Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje susidaro beveik 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir tik penktadalis jų yra oficialiai perdirbama. Jei padėtis nesikeis, 2050 metais elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs daugiau nei dvigubai, iki 120 mln. tonų.
Nors sunku prognozuoti susidariusių elektroninių atliekų kiekį, tačiau dar iki 2021 metų metinis bendras šių atliekų kiekis pasaulyje viršys 52 mln. tonų. Pagal blogiausią scenarijų 2050-aisiais elektronikos atliekų kiekis gali perkopti 120 mln. tonų per metus, prognozuoja Jungtinių Tautų universiteto Vienoje mokslininkai.
Elektros ir elektroninių įrangos naudojimo augimui yra daug faktorių. Pavyzdžiui, 2020 metais prie interneto prijungtų įrenginių skaičius sieks apie 25-50 mlrd. ir jų bus beveik triskart daugiau nei šiuo metu yra gyventojų pasaulyje. Daugiausiai prie elektronikos prietaisų naudojimo augimo prisideda besivystančios rinkos, kurios vis labiau dalyvauja pasaulio ekonomikoje.
Pagal prognozes, jei padėtis nepasikeis, iki 2040 metų anglies dvideginio išmetimas, susidarantis elektronikos (kompiuterių, nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių, monitorių, išmaniųjų telefonų ir pan.) gamybos ir naudojimo metu, pasieks 14 proc. visų išmetamų teršalų pasaulyje arba pusę viso pasaulio transporto sektoriaus išmetamų teršalų šiuo metu.
Augantis elektronikos įrenginių naudojimas reikalauja vis daugiau žaliavų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimais, iki 2060 metų žaliavų suvartojimas pasaulyje išaugs du kartus.
„Šiuo metu elektronikos atliekos yra sparčiausiai augantis atliekų srautas visame pasaulyje, kai kurios įrangos atliekos auga eksponentiškai. Jungtinės Tautos šį augimą pavadino elektronikos atliekų cunamiu. Kurios elektronikos atliekos, kaip seni kineskopiniai televizoriai, kompiuterių monitoriai ar DVD grotuvai turi toksiškų medžiagų, pavyzdžiui, švino ir yra pavojingos aplinkai. Tai – viena iš priežasčių, kodėl šios elektronikos atliekos, kaip ir nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai, buitinės technikos įranga ir pan. turi būti tinkamai sutvarkomos (perdirbamos), o ne užsigulėti rūsiuose, stalčiuose, spintose ar patekti į sąvartyną“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Elektronikos atliekas būtina rūšiuoti dar ir dėl to, kad jas perdirbus ne tik neteršiama aplinka ir išvengiama pavojaus žmonių sveikatai, bet ir taupomi gamtos ištekliai bei gamybos sąnaudos.
„Po remonto elektronikos įrenginiai ar jų dalys gali tarnauti toliau, o visuomenė turėti daugiau ekonominės naudos. Perdirbimas ir sąvartynas yra paskutiniai žiedinės ekonomikos ciklo etapai“, – teigia V. Masalienė.
Į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios elektronikos atliekos gali užteršti ne tik švinu, bet ir kitomis pavojingomis toksiškomis medžiagomis, kaip gyvsidabriu, kadmiu ar chromu. Dėl to visos elektronikos atliekos turėtų patekti pas atliekų tvarkytojus.
Gyventojai elektronikos atliekų priėmimo vietas ir sąlygas gali rasti tam skirtoje svetainėje www.atliekos.lt.
