Rugpjūčio 29-ąją Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks konferencija „Į(si)galink: ugdau vaiką, turintį didelį mokymosi potencialą“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sumanytas renginys pirmiausia skirtas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, mokyklų administracijų darbuotojams, bet bus naudingas ir gabius vaikus auginantiems tėvams.
Konferencijoje bus aptariami iššūkiai, su kuriais mokytojai susiduria ugdydami gabius vaikus.
Edukologai, psichologai ir kiti žinovai supažindins su būdais, kurie padės atskleisti mokinių, turinčių dideles mokymosi galimybes, gebėjimus, dalysis darbo su tokiais vaikais patirtimi.
Iššūkis ar dovana?
Psichologė, įmonės „Galimybių arsenalas“ vadovė Jūratė Bortkevičienė konferencijos dalyvius intriguos klausimu, ar itin gabus vaikas mokytojui yra iššūkis, ar dovana. Ji įsitikinusi, kad atsakymas priklauso nuo požiūrio.
„Įsivaizduokite, kad neturite vairuotojo teisių, o gaunate dovanų svajonių automobilį.
Kokie bus jūsų jausmai? Liūdėsite, kad nemokate vairuoti, o gal tuojau pat pradėsite lankyti vairavimo kursus, kad galėtumėte džiaugtis dovana?
Panašiai ir su gabiu mokiniu – ar jis taps našta, ar įkvėpimu, priklauso nuo paties mokytojo“, – įsitikinusi J. Bortkevičienė.
Psichologė sako, kad pirmiausia reikia gebėti atpažinti gabų vaiką, o tai ne visada paprasta. Gabūs gali būti ne tik tie, kurie turi stiprią motyvaciją mokytis, daug klausinėja ir visada kelia ranką.
„Gabūs vaikai gali būti labai jautrūs, emociškai pažeidžiami. Turintys disleksiją ir disgrafiją taip pat gali būti labai gabūs, bet jie dažnai laikomi tinginiais ir nurašomi kaip beviltiški,– pastebi psichologė.
– Jeigu manai, kad toks mokinys tik kelia rūpesčių, nesunkiai jį sužlugdysi. Jei matai giliau ir plačiau, jis tau gali tapti tikra dovana.“
Kaip sudominti matematika?
Vilniaus licėjaus matematikos mokytojas Rokas Ridzevičius džiaugiasi, kad jo mokiniams netrūksta nei motyvacijos, nei gabumų.
Todėl pagrindinis iššūkis jam yra pamokos turinį pateikti taip, kad mokiniams būtų pakankamai įdomu, bet ir ne pernelyg sudėtinga, kad nesinorėtų pasiduoti.
Konferencijoje R. Ridzevičius dalysis savo patirtimi, kaip klasėje sukurti aplinką, kurioje visi jaučiasi gyvenantys matematika ir geba mokytis vieni iš kitų.
„Matematika yra toks mokslas, kad rezultatų gali pasiekti tik tada, kai ilgai ir kryptingai dirbi.
Todėl svarbu, kad mokiniams pamokoje būtų įdomu, kad jie patirtų, jog spręsti matematikos uždavinius yra smagu“, – sako mokytojas.
O ką daryti, kai klasėje vos vienas kitas yra gabus matematikai? R. Ridzevičius pataria gabiausiems duoti savarankiškai spręsti sudėtingesnių uždavinių, o tuo metu dirbti su kitais.
„Matematikos uždaviniuose paslėpta gudrybių, gabiam mokiniui smagu pačiam jas išsiaiškinti.
Kuo daugiau jis išsprendžia tokių uždavinių, tuo labiau plečiasi jo matematinis mąstymas“, – sako mokytojas.
Paklaustas, kodėl šiais metais valstybinis matematikos egzaminas trečdaliui Lietuvos vaikų tapo neįkandamas, mokytojas sako, kad, jo manymu, užduotys nebuvo sudėtingesnės nei ankstesniais metais.
„Labiausiai pakenkė karantinas, mokiniams buvo sudėtinga sistemingai dirbti.
Kita vertus, šiuolaikiniams mokiniams vis sunkiau mokytis ir koncentruoti dėmesį, nes jie turi daug veiklų ir pašalinių stimuliatorių, o matematika, kaip minėjau, reikalauja nuoseklaus darbo“, – sako R. Ridzevičius.
Konferencija „Į(si)galink: ugdau vaiką, turintį didelį mokymosi potencialą“ rugpjūčio 29 d. nuo 10 val. bus tiesiogiai transliuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos „YouTube“ kanale.
