Nors visuomenei yra sudarytos sąlygos saugiai išmesti elektronikos prietaisus, tik mažiau nei penktadalis visų elektronikos atliekų yra perdirbamos. Žinovai aiškina, kodėl taip yra ir kokią žalą tai daro žmogaus sveikatai bei planetai.
Elektronikos atliekos gali turėti kenksmingų medžiagų, tokių kaip švinas, kadmis ar gyvsidabris. Kai šios medžiagos patenka į aplinką, jos tampa pavojingos tiek žmonių sveikatai, tiek ekosistemoms. Ekspertų teigimu, ilgalaikis arba netinkamas elektronikos atliekų tvarkymas gali lemti dirvožemio, vandens ir oro taršą.
Tačiau tai ne tik aplinkos problema, bet ir žmonių sveikatos klausimas. Kai elektronikos atliekos tvarkomos netinkamai, jos išskiria toksinus ir kenksmingas daleles į orą.
Tausojama gamta ir ištekliai
Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus Alfredo Skinulio teigimu, tinkamai perdirbant elektronikos atliekas, gamta yra ne tik apsaugoma nuo į ją patenkančių kenksmingų medžiagų, bet ir tausojami ištekliai. Labai dažnai elektronikos prietaisai turi ličio jonų baterijas. Perdirbant tokias baterijas, kaip ir kitas elektronikos atliekas, susigrąžinami brangūs ištekliai.
„Perdirbant mažinama tarša, nes reikia mažiau energijos ir kitų išteklių, nei jų reikėtų daiktą gaminant nuo nulio. Ličio jonų baterijose yra du pagrindiniai metalai: litis ir kobaltas, kuriuos išgauti gamtoje yra sudėtinga ir brangu, taip pat yra kitų, didelės vertės metalų, kaip auksas, sidabras, varis ar platina. Todėl pakartotinis tokių metalų panaudojimas ir perdirbimas yra nepaprastai svarbus žingsnis“, – teigia A. Skinulis.
Kaip galima prisidėti
Elektronikos prekių surinkimu ir perdirbimu užsiima nemažai Lietuvos įmonių. Nelegaliai veikiantys atliekų tvarkytojai, pasak specialistų, dažniausiai nėra įregistravę savo veiklos. Tačiau šiemet paskelbtas Aplinkos apsaugos instituto atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje pusė (51,5 proc.) gyventojų nemoka atskirti teisėtų ir neteisėtų atliekų tvarkytojų. Lietuvos gyventojai noriai prisideda prie tinkamo atliekų tvarkymo, žino jų savivaldybėje veikiančius atliekų tvarkytojus, tačiau tik 38 proc. gyventojų žino, kas nutinka su surinktomis atliekomis. Siekdami atsikratyti įvairiomis atliekomis, bet nežinodami galimybių, gyventojai dažnai nepasirūpina tinkamu elektronikos atliekų išmetimu.
Aplinkosaugos ekspertai primena, kad elektronikos prietaisų išmesti į buitinių atliekų konteinerius negalima. Smulkiąja technika ir baterijomis galima saugiai atsikratyti beveik visuose prekybos centruose nemokamai.
„Prekybos centruose, biuruose, kituose punktuose yra specialios talpos, į kurias gyventojai gali išmesti tokias smulkias elektronikos ir baterijų atliekas ir tai nieko nekainuoja – už tokių atliekų perdirbimą ir surinkimą sumoka gamintojai ir importuotojai“, – sako A. Skinulis.
Pokyčiai priklauso ne tik nuo vartotojų
Perdirbimui elektronikos prietaisus surenka ir patys gamintojai. Pavyzdžiui, „Philip Morris Baltic“ įdiegė sistemą, kurioje sugedusius arba pasenusius ir netinkamus naudoti elektroninius kaitinamojo tabako įrenginius vartotojai galėtų saugiai ir lengvai grąžinti gamintojui perdirbti.
„Philip Morris“ įmonės Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra prisijungusios prie pasaulinės „Philip Morris International” perdirbimo programos CIRCLE („Central Inspection and Recycling for a Closed Loop Economy“).
„Nebetinkamuose naudoti kaitinamojo tabako įrenginiuose yra daug naudojimui dar tinkamų medžiagų, kurios kitu atveju būtų tiesiog išmestos, o jų išgavimas reikalauja nemažai resursų. Perdirbdami savo gaminius ne tik apsaugome gamtą, bet taip pat gauname vertingos informacijos, kaip pagerinti mūsų produktų tvarumą“, – teigia „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Lietuvai Kęstutis Straigis.
Perdirbimui iš Lietuvos išvežame 100 proc. surinktų įrenginių. Specialiuose CIRCLE tvarkymo centruose įrenginiai nuodugniai patikrinami, nuo jų atskiriamos perdirbimui tinkamos medžiagos.
„Tuo pačiu gaminiai yra nuolat tobulinami, kad juos perdirbti būtų kuo lengviau, jie tarnautų kuo ilgiau, o jų sukuriamas CO2 pėdsakas būtų kuo mažesnis. Taip pat investuojama į gaminių prikėlimo antram gyvenimui galimybes“, – sako K. Straigis.
Perdirbimu neturėtų užsiimti patys gyventojai
Pastebimi atvejai, kai patys gyventojai imasi ardyti elektronikos prietaisus, kuriuose yra ličio jonų baterijos, užsiima naujų prietaisų gamyba. Aplinkos apsaugos instituto direktorius griežtai nerekomenduoja patiems užsiimti tokių prietaisų ardymu, kadangi galima rimtai susižeisti ir sukelti pavojų aplinkiniams.
„Noriu atkreipti žmonių dėmesį, kad kai ličio jonų baterijos yra mechaniškai pažeistos, jos gali tapti pavojingomis. Jas mechaniškai pažeidus, gali kilti rimtas gaisras. Tokias atliekas turėtų ardyti ir perdirbti specialistai, kurie žino, kaip elgtis su tokiomis atliekomis, laikantis aukščiausių reikalavimų“, – sako A. Skinulis.
