Antradienis, 15 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Įdomūs senoviniai receptai Kūčių ir Kalėdų stalui

www.alkas.lt
2022-12-24 07:00:58
0
Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Ruošiant šventinį stalą norisi nustebinti artimuosius išskirtiniais patiekalais? Įdomių skonių ir sumanymų toli ieškoti nereikia – Lietuvos dvarų virtuvė gali tapti egzotiška gastronomine kelione.

Ilzenbergo dvaro direktorė Diana Jokimčienė kviečia išbandyti įdomiausius ir lengvai paruošiamus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų pamėgtų patiekalų receptus.

Gausiai dėkite prieskonių

Viduramžiai baigėsi, kai ieškodami naujų kelių ir galimybių atsigabenti daugiau prieskonių keliautojai atrado naujus žemynus.

Prieskoniai buvo vertinami visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė.

„Lietuvos dvaruose viduramžiais buvo skanaujami tiek iš svečių šalių atsivežti prieskoniai, tokie kaip muskatas, imbieras, cinamonas, šafranas, pipirai, tiek ir Lietuvoje rinktos prieskoninės žolelės, kurios svečiams iš užsienio kėlė nuostabą – tai čiobreliai, kaparėliai, krienai, petražolės, garstyčios, krapai, šalavijai, kadagių uogos ir net ąžuolo lapai.

Kuo daugiau prieskonių įdėta į patiekalą, tuo didesnis prestižas, nes atvežtinių prieskonių turėti galėjo tik turtingieji.

Dėl to daugelis patiekalų buvo gana aštrių skonių“, – dalijosi D. Jokimčienė.

Lietuvos valdovai mielai ragaudavo ir svogūnais bei česnakais gardintus patiekalus, kurie Vakarų Europos kilmingųjų buvo laikomi prasčiokų prieskoniais.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad daug buvo perkama ir druskos, ji padėdavo užkonservuoti daržoves ir mėsą, o saldumui išgauti pasitarnaudavo medus.

Svečius pagerbkite duona ir vynu

Duona nuo seniausių laikų buvo laikoma šventa, jos netrūko tiek ant valstiečių, tiek ant didikų stalo.

XV amžiuje, kai įkurtas Ilzenbergo dvaras, duona buvo naudojama ir vietoj pinigų – ja pirkliai susimokėdavo dalį mokesčių.

„Duona ir midumi garbingus svečius vaišindavo net ir Lietuvos valdovai. Dar ir šiandien jaunavedžius sutinkame su duona, druska ir tauriuoju gėrimu, šis paprotys yra labai senas.

Vynas Lietuvoje buvo importinis gėrimas, tik vėliau pradėtas gaminti ir vietinių žinovų, todėl taip pat puikiai tinka garbingiems svečiams pavaišinti, patiekiamas didžiųjų švenčių metu.

Stengdamiesi išlaikyti papročius, Ilzenbergo dvare gaminame vyną iš čia išaugintų vynuogių, uogų ir vaisių, midų, lankytojams siūlome paragauti čia keptos naminės duonos“, – sakė D. Jokimčienė.

Naminė duona puikiai tinka ant Kalėdų stalo, ji buvo naudojama kaip apeiginis patiekalas – dėkodamas už turtingus metus, šeimininkas ją lauždavo ir dalindavo visiems susirinkusiems prie stalo.

Atėjus krikščionybei, duoną pakeitė kalėdaičiai. Šiandien Ilzenbergo dvare taip pat kepama naminė duona, šakočiai, gaminami kiti skanėstai iš čia pat užaugintų ekologiškų gaminių.

Rūmai žiemą | Ilzenbergo dvaro nuotr.
Rūmai žiemą | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Už stalo – tolerancija

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo turbūt vienintelė valstybė Europoje, kuri jau viduramžiais rodė pagarbą kitataučiams, kito tikėjimo ir pažiūrų žmonėms.

Didelėje lietuvių sukurtoje valstybėje darniai gyveno žydai, totoriai, karaimai, slavai, pagonys ir katalikai.

„Istoriniai šaltiniai rodo, kad Lietuvoje net pasninko metu kito tikėjimo svečiams per puotas buvo atskirai patiekiami mėsos patiekalai, tokia tolerancija stebino Vakarų europiečius.

Net didžiųjų švenčių metu tiek dvaruose, tiek prie valdovo stalo galėjo puotauti skirtingų pažiūrų gyventojai. Tai – išskirtinis Lietuvos paprotys, kurį galime tęsti“, – pasakojo D. Jokimčienė.

Kilmingųjų stalas taip pat atspindėjo vietos papročius ir išskirtinumą. Čia netrūko paprastų, vietinei virtuvei būdingų patiekalų – virtos sriubos iš vietinių augalų, patiekiamos ropės, grybų patiekalai.

Anot D. Jokimčienės, net Radvilų meniu buvo paprasta rūgštynių sriuba. Ilzenbergo dvare siūlomi tradiciniai vištienos, jautienos sultiniai.

Lietuvoje daugiausia buvo naudojama stambių galvijų mėsa, bet netrūko ir kiaulienos, paukštienos.

Ką pasigaminti šventėms?

Per šventes svečius galite nustebinti keliais nesudėtingais patiekalais, menančiais dvarų klestėjimo laikus Lietuvoje.

D. Jokimčienė dalijosi Kūčioms labai tinkančiu įdarytos lydekos receptu, kuris siekia XVII amžių:

„Į lydekos vidų įdedama piene mirkytos baltos duonos, sutrintų migdolų, pipirų, muskato, serbentų cukruje, žalio kiaušinio mišinys.

Lydeka kepama gausiai ir dažnai laistant išsiskiriančiu sultiniu, patiekiama su padažu“.

Nepatikėsite, bet dabar nuo Kalėdų neatsiejami meduoliai pasaldino ir dvarininkų gyvenimą.

Medus buvo lengviausiai prieinamas saldiklis, cukrų tekdavo gabenti iš užsienio, todėl jis buvo pakankamai brangus.

O medaus dėl Lietuvoje klestėjusio bičiulystės papročio netrūko.

„Meduoliai buvo paprasti – šiltas, skysto pavidalo medus sumaišomas su turimais prieskoniais, tuomet beriama nerupių kvietinių miltų ir minkoma tol, kol tešla nelimpa prie rankų.

Iš tokios paprastos tešlos iškočiojamas piršto storio lakštas, išpjaustomos meduolių formelės ir kepama. Tokius kepinukus svarbu laikyti dėžutėje, kad nesukietėtų“, – patarė D. Jokimčienė.

Lietuvoje grikiai yra viena iš išskirtinių kultūrų, kurių ir dabar daugelyje užsienio šalių nerasite parduotuvėse. Grikiniai patiekalai yra skanus kultūros paveldas.

Kūčioms tiks senovinė košė su grybais, D. Jokimčienė dalijasi, kaip ją pagaminti:

„Grikių kruopas reikia užpilti stikline ištirpinto sviesto, įdėti druskos ir smulkiai pjaustytų virtų baravykų.

Visa tai reikia užpilti sultiniu, kuriame baravykai virė, kad visiškai apsemtų kruopas. Košę reikia pusantros valandos virinti troškinimui skirtame puode“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prezidentė pasveikino Tautą Kūčių ir Kalėdų proga (video)
  2. Belaukiant Kūčių vakaro
  3. Duonai – garbingiausia Kūčių stalo vieta
  4. Kūčių vakaras nepaprastas – burtai atskleidžia ateitį
  5. N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai
  6. Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas?
  7. Nepelnytai pamiršti 3 tradiciniai Kūčių patiekalai
  8. N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės
  9. Kūčių stalas mūsų tradicijoje
  10. K. Aleknaitė. Kūčių vakaras pagal protėvių papročius
  11. Kodėl po Kūčių nereikia skubėti nurinkti stalo? (video)
  12. J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba
  13. Iš kur atkeliauja Kalėdų Senelis?
  14. J. Vaiškūnas. Tepražysta Kalėdų rožė
  15. M. Kundrotas. Nušventintų Kalėdų belaukiant

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Koncertas Lietuva – Japonija
Kultūra

Lietuva – Japonija: muzikinis dialogas

2025 07 15
Lietuvos respublikos vyriausybė
Kalba

Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo

2025 07 15
LRT Radijo laidų ciklas „Atrask Lietuvą"
Lietuvoje

Žinomai radijo žurnalistei Jolantai Jurkūnienei paskirta M. Šalčiaus premija

2025 07 15
Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai
Užsienyje

Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai: „Sąjungininkai mokės, JAV uždirbs“

2025 07 14
Laivas „Rytas“ | Vilniaus savivaldybės nuotr.
Lietuvoje

Į Vilnių atvyko pirmasis elektrinis keleivinis laivas

2025 07 14
Liūtis
Gamta ir žmogus

Per liūtį Klaipėdoje iškrito 58 % mėnesio kritulių

2025 07 14
Notaras
Lietuvoje

Po Valstybės kontrolės – teigiami pokyčiai notarų veikloje

2025 07 14
Elektrobusai
Lietuvoje

Klaipėdos gatvėse – nauji elektrobusai

2025 07 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Vilniaus savivaldybė atsisako pateikti duomenis Audito komitetui
  • nuomonė apie Tyrimas atskleidė, kas lietuviams suteikia daugiausia saugumo
  • Mikabalis apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • Rimgaudas apie Tyrimas atskleidė, kas lietuviams suteikia daugiausia saugumo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuva – Japonija: muzikinis dialogas
  • Prieš 100 metų Antano Gustaičio ANBO-I pakilo į orą
  • K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo

Kiti Straipsniai

Koncertas Lietuva – Japonija

Lietuva – Japonija: muzikinis dialogas

2025 07 15
Prieš 100 metų Antano Gustaičio ANBO-I pakilo į orą | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Prieš 100 metų Antano Gustaičio ANBO-I pakilo į orą

2025 07 15
Lietuvos respublikos vyriausybė

Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo

2025 07 15
Edmundo Žiauberio (1932–1985) piešinys „Durbės mūšis“ (1958)

Pergalei prie Durbės – 765 metai!

2025 07 15
LRT Radijo laidų ciklas „Atrask Lietuvą"

Žinomai radijo žurnalistei Jolantai Jurkūnienei paskirta M. Šalčiaus premija

2025 07 15
Alergija

Alergijos vis labiau jaunėja ir dažnėja

2025 07 14
„Atrastoji Latvija“ kviečia iš naujo pažinti šalį

„Atrastoji Latvija“ kviečia iš naujo pažinti šalį

2025 07 14
Knygos „Istorija vizgina uodegą“ pristatymas ir kūrybiniai užsiėmimai | lnm.lt nuotr.

Knygos „Istorija vizgina uodegą“ pristatymas ir kūrybiniai užsiėmimai

2025 07 14
Vaisiai

Ar tikrai valgote tai, kas kūnui vasarą naudingiausia?

2025 07 13
Būstas | IKEA nuotr.

Kaip susikurti jaukią užuovėją namuose?

2025 07 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Vilniaus savivaldybė atsisako pateikti duomenis Audito komitetui
  • nuomonė apie Tyrimas atskleidė, kas lietuviams suteikia daugiausia saugumo
  • Mikabalis apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • Rimgaudas apie Tyrimas atskleidė, kas lietuviams suteikia daugiausia saugumo
  • pritariu apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Paskaitos apie etnografinių regionų papročius | Etninės kultūros globos tarybos nuotr.

Paskaitos apie etnografinių regionų papročius

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai