Elektros energijos kaina pirmąjį metų pusmetį buvo aukštesnė nei daugelis prognozavo. Nors tam priežasčių rastumėme ne vieną – gyventojams pagrindinis kylantis klausimas lieka tas pats – kaip sutaupyti? Ir net jei pirma mintis – vartoti mažiau – teisinga, tai nėra vienintelė išeitis.
Netrukus skaičiuosime metus nuo esminio pokyčio „Nord Pool“ biržoje – elektros kainą galime matyti besikeičiant kas 15 minučių, o ne kas valandą. Šis pokytis, kartu su sparčia atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra Lietuvoje bei regione, atnešė dar daugiau galimybių vartotojams, turintiems su birža susietus elektros tiekimo planus. Būtent jie turi galimybę prisitaikyti prie kainų biržoje, pasinaudoti palankiomis sąlygomis ir maksimaliai išnaudoti pigios elektros akimirkas.
„Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis sako, kad atkreipus dėmesį į šias kainas ir pabandžius atidžiau planuoti elektros energijos vartojimą, perkeliant buities darbus į paros metą, kuomet elektra biržoje pigiausia – galima sutaupyti ne vieną eurą.
„Norim sutaupyti? Vartokim mažiau. Tai girdime dažniausiai. Bet ar tikrai čia vienintelė išeitis? Turint su birža susietus elektros tiekimo planus ir aktyviai stebint elektros kainas, svarbesnis klausimas turėtų būti ne kiek vartoti, o kada. Kaina per parą gali skirtis kelis, o kartais ir keliolika kartų. Tas pats skalbimas ar indų plovimas, pasirinkus pigiausią arba brangiausią paros metą, gali kainuoti visiškai skirtingai, nors elektros sunaudojama lygiai tiek pat“, – teigia S. Jasiulis.
Kaip tai atrodo praktikoje?
Pažvelkime į konkretų pavyzdį ir paskaičiuokime, kaip efektyvus elektros energijos vartojimas gali atsispindėti sąskaitos eilutėse. Įsivaizduokime, kad naudojame skalbyklę, kuri vieno seanso metu sunaudoja apie 1 kWh, o indaplovė – 1,1 kWh.
Prieš kelias savaites, liepos 12 d. „Nord Pool“ elektros biržoje fiksuotas ryškus kainų svyravimas. Pavyzdžiui, tarp 11 ir 12 valandos elektros kainos vidurkis biržoje (be PVM, be valstybės dedamųjų) siekė 4,12 Eur/MWh arba 0,41 ct/kWh. Tos pačios dienos vakarą, tarp 21 ir 22 valandos kainos vidurkis jau siekė 139,59 Eur/MWh arba 13,95 ct/kWh.
Jei prietaisus būtume naudoję dieną, tarp11 ir 12 val., indaplovės sunaudota elektros energija kainuotų apie 0,45 cento, o skalbimo mašinos – 0,41 centą.
Jei buities darbai būtų nuveikti tarp 21 ir 22 val., kai elektra biržoje kainavo brangiau, atitinkamai būtume sumokėję 13,96 cento už rūbų skalbimą ir 15,36 cento už indų plovimą. Tai reiškia, kad tie patys kasdieniai darbai kainavo daugiau nei 30 kartų brangiau.
Įsivaizduokime, kad indaplovę tomis pačiomis kainomis naudojame visą mėnesį kiekvieną dieną, o skalbyklę – 2 kartus per savaitę arba 8 kartus per mėnesį. Pridėjus PVM mokestį, valstybės dedamąsias elektros kainos dalis, turime situaciją, kad skalbyklės naudojimas pigiausios kainos intervalais kainuotų apie 1,15 Eur, o indaplovės – 4,42 Eur. Jei prietaisus naudotumėme vakarais, kai elektra buvo brangesnė – atitinkamai sumokėtumėme 2,56 Eur ir 9,84 Eur.
„Apskaičiavus indaplovės ir skalbimo mašinos sąnaudas, matome, kad vien tik šiuos prietaisus naudojant efektyviai vartotojai galėtų sutaupyti beveik 7 eurus per mėnesį. Bet jei efektyviai išnaudotumėme ir kitus buities pagalbininkus, pavyzdžiui, orkaitę, indukcinę kaitlentę ar elektrinį šildytuvą – sutaupyta suma galėtų išaugti dar daugiau. Per metus suma galėtų siekti net ir 100 eurų. Tai reiškia, kad vartotojai sutaupyti gali ne tik mažiau vartodami, bet ir pasirinkdami naudoti tada, kai elektra biržoje – pigiausia“, – sako S. Jasiulis.
Kas lemia kainų svyravimus?
Toks ryškus skirtumas tarp dienos ir vakaro kainos nėra atsitiktinumas – jį lemia tai, kaip elektros energijos rinkoje susiduria pasiūla ir paklausa. Saulėtu vidurdieniu saulės elektrinės kartu su vėjo jėgainėmis dažnai pagamina daugiau elektros, nei tuo metu jos reikia visai sistemai – tokiu atveju kaina biržoje krenta, o kartais priartėja ir prie nulio.
Vakare, kai saulės nebelieka, o žmonės grįžę namo įjungia buitinę techniką, šildymą ar apšvietimą, poreikis staiga išauga, tačiau saulės gamyba gerokai mažesnė – tuomet trūkstamą kiekį reikia padengti brangesniais šaltiniais arba importu, ir kaina biržoje pakyla.
Kuo daugiau atsinaujinančių šaltinių prijungiama prie sistemos – tiek Lietuvoje, tiek visame regione – tuo šis kontrastas tarp pigiausių ir brangiausių paros valandų tampa ryškesnis. Prieš keletą metų, kai saulės ir vėjo energijos dalis buvo mažesnė, kainos per parą svyruodavo nežymiai, todėl klausimas „kada vartoju“ praktiškai neturėjo reikšmės.
„Kaip tik dėl to, kad Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse sparčiai auga saulės bei vėjo elektrinių pajėgumai, o kaupiklių infrastruktūra dar nėra plačiai išplėtota, kainų svyravimai per parą turėtų didėti. Tai reiškia, kad ateityje skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios valandos gali tapti dar ryškesnis, o galimybė taupyti, tiesiog pasirenkant tinkamą laiką – dar didesnė“, – sako S. Jasiulis.
Svarbu ir tai, kad šis svyravimas naudingas ne tik individualiai sąskaitai. Kai vartotojai savo įpročius derina su tuo, kada elektros sistemoje daugiausia – pavyzdžiui, naudoja prietaisus vidurdienį, o ne piko valandomis vakare – jie padeda subalansuoti visą sistemą ir sumažina poreikį importuoti brangią elektrą tuo metu, kai jos trūksta. Kitaip tariant, asmeninis sprendimas elektrą vartoti tada, kai ji pigesnė, tampa naudingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir visai energetikos sistemai.
Parengta pagal „Enefit“ pranešimą
