Mokyklų pertvarka savivaldybėse: klausimai ir atsakymai

Kodėl priimti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai?

Norima sukurti geriausias sąlygas visiems mokiniams kokybiškai mokytis, o mokytojams – dirbti normaliais krūviais ir gauti adekvačius atlyginimus.

Vyriausybės sprendimo dėl mokyklų tinklo stiprinimo tikslas – sumažinti kokybės skirtumus tarp mokyklų, pagerinti kokybiško ugdymo prieinamumą, užtikrinti mokiniams dalykų ir būrelių pasirinkimą.

Mažose klasėse III–IV gimnazijų klasių mokiniai neturi daug variantų, ką rinktis iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo, renkasi tik minimumą, kurį išgali pasiūlyti mokykla.

Nedidelės ir popamokinių užsiėmimų pasirinkimo galimybės. Į nedideles mokyklas sunku pritraukti mokytojų, nes nėra galimybės sudaryti tenkinantį darbo krūvį – daugelis dirba mažesniu nei pusės etato krūviu, todėl negali gauti gero atlyginimo.

Mokytojui 0,9 etato ir didesnis krūvis dažnai susidaro tik tada, kai mokykloje mokosi apie 400 ir daugiau mokinių.

Kokie nauji reikalavimai mokykloms atsiranda nuo rugsėjo 1 d.?

Neformuojamos jungtinės 5–8 klasės, kai kartu mokosi skirtingų klasių mokiniai.

5–8 klasėje turėtų mokytis ne mažiau kaip 8 mokiniai. Gali pasitaikyti atskirų atvejų, kai mokyklos vienoje klasėje mokinių skaičius mažesnis negu 8 mokiniai. Tokiu atveju tą vieną klasę bus galima formuoti ir finansuoti savivaldybės lėšomis.

Mažos mokyklos, turinčios iki 60 mokinių, pertvarkomos į padalinius arba sujungiamos į jungtines mokyklas. Yra keletas jau veikiančių ir pasiteisinusių variantų.

Pvz., Pasvalio r. savivaldybėje – mokykladaugiafunkcis centras: viename darinyje veikia vaikų dienos centras, visos dienos mokykla, bendruomenių namai, vasarą rengiamos vaikų užimtumo programos.

Prienų rajone – mokykla su specialiojo ugdymo skyriumi – tos pačios savivaldybės, tos pačios mokyklos dalis vaikų ugdomi bendrosiose klasėse, dalis – lavinamosiose, rengiamos bendros veiklos.

Jungtinė mokykla Šiaulių rajone: kelios mokyklos sudaro vieną juridinį vienetą, valdymo procese dalyvauja lygiavertėmis sąlygomis, vykdomos svarbios švietimo paslaugos pagal vietovę, rengiamos bendros veiklos.

Taip pat įteisinta ir gali būti rengiama bendra, kelių savivaldybių išlaikoma mokykla, pasirašoma kelių mokyklų jungtinės veiklos sutartis.

Maža mokykla neišgali pasiūlyti mokiniams ne tik daugiau pasirenkamųjų dalykų, bet dažnai stokoja ir įvairios įrangos, laboratorijų, neformaliojo vaikų švietimo galimybių.

Kaip rodo savivaldybių patirtis, jungtinės mokyklos dalijasi visais ištekliais, mokiniai reguliariai pavežami iki laboratorijų, popamokinių užsiėmimų. Koks kiekvienai savivaldybei geriausias variantas, nusprendžia ji pati.

Kodėl vis reikia keisti mokyklų tinklą?

Mokyklų tinklas – įstaigų išsidėstymas savivaldybės teritorijoje – nuolat kinta dėl demografinių priežasčių. Mokyklų steigėjos savivaldybės kasmet atnaujina mokyklas, jei yra poreikis – kuria naujas mokyklas, paprastai didžiuosiuose miestuose, kur gyventojų skaičius auga.

Deja, tendencijos augimo nerodo. Kasmet duris atveria keliomis dešimtimis mažiau mokyklų, ypač kaimiškose vietovėse. 2016–2020 metais kas aštuonias dienas buvo uždaroma po vieną mokyklą.

Galima laukti, kol mokykla visai nebeturės vaikų, tačiau tokiu atveju paskutinieji likę mokiniai tampa padėties įkaitais.

Kodėl negali veikti kelis ar keliolika mokinių turinčios mokyklos?

Ugdymas nėra tik mokymas skaičiuoti ir rašyti. Tai ir socialiniai įgūdžiai, bendravimas su kitais, būreliai, akiračio plėtra. O tam reikia daugiau vaikų, naujoviškų mokymo priemonių, sporto salių, atskirų dalykų mokytojų.

Visa tai neįmanoma labai mažoje mokykloje, vaikui nesudaromos galimybės tobulėti ir pasiekti tokių pačių pasiekimų kaip jo bendraamžiams didesnėje ir aprūpintoje mokykloje.

Mažoje mokykloje neužtikrinama ir švietimo pagalba. Tam, kad mokykla turėtų psichologo, socialinio mokytojo ar kito švietimo pagalbos žinovo etatus, joje turėtų mokytis 400 vaikų.

Neretai mažesnėse mokyklose šie žinovai dirba dalimi etato, bet ten, kur vaikų tik keliolika visoje mokykloje, – žinovų pagalba tampa sunkiai prieinama.

Ne pirmus metus stebimas atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokinių pasiekimų, kai kur tas skirtumas gana ryškus net tarp tos pačios savivaldybės skirtingų mokyklų.

Pvz., palyginus tarptautinio penkiolikmečių mokinių pasiekimų tyrimo 2018 m. duomenis, skaitymo gebėjimų Lietuvos mokinių vidurkis – 480 taškų, kaime besimokančių mokinių – vos per 440, matematikos gebėjimai dar labiau nutolę nuo Lietuvos mokinių vidurkio.

Nuo 2018 metų šalies mokinių pasiekimų rezultatai gerėjo, tačiau kaimo mokyklose kreivė krypo žemyn.

Kaime dešimtą klasę baigiančių mokinių, pasiekusių matematikos pagrindinį ir aukščiausią pasiekimų lygį, dalis yra apie 10 proc. mažesnė nei jų bendraamžių miestų mokyklose ir apie 25 proc. mažesnė nei didmiesčiuose.

Tokiems vaikams užsiveria dalis galimybių, kurias turi jų bendraamžiai.

Ar yra numatytos išimtys, kada 5–8 klasėje galima sudaryti mažesnes negu 8 mokinių klases ir gauti valstybės finansavimą?

Tokią išimtį turės tautinių mažumų mokyklos, taip pat Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose esančios mokyklos lietuvių kalba, mokyklos Neringoje miesto savivaldybėje, nes šios mokyklos yra labai nutolusios nuo kitų, nėra galimybės mokinius vežti į kitas artimesnes mokyklas.

Tad joms leidžiama formuoti mažesnes, nei nustatyto dydžio klases, išlaikant dabartinį finansavimą. Tačiau nuo 2023–2024 m. m., jeigu klasėje mokysis tik 1–4 mokiniai, tokios klasės nebus finansuojamos, jeigu 5–7 mokiniai – finansuojamos skiriant pusę sumos, o kitą dalį turės pridėti savivaldybė.

Ar nuo rugsėjo 1 dienos dar bus galima sujungti pradines klases?

Taip, nuo 2022 metų rugsėjo galima sujungti ne daugiau kaip dvi pradines klases. Patariama jungti gretimas klases.

Ar kas nors keičiasi formuojant 9–10 klases?

Kaip ir anksčiau, šios klasės nejungiamos, taikomi tokie patys klasės formavimo kriterijai bei išimtys, kaip ir 5–8 klasėse.

Kokios taisyklės ir išimtys nuo ateinančio rugsėjo numatytos III–IV gimnazijos klasėms?

Gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės.

Vieną III gimnazijos klasę leidžiama sudaryti  šioms mokykloms, tik patariama, kad joje mokytųsi ne mažiau kaip 21 mokinys (mažiausias skaičius klasėje – 12 mokinių):

kaime ar mieste esančiai vienintelei gimnazijai tautinės mažumos kalba, lietuvių ir tautinės mažumos kalba ar tautinių mažumų kalbomis, jeigu III gimnazijos klasėje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių;

dviem ar trims savivaldybės gimnazijoms skirtingomis mokomosiomis kalbomis, jeigu III gimnazijos klasėje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių;

specialiosioms, sanatorijų, ligoninių gimnazijoms, Vilniaus lietuvių namams, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykloms, tardymo izoliatoriaus, pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykloms;

vienintelei gimnazijai savivaldybėje;

gimnazijai, jeigu ji nuo artimiausios gimnazijos nutolusi daugiau kaip 30 km;

gimnazijai, vykdančiai specializuoto ugdymo krypties programas;

kaimo gyvenamojoje vietovėje esančiai gimnazijai; gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale) esančiai gimnazijai;

gimnazijai, priskirtai miesto pakraščio mokyklai, ir pasienio ruože esančiai gimnazijai;

gimnazijai, vykdančiai suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.

Nuo 2024 metų patarimas dėl 21 mokinio III gimnazijos klasėje taptų privalomu kriterijumi specializuoto ugdymo krypties programas vykdančioms gimnazijoms, kaimo gimnazijoms, gimnazijų filialams, taip pat miesto pakraščio, pasienio ruožo gimnazijoms, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas vykdančioms gimnazijoms.

Patariama, kad būtų sudaromos dvi III gimnazijos klasės, kuriose iš viso mokytųsi ne mažiau kaip 31 mokinys.

Kitaip tariant, jei sudaromos dvi klasės, jose gali mokytis mažiau negu po 21 mokinį, – per abi klases turėtų būti bent 31.

Nuo 2026–2027 mokslo metų jau visose mokyklose, kuriose išimties tvarka bus galima sudaryti vieną III gimnazijos klasę, mažiausias mokinių skaičius joje turės būti 21.

Patariama, kad būtų sudaromos dvi III klasės, kuriose iš viso mokytųsi ne mažiau kaip 31 mokinys.

Kaip bus pavežami vaikai į mokyklas? Ar užteks geltonųjų autobusų?

Mokykliniais autobusais, maršrutiniais autobusais ir privačiu transportu į mokyklas kasdien vyksta 63,5 tūkst. vaikų.

Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, iš jų maršrutiniais autobusais į mokyklas atvyksta 26,2 tūkst. mokinių, geltonaisiais autobusais į mokyklas pavežami 22,5 tūkst. vaikų, privačiu transportu – 10 tūkst. vaikų.

2022 m. valstybės biudžete mokiniams pavėžėti numatyta 6 mln. Eur, dar 5 mln. Eur skiriama savivaldybių iniciatyvoms stiprinti mokyklų tinklą – šias lėšas taip pat galės naudoti mokiniams pavėžėti, taip pat numatyti kitas priemones, gerinančias ugdymo kokybę.

Mokiniams pavėžėti numatytos lėšos bus paskirstytos savivaldybėms, o savivaldybės spręs, ar joms pirkti autobusus, ar pirkti pačią paslaugą, ar apmokėti kelionės į mokyklą išlaidas.

Ar mokyklų tinklo pokyčiai privers uždaryti mokyklas?

Tinklo stiprinimo tikslas yra sudaryti vienodas galimybes visiems mokytis geroje mokykloje. Mokyklų skaičius mažėja pirmiausia dėl demografinių pokyčių.

Tačiau pokyčius reikia planuoti, jiems ruoštis, o ne laukti kol mokykloje nelieka vaikų. Sprendimai dėl gimnazijų gali būti labai įvairūs.

Tai priklausys nuo savivaldybių tarybų sprendimų, kiek gimnazijų taps progimnazijomis ar pagrindinėmis mokyklomis, t.y, pakeis savo statusą ir tęs veiklą.

Ar šie pokyčiai daromi tam, kad būtų sutaupyta lėšų?

Pokyčiams įgyvendinti per trejus metus planuojama skirti apie 49 mln. eurų.

Apie 26 mln. eurų kainuotų autobusai, savivaldybėms skatinti pertvarkyti tinklą būtų skiriama 15 mln. eurų, iš darbo išeinančių mokytojų kompensacijoms ir mokytojams pritraukti – 8 mln. eurų.

Milijonai investuojami į tai, kad daugiau vaikų turėtų kokybiško mokymosi galimybę.

Ar priimant taisyklių pokyčius buvo tariamasi su savivaldybėmis ir švietimo bendruomene?

Rengdama atnaujintus mokyklų tinklo bruožus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija konsultavosi su savivaldybėmis ir švietimo bendruomene, įvertintos pastabos ir patarimai.

Pokyčiai rūpestingai daug kartų pasverti, apgalvoti, nukreipti į vaikų ateitį – kad kiekvienam vaikui būtų užtikrintos geriausios mokymosi sąlygos, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ar kokia jo šeimos socialinė padėtis.

Tiek kaime, tiek mieste gyvenantis vaikas turi teisę gauti lygiavertį kokybišką išsilavinimą. Miestelio gimnaziją baigiantis jaunuolis turi turėti tokį pat įvairių dalykų pasirinkimą kaip ir gyvenantis mieste.