Sekmadienis, 23 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Ministrai sutarė spartinti „Rail Balticos“ jungtį

www.alkas.lt
2023-01-24 08:30:18
112
PERŽIŪROS
12
Transporto ministrų susitikimas | sumin.lrv.lt

Transporto ministrų susitikimas | sumin.lrv.lt

Baltijos šalių transporto ministrai, pirmadienį susitikę Taline, sutarė stiprinti bendradarbiavimą siekiant gerinti tarpusavio ir tarptautines logistikos jungtis, tarėsi ir svarstė galimybes pradėti susisiekimą keleiviniais traukiniais tarp Baltijos šalių sostinių. Taip pat sutarta spartinti europinio geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimą. Lietuva, Latvija ir Estija sieks kartu plėtoti šiaurės–pietų krypties transporto koridorių, kad atsirastų papildomos transporto jungtys su Ukraina.

M. Skuodis pirmadienį Estijos sostinėje susitiko su Latvijos ir Estijos transporto ministrais Janiu Vitenbergu ir Riina Sikkut, su jais po susitikimo pasirašė susitikimo susitarimą.

Ministrai aptarė galimybę pradėti susisiekimą keleiviniais traukiniais nuo Vilniaus iki Rygos ir Talino dar iki nutiesiant „Rail Balticą“. Iš Lietuvos pusės toks traukinys galėtų pradėti kursuoti artimiausiu metu, bet tam, ministro M. Skuodžio teigimu, reikalingas bendras visų Baltijos šalių sutarimas.

„Toks traukinys natūraliai papildytų 2022 m. gruodį atidarytą maršrutą traukiniais nuo Vilniaus iki Varšuvos ir Krokuvos. Keleivinis traukinys, jungiantis Baltijos šalių sostines dar iki nutiesiant „Rail Balticą“, ne tik padidintų gyventojų keliavimo galimybes, bet ir prisidėtų prie aplinkai draugiško geležinkelių transporto plėtros“, – sakė M. Skuodis.

Estijos ministrė R. Sikkut pritartų tokio traukinio regione atsiradimui: „Viena iš prielaidų stiprinti ekonominius ryšius yra moderni transporto infrastruktūra, todėl „Rail Balticos“ užbaigimas yra mūsų didžiausias geopolitinis ir ekonominis prioritetas. Tačiau, kol „Rail Baltica“ tiesiama, galėtume svarstyti galimybę vežti keleivius esamu geležinkelio maršrutu Vilnius–Ryga–Talinas.“

„Vertiname diskusijas dėl keleivių vežimo geležinkeliais plėtros Baltijos šalyse. Reikia susitarti, kokiomis sąlygomis tai galtų įvykti, ir naudotis jau esamais maršrutais, juos atitinkamai koreguojant“, – sako Latvijos susisiekimo ministras J. Vitenbergas.

M. Skuodis su Latvijos ir Estijos kolegomis aptarė ir Baltijos šalims bei visai Europos Sąjungai (ES) svarbaus geležinkelių infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą. Pasak Lietuvos susisiekimo ministro, mūsų šalis savo dalį stengsis pabaigti kuo anksčiau ir susijungti su Lenkija iki 2028 m.

„Lietuvos tikslas – 2024 m. būti padarius didžiąją dalį darbų europietiškiems bėgiams iki Panevėžio ir pasirengus statyboms visose kitose atkarpose. Sparčiai ir sklandžiai nutiesti europinę geležinkelio liniją visame regione itin aktualu, siekiant užtikrinti platesnes keleivių ir krovinių vežimo galimybes, drauge įvertinant šiuo metu ypač aktualias nacionalinio saugumo reikmes“, – pabrėžė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Šių metų pradžioje Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendrąja Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ pateikė paraiškas gauti papildomą ES finansavimą europinės vėžės „Rail Balticai“ įgyvendinti. Bendra trijų Baltijos šalių paraiškos vertė siekia 1,15 mlrd. eurų, iš kurių tiesioginė Lietuvos dalis – 400 mln. eurų. Baltijos šalių ministrai taip pat akcentavo, kad tuo pačiu metu, kai intensyvinamos „Rail Balticos“ statybos, kartu reikia parengti bendrą Baltijos šalių planą dėl koordinuoto Baltijos šalių geležinkelių tinklo perėjimo prie Europinės vėžės standarto. Be to, artimiausiu metu bus sudaryta bendra darbo grupė (Task Force) Baltijos šalių geležinkelių sektoriaus nepriklausomumui padidinti.

Susitikime taip pat pažymėta, kad Baltijos šalys turi bendradarbiauti, siekdamos plėtoti Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų transporto koridorių bei papildomas jungtis ir taip gerinti susisiekimą tiek su Vakarų Europa, tiek ir Ukraina. 2022 metais, nuo karo Ukrainoje pradžios, „Lietuvos geležinkeliai“ jau aptarnavo apie 150 traukinių tarp Lietuvos ir Ukrainos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Siekia išnaudoti visas „Rail Balticos“ galimybes
  2. Raginama spartinti „Rail Baltica“ įgyvendinimą
  3. Lietuva prašo paramos „Rail Balticos“ statyboms
  4. Žinoma „Rail Balticos“ ruožo Kaunas–Vilnius vieta
  5. Pristatyti „Rail Balticos“ ruožo planai
  6. Pristatyti dar vieno „Rail Balticos“ ruožo pasiūlymai
  7. „Rail Baltica“: kas svarbu Marijampolės regionui?
  8. „Rail Baltica“ „pajudėjo“ Latvijos link
  9. Dėl „Rail Baltica“ vėžės – Vilniaus pasiūlymai
  10. „Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių
  11. Prasidėjo „Rail Baltica“ ruožo Latvijos sienos link statybos darbai
  12. „Rail Baltica“: Panevėžio lūkesčiai ir poreikiai
  13. Su „Rail Baltica“ planais supažindinama visuomenė
  14. „Rail Baltica“ tiesiama Latvijos link
  15. Pasirašyta „Rail Baltica“ rangos darbų sutartis

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. P.Skutas says:
    4 metai ago

    Nejaugi nesuprantama, kad reikalinga ne tik atkurti susisiekimą traukiniais Vilnius- Ryga- Talinas per Šiaulius, bet ir patį “Rail Baltica” maršrutą per Lietuvą įrengti ant šios jau esančios linijos pylimo, ją atitinkamose vietose reikiamai pakoreguojant, kad tokiu atveju “Rail Baltica” maršrutas netaptų nutolintas nuo Lietuvai taip svarbių Kaipėdos uosto ir eitų per sostinę Vilnių. Toks pakeitimas nepablogintų ir Kauno europinio susisiekimo padėties sujungus jį europine apie 15 km. atšakėle su Jonava. Beje, tokiu atveju ataška į Klaipėdą nuo “Rail Baltica” maršruto galėų būti tiestina nuo Šiaulių, į Panevėžį – nuo Radviliškio. Turint geležinkelį nuo Latvijos iki Kauno per Šiaulius, jo tiesimas iki Kauno dar ir per Panevėžį, išperkant jam derlingiausias vidurio Lietuvos žemes, yra valstybiškai nepaiškinimas sprendimas.
    Beje, valstybei yra aktualus ir geležinkelių sujungimo su Lenkija vietos klausimas. Matyt, Lietuvai ekonominiais ir saugumo sumetimais būtų tikslinga turėti nors pora tokių vietų. Kadangi galimybė iš Baltijos šalių vykti į Lenkiją yra tik per Balstogę (kito kelio iš Lietuvos geležinkeliais nėra), taigi arčiausias kelias iki jos būtų, jeigų abiejų šalių geležinkeliai susijungtų netoli Kapčiamiesčio. Be to, ši vieta ne tik geografiškai, bet ir ekonomiškai būtų tinkamiausia dar ir dėl to, kad yra svarbus susisiekimas Baltijos šalių uostams su Ukraina. Tad kodėl nesirūpinus konkrečiai susisiekimo su Druskininkais atkūrimu ir jo pratęsimu susitarus su Lenkija iki jai ten tinkamiausios vietos, juolab, kad tokiu atveju ir “Rail Baltica” maršrutas keleiviams nuo Vilniaus iki Balstogės sutrupėtų apie 200 km., be to, mažiau arba visai nereikėtų išpirkti žemės, kadangi geležinkelio pylimas iki Drusininkų yra.
    Tačiau, kaip matyti, iš susitikimo Taline, ministras šių svarbių Lietuvai ir Baltijos šalims kausimų kokrečiai nebekelia, regis, jų nekėlė ir lankydamasis Lenkijoje.

    Atsakyti
    • dar says:
      4 metai ago

      Manau, daug svarbesnis klausimas yra Lietuvos rytinės ir pietinės sienos stiprinimas. Vietoje to, kad skubiai vykdyti priešraketinių ,priešlėktuvinių prieštankinių sistemų įrengimą visu Lietuvos pasieniu ( ypač pietrytiniu) , planuojamas “ministerijų miestelio” projektas…Be to inovacijų ministerija berods planuoja skrydžius į kosmosą? Dar betrūksta kaitalioti RAIL BALTICA projektą- prieš jo kaitaliojimus berods buvo ir Latvija bei Estija? Negi nepasimokyta iš 1991m. įvykių, kai šiokia tokia decentralizacija padėjo išlaikyti informacinį ryšį su laisvuoju pasauliu ? Gal Ukrainos pavyzdys paspartins Lietuvos gynybos planų įgyvendinimą?

      Atsakyti
      • P.Skutas says:
        4 metai ago

        Apie Latvijos ir Estijos pozicijas dėl “Rail Baltica” maršruto per Lietuvą viešos informacijos kaip ir nėra. Antai , Estijos prezidentas 2013 m. vizito į Lietuvą metu pareiškė, kad šio geležinkelio naudą Baltijos šalims mato tik iš sostinių susisiekimo greitąja “Rail Baltica”‘. Butkevičiaus valdymo metu po Vilniuje vykusio pasitarimo, kuriame buvo svarstomas ir maršruto Lietuvoje klausimas, Estijos ministras viešai pareiškė, kad Lietuvos valdžioje yra kvailių.
        Akivaizdu, kad nesant maršruto per Vilnių didžioji Baltijos turistų srauto dalis atitektų Talinui ir Rygai. Tas pats su kroviniais Klaipėdai neturint europinės vėžės uostas tampa izoliuotas, kadangi Ryga, Talinas , o iš kitos pusės -Gdanskas,juos turėtų (Palemono centrinis intermodalis terminalasjuos skirstytų). Šiais atžvilgiais Lietuvos pasirinktas maršrutas Latviją su Estija tenkino, gal dėl to Estijos ministras ir pašiepė Lietuvos valdžią, pasakydamas, kad joje yra kvailių. Tai va kokioje padėtyje atsidurta dėl to maršruto. Ar ne dėl tų aplinkybių ministerija maršruto klausimu viešai nekomunikuoja.

        Atsakyti
        • Deja says:
          4 metai ago

          Matyt,tuometis Estijos premjeras ir dabar būtų teisus,nes kai kas galimai nesupranta,kad dabar svarbiausias yra Lietuvos gynybos klausimas.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            4 metai ago

            Jums tai suprantant, derėjo pridurti, bet tai padarau aš, kad už tuos iš ES gaunamus 400 mln. reikalinga ne dėl greitojo geležinkelo tiesimo tarp Kauno ir Panevėžio krapštytis, o reikalinga jį tiesti nuo Lenkijos sienos prie Kapčiamiesčio, pro Rūdininkų poligoną, sostinę Vilnių, Pabradės poligoną, mažiausiai iki Švenčionęlių, t.y. taip padidinti Lietuvos Pietryčių dalies gynybos karinį judrumą visame šiame nesaugiausiame ruože.
            Daryti tokį pakeitimą, matyt, galima laikyti rinkėjų reikalavimu Susisiekimo ministrui. .

  2. niekaip says:
    4 metai ago

    nesuprantu, kam reikalinga ta reilbaltika? Šiandien, o ne vakar, tikslas koks? Į Rygos turgų, į Varšuvos turgų? Ar tai nėra jau pasenęs projektas? Kitas klausimas, tai lėšų įsisavinimas… Tai iš Vilniaus į Rygą su persėdimu? Na, jau, na, jau, geriau jau autobusu ar savo automobiliu. Iš Turniškių į geležinkelio stotį, ten į traukinį, po to persėsti? Košmaras. Kiek laiko užimtų vien plačiąja Antakalnio gatve? Kai gali sėsti į Panamerą ir tiesiai šauti link Rygos turgaus pigesnių kiaušinių ar šprotų.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Kai yra geležinkelis, labai patogu greitai permesti didžiules karines pajėgas ten, kur sumanyta. Ir ne tik mums – ir kaimynams patogu. Kad ir kokiais tikslais.

      Atsakyti
      • O says:
        4 metai ago

        vėžė bus rusiška? Ar kitokia?

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          4 metai ago

          Vakarietiška, manau? Bet ar tai ką keičia? Tik šiek tiek laiko sugaištama pakeisti „orientaciją”…

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            4 metai ago

            Vėžės esmė yra traukinio greitis ja važiuojant. Dabar Lietuvoje greičiausia vėžė yra iki 120 km/val., o tiesiama naujoji europinė būtų 249 km/val. Taigi tada Kaunas būtų pasiekiamas per 30 minučių, Ryga per 1 val 15 min. ir t.t.
            Greitoji vėžė skirta keleiviams pervežti, tačiau Vilnius, kuris duotų pagrindinį keleivių srautą, Lietuvos valdžių yra paliktas už 100 km. nuo šios vėžės maršruto. Tai akivaizdi Vilniaus kaip Lietuvos sostinės izoliavimo politika. Ar tai čia Lietuvos valstybės interesai (! ?)…

    • deja says:
      4 metai ago

      Manau,labai reikėtų “izoliuoti” nuo grėsmės iš rytinės pusės šiuolaikinėmis priešraketinėmis sistemomis.

      Atsakyti
  3. ar sąstato greitis says:
    4 metai ago

    priklauso nuo vežės pločio??? Mes kalbame apie plotį: 1435 mm arba 1520 mm. Paskutinysis sakinys: ne valstybės, o valdžios interesai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

KU Botanikos sodas
Kultūra

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas kviečia išlydėti vasarą lėčiau su „Ievaro tiltais“

2026 08 23
Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje
Gamta ir žmogus

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka
Kultūra

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
Etninė kultūra

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“
Istorija

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys
Kultūra

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Istorija

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Audra, namas
Gamta ir žmogus

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21
Neries krantinė
Lietuvoje

Sostinėje prasidėjo A. Goštauto gatvės atnaujinimas 

2026 08 21
Sveikata
Lietuvoje

Po pertraukos atnaujintos derybos dėl medikų atlyginimų

2026 08 21
Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda
Gamta ir žmogus

Kelio darbai automagistralėje A1 tęsiasi: kaip išvengti spūsčių?

2026 08 21
Montuojamos apsaugos apuokams
Gamta ir žmogus

ESO Šiauliuose toliau stiprina apuokų apsaugą

2026 08 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gabalėliai Lietuvos apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Vytis Čiubrinskas apie lietuvių išeivijos salas apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Saulės Vilna apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rugpjūčio 23-iosios horoskopas: aiški dienos tvarka padės išvengti bereikalingų ginčų
  • Klaipėdos universiteto Botanikos sodas kviečia išlydėti vasarą lėčiau su „Ievaro tiltais“
  • Kaip laikyti vasaros derlių, kad jis nesugestų per anksti?
  • Kodėl elektromobiliai vis dar yra turtingesnių regionų pasirinkimas?

Kiti Straipsniai

Traukinys

Dėl geležinkelio darbų laikinai keisis dviejų maršrutų traukinių tvarkaraščiai

2026 08 21
Pietrytinis aplinkkelis

Atveriama nauja Pietrytinio aplinkkelio trasa ir tiltas per Kauno HE

2026 08 19
Automobilis BMW

Lizingu įsigyjamų automobilių amžius Lietuvoje mažėja

2026 08 17
Pietinis aplinkelis

Keičiama eismo tvarka Ateities plento transporto mazge Kaune

2026 08 17
Krovininiai automobiliai

Apklausa: dauguma už tai, kad sunkiasvoriai būtų apmokestinami pagal keliams daromą poveikį

2026 08 05
Kelias Vilnius–Panevėžys

Per pusmetį į Valstybinį kelių fondą surinkta apie 90 mln. eurų

2026 08 03
Karinė technika

Iš Valstybės gynybos fondo kariniam mobilumui – beveik 90 mln. eurų

2026 07 30
Autobusas

Į Panevėžį – su vienu jungtiniu bilietu visai kelionei

2026 07 27
Autobusas

Savivaldybėms – 141 naujas autobusas

2026 07 20
Traukinys

Keliaujant traukiniais Vilnius–Klaipėda–Vilnius – iki 40% pigesni traukinio bilietai

2026 07 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Gabalėliai Lietuvos apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Vytis Čiubrinskas apie lietuvių išeivijos salas apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Saulės Vilna apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • m apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
Kitas straipsnis
Matematika | pixabay.com nuotr.

KTU docentė B. Narkevičienė: gebėjimai mokytis ir logiškai mąstyti yra pranašesni už gebėjimą ieškoti atsakymų internete

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai