didžiulės lėšos, galėtos gauti tranzituojant krovinius iš minėtos Druskininkų krypties geležinkelio infrastruktūros dalies, esančios Lietuvos teritorijoje. Tai va, ar nederėtų ir tai visuomenei viešai aiškintis kartu su sienos statymu.
Bet nei VSD, nei STT tos ,,smulkmenos” nepastebėjo…
Diedas – Kietas.
Taip, čia du klausimai kaktom susiremia:
– suvereno teisė spręsti svarbiausius valstybei klausimus neturi būti apsunkinta taip, kad taptų beveik neįgyvendinama, politikus nuo Tautos valios apsaugančia tvora;
– konkrečiai šio siūlomo skaičiaus padariniai atsakymo TAIP atveju.
Nesuprantu NEPRIKLAUSOMYBĖS Akto signataro .