Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, vienas stiprus ATR kumštis karuose su maskoliais ar mongolais, dabar gi esame strateginiai partneriai tarpvalstybiniuose santykiuose. Nėra abejonių, mus labiausiai vienija geopolitinės negandos: agresyvi Rusijos politika, jos pradėtas karas NATO ir ES pasienyje, sudėtingi vidiniai procesai.
O dabar – kas mus skiria? Yra ir tokių požymių, kai kaimyninės šalys nesutaria ne esminiais, bet ypač jautriais klausimais. Lietuva ir Lenkija nuolat primena viena kitai jų santykių istoriją, ypač tuos jos laikotarpius, kai viena kitai rodė nepalankumą.
Švelniai pasakyta: nepalankumą. Kartais – net agresiją, nepateisinamą norą pažeminti, uzurpuoti, okupuoti. Tokius reiškinius iš Varšuvos pusės įžvelgiame ir 1569 m. sudarytoje Liublino unijoje, ir priimant 1791 m. gegužės 3-osios ATR konstituciją, kuri mūsų neapgynė nuo carinės Rusijos okupacijos, nes turėjo vasališko dokumento bruožų, o svarbiausia – XX a. pradžioje, kai kovose su Pirmajame pasauliniame kare laiminčiais bolševikais lenkai ėmė pretenduoti ir į visos Lietuvos žemes, ir į pajūrį, kurį susigražinome 1923 m.
Štai iš tolo priėjome prie mūsų iki šiol aistras keliančio tarpusavio santykių kertinio akmens – 1920 m. spalio, kai, nustūmę atgal į Rytus Raudonąją armiją, lenkų šovinistai sumanė užimti Rytų Lietuvą, o vėliau aneksuoti ir visą tik prieš pustrečių metų nepriklausomybę paskelbusią valstybę.
Tie įvykiai visiems žinomi: Lenkijos valstybės viršininkas Juzefas Pilsudskis, sumanęs atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybę „nuo jūros iki jūros“, pasiuntė į Vilnių L. Želigovskį, kad šis, remdamasis neva kilusiu sostinės lenkų maištu, užimtų Vilnijos kraštą ir prijungtų prie motininės Lenkijos. Okupacija tęsėsi beveik 19 metų. Apie tai buvo daug rašyta, tad nesikartosime.
Klastočių vedliai
Šis istorijos tarpsnis visada kėlė aštrias diskusijas. Naują aistrų pliūpsnį inspiravo dar vienas Lietuvos lenkų žiniasklaidos akibrokštas, liečiantis šimtametę istoriją. Pažymint L. Želigovskio įsiveržimo į Lietuvą metines, t.y. spalio 9 d., vietos lenkų laikraštyje „Tygodnik Wileńszczyzny“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Prieš 103 metus Vilniaus kraštą išlaisvino savi kariai“. Jį, žinoma, perskelbė ir kitas LLRA partijos ruporas portalas L24.lt, garsėjantis kaip prieš 33 metus veikusių lenkų autonomininkų šlovintojas.
Beje, prieš keletą metų su šio kanalo piktais propagandistais buvo susidūręs ir šių eilučių autorius, kai mėgino priminti lenkų autonomininkų mėginimus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo pradžioje atplėšti didžiulę Rytų Lietuvos teritoriją nuo Širvintų iki Eišiškių ir Šalčininkų nuo Lietuvos ir net kreipėsi į M. Gorbačiovą įvesti čia SSRS prezidento valdymą.
Pirmasis šią kiršinančią publikaciją pastebėjo Seimo narys Audronius Ažubalis, kuris kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, VSD ir Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių, prašydamas ištirti ir paaiškinti istorinės tikrovės neatitinkančius faktus. Atsakymo nėra.
Tiesa, po keleto dienų nei laikraštyje, nei portale šio straipsnio jau nepavyko rasti. Matyt, susiprato. Bet kam reikia, tas pastebėjo ir, matyt, jį atsidėjo į savo archyvą (šį anoniminį straipsnį ir vertimą į lietuvių k. galima rasti čia:
Kažin, ar tikslinga komentuoti šio straipsnio insinuacijas. Kertinis jų akmuo gali būti ir toks teiginys: „…1920 m. spalio 8 d., generolo Lucjano Żeligowskio vadovaujami kariai, Józefo Piłsudskio žiniomis, pradėjo „maištą“, kurio tikslas buvo išlaisvinti Vilnių ir Vilniaus kraštą bei suteikti vietos gyventojams teisę spręsti šių žemių ateitį. Miesto išsivadavimą su entuziazmu sutiko vietos gyventojai Vilniaus krašte…“
Esu išsaugojęs Viktoro Biržiškos atsiminimus „Neužgijusios žaizdos. Atsiminimai iš Vilniaus 1920 – 1922 m.“ (Kaunas, 1936, išleista 2500 egz. tiražu), kuriuose garsus to meto šviesuolis savo akimis įsitikino, koks ten buvo „maištas“ ir kokių represijų ėmėsi Pilsudskio pasiuntiniai, okupavę Rytų Lietuvą. Tai buvo tokia pati okupacija, kokia mes patyrėme Hitlerio laikais, o gal ir šiandien, kai Putinas aneksavo Krymą ir paskelbė karą Ukrainai.
Agresyvų idėjos atnaujinti ATR pobūdį atskleidžia įdomus teiginys, kad Želigovskis esą buvo pasiųstas „išvaduoti“ Vilnių nuo kažko. Mat, straipsnyje pripažįstama, kad „bolševikai 1920 metų rugpjūčio 31 dieną Vilnių perdavė Kauno Lietuvos valdžiai, taip išprovokuodami naują konfliktą dėl miesto“.
Tad iš kieno rankų Lietuvos sostinę lenkų agresoriai norėjo išvaduoti? Straipsnio autorius (jis anonimiškas, greičiausiai tai redakcijos nuomonė) galėjo parašyti tiesiai šviesiai: Lenkija norėjo užgrobti visą Lietuvą, nes buvo paskelbusi Vidurio Lietuvos respubliką, kurią po to įteisino Lenkijos seimas…
Lenkai tebevaduoja Vilnių
Politologas Vytautas Sinica, atskleidęs, kad iš esmės minėtas laikraštis ir portalas yra LLRA partijos ruporai, formaliai priklausantys kažkokiai Roberto Rackevičiaus įmonei „Rejspa“ (šios prieš 26 metus įsteigtos UAB būstinė yra Sužionyse), užsiima antivalstybine propaganda. Tokie leidiniai kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Neatmestina, kad tokioms istorinėms klastotėms vadovauja ir jas finansuoja kažkas iš Varšuvos.
Juk prisimename 2009 m., kai tuometinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis televizijos eteryje pareiškė: „Lietuva mano, kad mes tarpukariu okupavome Vilnių, o mes taip nemanome“.
Tada Vilnius pareiškė protestą, bet 2013 m. ministras, atvykęs į Lietuvos sostinę, giedojo jau apie Vilniaus ir Varšuvos draugystę, tačiau vėlgi su sąlyga, kad „reikia, jog Vilnius įvykdytų prieš dvidešimt metų sudarytos Lenkijos-Lietuvos sutarties sąlygas ir ištesėtų senus pažadus“, t.y. „priimtų konkrečius sprendimus lenkų tautinės mažumos atžvilgiu“.
Tų metų gruodį atvykęs į Vilnių R. Sikorskis išgyrė V. Tomaševskį, kad šis su visa LLRA „užima stiprią poziciją, gindamas lenkų bendruomenės teises“. O šių metų pavasarį ano ministro misiją pratęsė dabar jau buvęs ir per neseniai vykusius Lenkijos Seimo rinkimus premjero posto netekęs Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki), Vilniuje įteikęs valstybinius apdovanojimus dviem aktyviausiems lenkų politikams, kurių vienas, kaip prisimename, tuojau pat po 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, per sovietinę Pergalės dieną, dėvėjo rusišką Georgijaus juostelę, dėl ko buvo supeiktas net Lenkijos Senate…
Atmintis gyva
Lietuvių atmintis gyva. Neišdils nei 1920-ųjų okupacijos aidai, nei lenkų autonomininkų užmačios, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tarsi gūdus aidas jie mus pasiekia ir šiandien, kai, atrodo, visi kalbame apie lenkų ir lietuvių draugystę, bendrą kovą prieš rusiškąjį agresorių, apie abiejų tautų santarvę.
Daugelis mus ramina: nekreipkite dėmesio, tai smulkmena, juk mes „strateginiai partneriai“. Nacionalistinis vietos lenkų kirminas tebegraužia tą istorinės draugystės medį, ir tai negali nekelti nerimo.
O visą tą nerimą laikas nukreipti į Lietuvos valstybės institucijas: nejaugi jos, apakintos gerų santykių su vakarine kaimyne, nepastebi ir vietinių autonomininkų atgimimo?
Taip, “nacionalistinis vietinių lenkų kirminas tebegraužia…”
Kaip kinivarpa (piniperda piniperdus – lot.) medinį namą. Kas esate susidūrę su šiuo reiškiniu, žinote, vaizdelis – ne koks – dalis rasto paverčiamas miltais. Tokiu atveju dažniausiai visi namo rastai tepami “atrabotke” (panaudotu tepalu) įdedant spec, insekticido, beje man teko dėti lenkiško.
O, kaip apsiginti nuo jų pačių, tai man jau atsibodo įrodinėti.
A. Ažubalis pastebėjo (jau neblogai , Seimo narys). Kas dar? Va dar ir Č. Iškauskas su Sinica , manau, kad dar atsiras dešimtis kitas stebėtojų. Tik vienas dalykas, visi stebėtjai gali stebėti. Na, o kur sprendimų priiminėtojai? Kur jo šviesybė šalies vadovas, kur užsienio reikalų tvarkytojas, o dar pas yra mus ir vyriausbės vadovas(ė). Atsiprašau. Gal nepastebėjau, gal jie mūru stojo ginti Lietuvos garbę.
Konkurentė atsirado?
Ar tik neteks mums užsienio reikalų tvarkytoją saugančiu mūru tapti? – Ponia Zacharova žada Rasiejos sūdan jį patraukti. Kad kad tyrėtume galimybę jam pipirų išrašyti, pirma teks jį nuo tos ponios apginti…
O toji zacharova savo kalbą išlemeno blaivi?
Nepamenu, kiek susipiltų promilių jai užskaitomos blaivumo rodikliu. Gal didysis granionas stakanas ? (Kol jo nesusipila, blaivia nelaikoma?)
Kur čia Iškauskas mato tą “istorinės draugystės” su Lenkija medį, o kas gi tą lietuvybę šimtmečiais graužė, ar ne lenkybė brukama iš Lenkijos per lenkišką bažnyčią ir lietuvybės savigarbą praradusią Vytauto tipo Žečpospolitoje atsiradusią bajoriją. Arba kas per sąvokos “vietos lenkai”, vietos autonomininkai”. Pagal Konstituciją ir Lietuvos žemės istoriją Lietuvoje nei valstybinei lenkybei, nei autonomijai teisės nėra – jos teritorija yra vientisa nedaloma į jokius valstybinius ar tautinius darinius. Tokių darinių kūrimas yra antivalstybinė ir antitautinė (antinacionalinė) veikla užtraukianti baudžiamąją atsakomybę. Tad, ar Iškauskui nederėjo paakinti atitinkamas institucijas imtis valstybės valdymo jas taikant.
Dabar rašinys panašus į rinkiminį uždarbiavimą, žadinant autonomininkų rinkėjų aktyvumą.
kur tu čia įžvelgi lenkų skatinimus, tik pagėręs gali suprasti… Normalus straipsnis.
Tamstai rūpima tema:
– ziniuradijas.lt/laidos/istorines-paraleles/vilniaus-krastas-ir-kitos-zemes-kaip-prarandamos-ir-susigrazinamos-teritorijos?video=1
Apie 1919-1939 m., apie tai, kad mūsų politikai kasmet nutyli spalio 10 d., jos reikšmę , bei kaip viskas vyko
Pirma. Lenkai gyvena Lenkijoje, o didelė dauguma ,,Lenkų ant Lietuvos” (Polacy na Litwie) – tai nutautėję lietuviai bei gudai (ž. Halinos Turskos ir Zigmo Zinkevičiaus publikacijas šiuo klausimu). Antra. Lietuvoje nėra jokių tautinių mažumų, o yra tautinės bendrijos (ž. LR Konstituciją), kurių teisinis statusas yra labai skirtingas. Trečia. Tautinė mažuma, pvz., yra Lenkijos vietiniai lietuviai, gyvenantys savo etninėse žemėse, kurios buvo aneksuotos Lenkijos. To tak, panowie Polacy na Litwie!
Kas gali paneigti, kad kad Lenkijos žvalgybos agentai galimai aktyviai veikia Lietuvoje ir stengiasi daryti įtaką ne tik vietiniams “istorikams”, bet ir valdžios sprendimams, atitinkantiems Lenkijos interesus? Toks įspūdis, kad gerb. VSD to nemato ir negirdi? Tokia mano nuomonė.
Eilinį kartą tenka prisiminti Ryšardo Maceikianeco straipsnį “Lietuvos lenkai- kas jie yra?”
“…Maža to – 1846 m. visoje Vilniaus apskrityje nematyti gyventojų lenkų, tiktai pažyma, kad pastebėtas lenkinimo procesas, vykstantis pietų kryptimi nuo Vilijos.
„[…] Vilniaus apskritis. Abipus Vilijos esanti, visa vakarinė jos dalis tarp Vilniaus ir Ukmergės nusidriekusi, yra labai derlinga, kviečių ir linų gausi, o pietuose dideliais puikiausios rūšies pušynais apaugusi, gyvenama pačių lietuvių. Tačiau lietuvių kalba ištisai vyrauja tik šiaurinėje pusėje, t. y. dešiniajame Vilijos krante; pietuose, prie paties Vilniaus, ją išstūmė lenkų kalba, o toliau tarpusavyje susimaišę lietuviškai kalbantys kaimai su kaimais, kuriuose vartojama lenkų – rusų kalba. Tačiau tarp kaimo žmonių lietuvių kalba šioje apskrityje nustelbia abi paminėtas kalbas. Kai kuriose vietovėse, nors kaimų pavadinimai ir net jų gyventojų pavardės yra grynai lietuviškos, tačiau gimtoji kalba jau pamiršta. Senieji inventoriai, t. y. turto aprašai, įrodo, kad šis pokytis prasidėjo per karus su Švedija valdant Jonui Kazimierui, kurie kartu su maro užkratu, siautusiu po jų šalyje, išguldė daug žmonių. Naujakuriai, atvykę iš gilesnės D. Kunigaikštystės rusiškos ir lietuviškos dalies, prisidėjo prie to kalbinio pokyčio tarp kitų gyventojų“. (Starożytna Polska pod względem historycznym, jeograficznym i statystycznym, opisana przez Michała Balińskiego i Tymoteusza Lipinskiego, t.III. W-wa, nakład i druk S. Orgelbranda, 1846., psl. 122–123).
Lenkinimo procesas bėgant laikui tikriausiai stiprėjo, ypač po 1863–1864 m. sukilimo, vis dėlto reikšmingesnis ar masinis gyventojų persikėlimas iš kaimyninės Lenkijos į Lietuvą jokiuose šaltiniuose nepažymėtas…”-alkas.lt/2016/08/19/r-maceikianecas-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/
Susidaro įspūdis, kad šie R. Maceikianeco straipsnyje išdėstyti faktai kai kurių mūsų valstybinėje žiniasklaidoje
besireiškiančių “istorikų” tiesiog ignoruojami.
Gaila lenkų. Šią tautą prakeikė Vytautas Didysis ir prakeiksmą užrakino savo mirtimi. Kalti patys lenkai ir mes čia niekuo negalime padėti. Tai jie net du kartus pavogė Vytauto karūną. Vytautui siūlė karūną atgabenti slapta, bet jis atsakė, kad jam karūnos iš pakrūmių nereikia ir numirė. Pavogdami karūną lenkai prisiėmė visą atsakomybę už didžiulę valstybę ir ją pradangino. Lenkija yra katalikiškas kraštas, juk žinojo, kad vogti svetimą yra nuodėmė. Jeigu Lenkija nori gerų kaimyniškų santykių, bent kiek išpirkti savo kaltę, privalo grąžinti Lietuvai Palenkę ir Suvalkų kraštą. Krokuvą padaryti bendru lietuvių ir lenkų miestu su dvikalbėmis lentelėmis su gatvių, architektūrinių ir istorinių paminklų pavadinimais. Gidų turėtų būti po lygiai tiek lietuvių, tiek lenkų. Lenkai turi parodyti kur paslėpė Vytauto palaikus, kada atrado ir atidengė valdovų kriptą Vilniaus katedroje, 1931 metais ir atsiprašyti už palaikų išniekinimą. Grąžinti Lietuvai meno kūrinius, kuriuos išvežė Maskva po Vilniaus apiplėšimo 1655 metais ir atidavė lenkams po bolševikų sumušimo prie Varšuvos. Lietuviai, tikriausiai susigūžėte vien nuo tokių minčių. Lenkai, tikriausiai tai laikote neregėtu įžūlumu. Deja, tereikia tik suvokti tiesą ir pasielgti teisingai savo pačių labui ir lygiaverčių santykių atstatymui tarp tautų.
Tai amžini naivūs lietuvio svaičiojimai, užuot tarus, o kam mums Lenkija reikalinga, Gyvenkite sau, o mes gyvensime sau. Jokie dėjimaisi su Lenkija Lietuvai ne tik kad nereikalingi, bet netgi, kaip pasakė Oskaras Milašius, yra Lietuvos prapultis. Tapkime pagaliau vyrais, o ne verkšlenančiais elgetomis, maldaujančiais nežinia iš ko – malonės. .
A.Valotka dar nenusprendė ar trauksis iš pareigų
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/avalotka-dar-nenusprende-ar-trauksis-is-pareigu/
Paskaitykit ir komentarus. Skaitytojai siūlo pačiam KM-rui išeiti (dėl čekiukų istorijos). Tai gal ministrui pažadėta užmiršti čekiukus, jei jis užčiaups chamus litvinus ?
Gražiai ir logiškai Gedvilas parašė apie tiesą ir lygiateisiškumą. Tik, kad lenkams būdingesnė puikybė, savęs aukštinimas ir kitų niekinimas. Neatsitiktinai pasakymas “co to ja i kamizelka moja” yra lenkiškas…
Ne svetima tai ir kitiems. Iš kur dabartinis Izraelio ir palestiniečių – Gazos konfliktas? Iš tos pačios nepagarbos “kitiems”. 1945 metais žydų valstybė buvo sukurta ne tuščioje vietoje. Ten jau buvo palestiniečiai, kad ir ne tankiai gyvenantys, pusiau klajokliai, arabai… Kurių intereso ir nepasitenkinimo nebūtina paisyti…
O juk, savo laiku, JAV iš Rusijos caro Aleską nusipirko už auksą ir dabar neturi jokių teritorinių problemų.
Nepagarba “kitiems” anksčiau ar vėliau atveda prie pasekmių, aklaviečių… Ar lenkai pasimokys iš žydų?
Pasimokyti iš Hamas nužudyti virš 200 festivalio dalyvių? Tu gi cinikas nepataisomas…
Paskaityk dar kartą. Žodžio “Hamas”, Romo komentare, aplamai nėra.
O organizacija šiuo pavadinimu (teroristai) atsirado, dėl žydų padarytos klaidos 1945 metais. Dėl kurios daugumas arabų, jeigu ne visi, žydus laiko okupantais, o Hamas – išvaduotojais.
Šiai aklavietei jau 80 metų. Ją sukūrė ne “cinikas” Romas, jo dar nebuvo gimusio.
Žydų – arabų konfliktą aš privedžiau, kaip atitikmenį, kalbėdamas apie lenkų – lietuvių konfliktavimą. Tas pats, savo esmėje, yra ir su rusų – ukrainiečių konfliktu. Tai – nepagarba, niekinimas kitų…
Kristus sakė: „pamilk savo artimą“, o čia kryptis visiškai priešinga…
Ši priežastis yra pamatinė visų nesutarimų, visų karų (vietinių ar pasaulinių) ar net paskutinių…
Lietuva pajūrio nesusigražino. Ji ji pasiėmė anšliuzo būdu 1923 metais. Tas pajūris niekada ligi tol nepriklausė Lietuvos Valstybei. Iškausko pateiktos istorijos klaida, arba tai padarė sąmoningai.
O kas Lietuvai priklausė, kai buvo arba vokiečių, lenkų, latvių arba rusų (iskonno russkijie ziemli tai visur). Tiesa, buvų šitų užgrobta, bet tai juk smulkmena, tiesa? Tai gal visa Lietuva išgalvota, gal jos net ir nebuvo? O jei dar pasiremti okupantų taip vadinamais gyventojų surašymais, tai išaiškės, kad lietuvių išvis nebuvo, kad ir mūsų tauta išgalvota? Labai slidu naudoti valstybės sąvoką nuo ledynmečių laikų.
Pagal tokių Zabarauskų logiką taip pat ir Latvijos žemės niekada nepriklausė Latvijos valstybei, taip pat ir Estija niekada nepriklausė Estijos valstybei, taip ir Ukraina niekad nepriklausė Ukrainos valstybei… Pagal tokius išvedžiojimus visas tas teritorijas staiga užgrobė „nacionalistai“ arba padovanojo gerieji, dosnieji rusai.
Savo straipsniu laikraščio “Tygodnik Wilenzscyzny” redaktorius kursto tautinę neapykantą tarp lenkų ir rusų, kartu vykdydamas ir karo propagandos tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos skatinimą. LLRA, su rusais neseniai dar buvęs rinkiminiame aljanse, šiuo klausimu galimai vykdo ir Maskvos užduotį.
Dėl šių priežasčių laikraščio “Tygodnik Wilenzscyzny” leidimą reikia uždrausti, kaip kad buvo uždraustos Lietuvoje karo su Ukraina propaguojančios atitinkamos Rusijos televizijos laidos.
Parašiau ir laukiu awaiting/e.
Kaip tikras lietuvis džiaugiuosi, kad ir Jus nuodugniai ištikrins, kaip oro uoste, ne tik mane vieną 🙂
Pritariu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos sprendimui.-delfi.lt/news/daily/lithuania/kalbos-inspekcijos-virsininkas-nesitrauks-nesuksiu-del-to-galvos.d?id=94968407#cxrecs_s
Protingas sprendimas. O kaip ten čekiukų aferą? Nuteisė, pasodino, išmetė iš darbo ką? Tyla? O kiek iš tų atsistatydino? Ar tie dar ir dorovės moko? Vajetau, vajetau, pasaulio pabaiga…
🙂
Tik pažiūrėkite, kaip tie viskofobai įsisiautėjo – įsigeidė Europos pažangą įkalinti! Tuoj pat marš po pažangos šluota!
Musėt cenzorius čia keiksmažodžius užuodė, tai užtvėrė kelią ir nepraleidžia Alkan…