Įgyvendinant didžiausią geležinkelių infrastruktūros projektą Baltijos šalyse „Rail Baltica“, įsibėgėja ir ilgiausio geležinkelio tilto per Neries upę statybos Jonavos rajone – intensyviai vykdomi polių įrengimo darbai. Pagrindinės geležinkelio linijos statybos brandžiausiame geležinkelio ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos prasidėjo šiemet. Šioje atkarpoje taip pat statoma geležinkelio sankasa bei inžineriniai statiniai, tiesiami privažiuojamieji keliai automobiliams.
„Tiltas per Nerį – vienas sudėtingiausių projekto „Rail Baltica“ objektų ir itin sudėtingas inžinerinis statinys. Šiandien tilto statybos vietoje kasdien vis intensyviau vyksta polių įrengimas. Siekiant pagreitinti jų įrengimo darbus artimiausiu metu numatoma statybos darbams pasitelkti papildomą polių įrengimui reikalingą techniką“, – sako „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo projektų įgyvendinimo vadovas Vytautas Tilinskas.
Statybos darbus vykdo Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“. Siekiama, kad polių įrengimo darbai būtų baigti kitų metų pavasarį. Esant tinkamoms oro sąlygoms per dieną įrengiami vienas-du poliai. Statybvietėje darbai atliekami rotorine gręžimo mašina, kurios aukštis siekia net 27 metrus.
„Skaičiuojama, kad kiekvienam poliui reikės po 40–60 kubinių metrų betono – priklausomai nuo polio ilgio ir skersmens. Išgręžus polio įrengimo vietą pirmiausia yra įstatomas metalinis poliaus armatūros karkaso rėmas ir tada atliekami betonavimo darbai. Viso tiltui suprojektuota įrengti 376 polius, vyraujantis polių skersmuo yra 1,5 metro, tačiau taip pat yra ir 1,8 metro skersmens polių. Ilgiausių polių gylis sieks net 33 metrus“, – kalba V. Tilinskas.
Įrengus polius bus vykdomi betonavimo darbai, statomi rostverkai – polinio pamato viršutinė jungiamoji dalis, į kurią remsis tilto konstrukcijos. Kitas statybų etapas – atramų ir taurų statyba, perdangų ir apdailos darbai.
Tiltas per Nerį kirs Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, todėl statybų metu ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai. Siekiant išvengti poveikio Neries biologinei įvairovei, buvo spręsti išskirtiniai techniniai uždaviniai, vyko aktyvus bendradarbiavimas su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Atsisakius invazinių sprendimų upės vagoje žuvys galės laisvai migruoti, o vandens augmenija – vešėti. Saugant vietinę biosferą darbai Neries upės apsaugos zonoje nebus vykdomi žuvų bei paukščių migracijos metu.
Tiltas per Nerį bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse – jo ilgis sieks net 1510 metrų. Tilto, kurio aukštis sieks 40 metrų, statyboms reikės 11,5 tūkst. tonų armatūros ir 74 tūkst. kub. metrų betono.
Tiesiog nesuprantama, kam tas tiltas reikalingas, kai geležinkelio tiltas per Nerį netoli Kauno yra. Jį sutvirtink, praplatink , jeigu reikia, ir viskas. Dabar rausiamasi per Natūra 2000 teritoriją, kad Lenkijai per Kauną, Panevėžį, o ne Vilnių Lenkijai neįkandamą, į Latviją geležinkelį padarius. Žodžiu, Lietuva daroma Lenkijos pravažiavimo koridoriumi ir kas tokius interesus iš Lietuvos valdžios asmenų palaimino, užuot pasinaudojus ES lėšomis ir pasidarius greitąją vėžę vos ne per visą Lietuvą (nuo Vilniaus iki Šiaulių) kaip patogų ir greitą susisiekimą Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir kitų miestų žmonėms su pajūriu bet kuriuo metų laiku.
Valdžia šiuo “Rail Baltica” maršruto klausimu su visuomene nekomunikuoja, nors save kaip demokratine šalimi laikant tai yra privaloma. Tikra sovietinė geležinė uždanga tęsiama. .
Siandienos geoploitineje karo busenoje tarp vakaru
ir rytu , mano galva geriau butu statyti tuneli o ne tilta….bet kai lesos ateina is ES …tai niekas per daug nemasto…..
Didžiausias poreikis greitojo europinio geležinkelio yra Lietuvos gyventojų susiekimui su pajūriu ir su Ryga, Talinu. Kroviniams per Lietuvą ir po ją vežti geležinkelių pakanka. Tokiu atveju tas tilto lėšas skirti greitajai vėžei nuo Vilniaus link Kaišiadorių tiesimui. Čia jos visais atvejais prireiks. ES – esame ir mes, todėl privalu mastyti, kad lėšos būtų kuo naudingiau panaudotos.