Nors kasmet kovo–balandžio mėnesiais į krantą išmetama vis daugiau ruoniukų, tik maža dalis šalies gyventojų žino, kaip reikėtų elgtis sausumoje pastebėjus sužeistą žinduolį. Ką reikėtų daryti tokiu atveju ir ko vengti, pasakoja sergančiais ir nusilpusiais mažyliais jau daugiau nei 36-erius metus besirūpinantys Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai.
Vasario 16-ąją į jūrą paleidę paskutines dvi pernai išgelbėtas ruonių jaunikles Svilą ir Zundą, Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai jau ruošiasi priimti naujuosius „pacientus“.
Įprastai jūros bangų išmesti nusilpę ruoniukai Lietuvos pajūryje randami kovo–balandžio mėnesiais, todėl šiuo laiku vaikštant pajūryje gyventojams reikėtų būti atidesniems. Be to, ne visi žino, kaip teisingai reikėtų elgtis pastebėjus ruonių mažylį.
„Ruonį Lietuvos pajūryje gali išvysti labai retai, todėl nenuostabu, kad pastebėjus ruoniuką žmonės iškart puola su juo fotografuotis, o drąsesni – dar ir bando paglostyti. Reikėtų nepamiršti, kad ruonis vis tik yra laukinis gyvūnas, kuris negana to dar ir smarkiai nusilpęs, išsigandęs, todėl gali reaguoti agresyviai, bandyti gintis ir net įkasti jam padėti bandančiam žmogui“, – pasakoja Arūnas Grušas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.
A. Grušas pažymi, kad prie paplūdimyje pastebėto nusilpusio ruoniuko artintis nederėtų, mat mažylis gali išsigąsti ir pulti atgal į vandenį. Verčiau iškart pamačius mažylį skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir atsiliepusiam operatoriui nurodyti tikslią ruoniuko vietą, būklę bei kitas svarbias detales, pavyzdžiui, matomas žaizdas.
„Tuomet pagalbos centras susisiekia su Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojais, o mes savo ruožtu kreipiamės į Klaipėdos mieste veikiančios gyvūnų prieglaudos „Būk mano draugas“ komandą, kuri padeda pagauti ruoniuką ir atgabena jį mums. Ruoniuką pastebėjusių žmonių taip pat prašome, kad, esant galimybei, liktų netoliese iki gelbėtojams atvykstant, stebėtų ruoniuką ir apsaugotų jį nuo puolančių laukinių gyvūnų ar paukščių bei apie tinkamą elgesį informuotų ir kitus žmones“, – sako biologas.
Randamų ruoniukų skaičius auga
Nors šių metų mažyliai taps pirmąja ruonių jauniklių karta, kurie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, naujo ruoniukų sezono pradžios laukiama su nerimu.
„Pernai Lietuvos pajūryje radome 22 ruoniukus, iš kurių 3 išgelbėti nepavyko: jie buvo per daug nusilpę, sužeisti ir ligoti. Dėl įvairių priežasčių per anksti į vandenį įvaryti jaunikliai dar nemoka jame išlikti savarankiškai ir leidžiasi plukdomi srovių, o kasmet tokių nelaimėlių skaičius tik didėja“, – pastebi Laura Lupeikaitė, Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė.
L. Lupeikaitė įžvelgia tendenciją, kad didėjančiam gelbstimų ruoniukų skaičiui įtaką daro šiltėjantis klimatas. Ruonėms vedant jauniklius yra svarbu, kiek ledo dangos susidarė Baltijos jūroje. Nors ruonių jaunikliai gali būti vedami tiek sausumoje, tiek ir ant ledo, esant pakankamai ledo dangai ruonių patelėms ne tik nereikia spaustis gulyklose, bet ir ant ledo jaunikliai būna sunkiau pasiekiami sausumos plėšrūnams.
Ruoniukams surinkta jau beveik 100 tūkst. eurų
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai primena, kad šiemet išgelbėti mažyliai taps pirmąja ruonių jauniklių karta, kurie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Praėjusių metų pabaigoje atidarytame centre ruoniukams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi mažieji lauko baseinai ir didysis net 280 kubinių metrų talpos baseinas. Centro komplekse yra ir gyvūnų apžiūrų kabinetas bei operacinė.
„Įsigydami daugkartinius maišelius „Duok ruoniukui penkis“, „Lidl“ pirkėjai taip pat remia nykstančios Baltijos jūros pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimą. Kiekvienas nupirktas maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai“, – pažymi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.
Paramos suma jau artėja prie 100 tūkst. eurų ribos – nuo pat projekto „Duok ruoniukui penkis“ pradžios 2021 m. vasarą surinkta daugiau nei 96 tūkst. eurų.
