Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), kaip kompiuterių, televizorių, šaldytuvų ir mobiliųjų telefonų, atliekos yra vienas greičiausiai augančių atliekų srautų Europos Sąjungoje. Europos komisija (EK) prognozuoja, kad kasmet susidarantis šių atliekų srautas iki 2020 metų viršys 12 mln. tonų ir bus beveik trečdaliu didesnis nei 2005-aisiais (9 mln. tonų).
EEĮ atliekos yra įvairių medžiagų ir komponentų mišinys. Atliekos dėl netinkamo jų tvarkymo ir sudėtyje esančių pavojingų medžiagų gali sukelti didelių aplinkos ir sveikatos problemų. Maža to, šiuolaikinės elektronikos gamybai reikia daug ribotų ir brangių išteklių, pavyzdžiui, elektronikos gaminiams sunaudojama apie 10 proc. viso pasaulio aukso.
Norint geriau tvarkyti EEĮ atliekas ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos bei veiksmingiau naudoti išteklius, būtina pagerinti elektronikos rinkimą, apdorojimą ir perdirbimą pasibaigus šios įrangos naudojimo laikui, konstatuoja EK.
„Siekiant spręsti elektronikos atliekų problemas, ES šalyse galioja Direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo. Bendrijos šalys turi įsipareigojimą ne tik sukurti surinkimo sistemas vartotojams nemokamai grąžinti EEĮ atliekas, bet ir kasmet daugiau perdirbti bei pakartotinai naudoti elektronikos atliekų“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Susiję straipsniai:
- Jungtinės Tautos elektronikos atliekų augimą prilygino cunamiui
- Lietuvos bendruomenės surinko 50 tonų elektronikos atliekų
- Sąvartynuose vis dar apstu elektronikos atliekų
- Juvelyrikos dirbiniuose – metalai, gauti iš perdirbtų elektronikos atliekų
- Daugėja vietų nemokamai priduoti senus buitinius elektronikos prietaisus
- Didėja buitinės elektronikos surinkimo vietų skaičius
- Artėja pavasaris – metas apsivalyti nuo įvairių atliekų
- Gyventojai priduoda vis daugiau elektroninės įrangos atliekų
- Po sprogimo Gardine Nemuno vandens kokybė nepablogėjo
- 6 daiktai garaže, kuriuos galima pakartotinai naudoti ar perdirbti
- Kas atsitinka su į Lietuvą įvežamais 1,5 mln. mobiliųjų telefonų?
- 10 labiausiai pasaulyje užterštų vietovių
- Ar automobilių mokestis sumažins aplinkos taršą?
- Prisikaupė senų žaislų – kur juos dėti?
- Keičiu automobilio padangas. Ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas?
- Žinių spragoms apie rūšiavimą užpildyti sukurta informacinė sistema „Žalias katalogas“
- T. Tomilinas. Vien rūšiuoti – nebemadinga, žalioji ekonomika tampa žiedine
- K. Trečiokas: Lapkričio 1-ąją prisimindami išėjusius, neterškime amžinojo poilsio vietų
- Eglučių surinkimo vajus pasiekė neregėtų aukštumų
- „Toksika“ nemokamai surinks pavojingąsias atliekas iš 100 Lietuvos mokyklų
- Kur dingsta panaudota alyva didėjant automobilių skaičiui?
- Europa perdirbo 94 proc. naudotų padangų, o kiek Lietuva?
- Laikas keisti padangas. Kur dėti senas?
- Tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių. Kaip elgtis?
- Švenčių dekoracijos – atliekos, kurias būtina perdirbti
- Kas Lietuvoje stabdo pakartotinį drabužių vaikams naudojimą?
