Trečiadienis, 20 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija

Danguolė Bunikienė, www.alkas.lt
2025-05-16 18:51:40
309
PERŽIŪROS
1
Kotryna Barbora Gelgaudaitė su dvaro didiku

Kotryna Barbora Gelgaudaitė su dvaro didiku | M.Daraškevičiaus nuotr. |

Kai žiūrėdavau į Lietuvą žemėlapyje, žinojau, kad mano giminė yra kilusi iš Lietuvos. Jaučiau visa širdimi, kad ji yra iš Lietuvos, – sako didikų Gelgaudų dinastijos atstovė Kotryna Barbora Gelgaudaitė (Catherine Barbara Terry Lewis Gielgud) istorinės publicistikos TV laidai „Brydės-Lietuvos dvarai“.  Ponia K.B. Gelgaudaitė – paskutiniojo Panemunės pilies savininko Jono Gelgaudo penktos kartos provaikaitė, praeitų metų rudenį pirmą kartą lankėsi Lietuvoje, protėvių valdytoje pilyje.

Laidą „Brydės – Lietuvos dvarai“, kuriamą jau 20 metų žurnalistės Danguolės Bunikienės, kviečiame žiūrėti gegužės 17 d. 21.30–22.00 val. per „Info TV“ televiziją.

Kotryna Gelgaudaitė pilies rūmuose
Kotryna Gelgaudaitė pilies rūmuose | laidos kūrėjų nuotr.

Lietuvių kilmės bajorai Gelgaudai, rezidavę LDK ir turėję Užnemunėje kelias dvarų valdas, buvo vieni iš didikų, carinėje Rusijos imperijoje aršiai kovojusių už Abiejų tautų respublikos atkūrimą. Pralaimėjus 1831 metų sukilimui, kuriame žuvo sukilimo Lietuvoje vadas Antanas Gelgaudas, bajorų šeimai teko skubiai išvykti iš Lietuvos.

„Beveik 200 metų apie šią giminę gerai žinomą pasaulyje, nieko nežinojome, mes Lietuvoje, – atskleis laidos žiūrovams subtilias pažinties su ponia Kotryna aplinkybes Panemunės pilies direktorius Dr. Marius Daraškevičius. Nėra paprasta užmegzti pasitikėjimą keliantį santykį su aristokratų gimine“, – sako Marius, kuriam teko tuo tikslu ne kartą vykti į svečią šalį.

Kotryna Gelgaudaitė prie Panemunės pilies
Kotryna Gelgaudaitė prie Panemunės pilies | M. Daraškevičiaus nuotr.

Nors Gelgaudų dinastijos genealogijos šaknys prasideda Lietuvoje, tačiau jos išsikeroja į Europą, Australiją ir net Pietų Afriką. Ponia Kotryna – trečiosios Gelgaudų menininkų teatralų kartos atstovė, kuriai likimas lėmė gyventi Jungtinėje Karalystėje. Ponia Gelgaudaitė atsivežė į Lietuvą kelias šeimos relikvijas, giminės portretų miniatiūras, kurios jai buvo patikėtos saugoti dar vaikystėje. Viešnia pasakos, kaip jos tėvo Adamo seneliui teko sprukti iš Lietuvos.

Kai istorija sugrįžta, p. Kotryna  Gelgaudaitė dvariškių apsuptyj
Kai istorija sugrįžta, p. Kotryna Gelgaudaitė dvariškių apsuptyje | M. Daraškevičiaus nuotr.

Kai Panemunės pilis buvo sekvestruota, visą bajorų Gelgaudų šeimos turtą nusavino caro valdžia. Vis dėlto labai svarbius dokumentus didikų šeimai pavyko išsivežti iš pilies. „Turime tokių nuostabių dalykų, apie kuriuos nežinojome 200 metų. Taigi, mokslo prasme šie atradimai – didžiulė sensacija ir naujiena“, –intriguos žiūrovą pilies direktorius Marius Daraškevičius.

Prieš ketverius metus atvėrus lankytojams pilies pietinį korpusą rasta ir atidengta daug autentiškos Gelgaudų laikų tapybos. Išlikę interjerai puošti istorinio Italijos miesto vaizdais byloja apie didikų keliones po Italiją. Ponia Kotryna, vaikščiodama po pilį, pasidžiaugė savo protėvių puikiai išlavintu dizaino suvokimu, moderniomis idėjomis, atitinkančiomis XVIII a. pabaigos interjerų madą Lietuvos dvaruose.

„Labai norėčiau pamatyti pilį kai obelys žydi, pavasarį, jūs turite nuostabius, fantastiškus medžius“, –  pokalbio pabaigoje laidos kūrėjams ištarė kilmingoji viešnia.

Apie patirtus jausmus pirmą kartą palietus protėvių žemę, moters vaidmenį XVIII amžiuje ir itin jaudinančias akimirkas pilyje bendraujant su didiko Gelgaudo provaikaite – sužinosite laidoje „Brydės-Lietuvos dvarai“, jau šį šeštadienį 21.30. per INFO TV Televiziją.

Laidos rėmėjai: „Pakruojo parketas“, „Šidagių mėsinė“, „Saujelė gruzijos“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Kur Birutės kapas?
  2. „Aktualioji istorija“: Aukštaitija viduramžiais – kas tai?
  3. „Aktualioji istorija“: Lietuvos valdovai iki Mindaugo
  4. „Aktualioji istorija“: Osmanų imperija prieš Europą
  5. „Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros
  6. „Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje
  7. „Aktualioji istorija“: Lietuvos valstybės ištakos – XII amžiuje
  8. „Aktualioji istorija“: Ar Mindaugas – Lietuvos valstybės įkūrėjas?
  9. „Aktualioji istorija“: Miestų ir miestelių „gimtadieniai“ – šventės ir aistros
  10. „Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?
  11. Lietuvos kultūros paveldas Ukrainoje: ką apie jį žinome? (I)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Jonas says:
    1 metai ago

    Lyg ir gražus, gal net patriotinis straipsnis.Ši tematika apie praeities Lietuvos didikus, jų dvarus viešumoje vis pasirodo, lyg tai ši tema propoguojama, toleruojama ir skatinama. Aš sakyčiau kad tai valstybei netinkama tema, vargu, ar tai valstybę kurs. Norima atkurti praeitį, kuri nebuvo perspektyvi, valstybei davė mažai naudos. Tie laikai jau praėjo, į praeitį neverta grįžti. nes tai valstybės piliečių ne vienija, jų nejungia, bet skiria , sudaro klases, skirtingas grupes pagal kilmė ir turtingumą. Demokratija (jeigu ji ne iškreipta), vienybė, draugiškumas yra didesnės vertybė bei duos daugiau jėgų ir naudos,nei keletas pralobusių buvusių.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Automobilis
Lietuvoje

Lietuva – tarp pirmųjų šalių, kur automobiliai nuo šiol gali vairuoti patys

2026 05 20
Statybos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Statybos įstatymo pataisomis siekiama supaprastinti procesus

2026 05 20
Susitikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Prezidentas su finansų ministru aptarė ekonomikos aktualijas

2026 05 20
Telefonas
Lietuvoje

Šalyje pradeda veikti konsultavimo linija 24/7

2026 05 20
Būstas
Lietuvoje

Paramai būstui įsigyti dar – 5 mln. eurų

2026 05 20
Šateikių dvaras
Lietuvoje

Nuo mokesčio svarstoma atleisti paveldo objektus, kuriuose gyva kultūra

2026 05 20
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Lietuvoje

Investuojantiems į technologijas siūlomos mokesčių lengvatos

2026 05 20
Irena Segalovičienė
Lietuvoje

Seime pristatyta Valstybės kontrolės veiklos ataskaita

2026 05 20
Juras Taminskas
Lietuvoje

Baltijos šalys bendradarbiaus plėtojant autonominį transportą

2026 05 20
NATO naikintuvai virš Vilniaus per Lietuvoje paskelbtą oro pavojų dėl galimo drono
Lietuvoje

Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus

2026 05 20
Seime vyks tradicinių turkų menų pristatymo renginys su kūrybiniais užsiėmimais
Kultūra

Seime vyks tradicinių turkų menų pristatymo renginys su kūrybiniais užsiėmimais

2026 05 20
Kirdiejų rūmai atgimsta
Architektūra

Kirdiejų rūmai atgimsta: prasidės istorinio komplekso atnaujinimas

2026 05 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • klaustukas apie Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus
  • +++ apie Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus
  • +++ apie R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuva – tarp pirmųjų šalių, kur automobiliai nuo šiol gali vairuoti patys
  • Statybos įstatymo pataisomis siekiama supaprastinti procesus
  • Prezidentas su finansų ministru aptarė ekonomikos aktualijas
  • Šalyje pradeda veikti konsultavimo linija 24/7

Kiti Straipsniai

NATO naikintuvai virš Vilniaus per Lietuvoje paskelbtą oro pavojų dėl galimo drono

Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus

2026 05 20
Rimas Jankūnas PSO pandemijų susitarimo ir skaitmeninės kontrolės temų fone

R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?

2026 05 20
Deganti Maskva ir susirūpinęs Vladimiras Putinas Kremliaus fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn

2026 05 19
Šeima

Dauguma gyventojų pritaria patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos

2026 05 19
Okupuotas Vilniaus kraštas

V. Šiaudinis. Lietuvių tautos kovos už Lietuvos nepriklausomybę

2026 05 19
Stanislovas Buškevičius, už nugaros homofilai ir homofilės iškreiptais veidais ir su rusiška atributika

S. Buškevičius. Rusija galėtų grįžti į „Eurovizijos“ konkursą

2026 05 18
ResearchGate

A. Guogis. Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle ResearchGate?

2026 05 18
Lietuvių kalbos abėcėlė

 S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?

2026 05 17
Dainius Žalimas Europos Parlamente, koliaže pavaizduoti byrantys eurai ir Baltarusijos opozicijos vėliavos spalvos

V. Sinica. Demokratizacijos pinigai

2026 05 16
„Eurovizija“ 2022

„Eurovizijai“ – 70: nuo papirktos komisijos iki didžiausio boikoto

2026 05 16

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • klaustukas apie Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus
  • +++ apie Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus
  • +++ apie R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?
  • +++ apie R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Audrius Valotka

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai