Kovo 17 d. – balandžio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Motiejaus Strijkovskio Kronika (1582) – istorijos ir literatūros lydinys“ (iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“).
Paroda skirta Lietuvos istoriko ir literato Motiejaus Strijkovskio (lenk. Maciej Stryjkowski, Strykowski, Stricovius, 1547 m. kovo 21 d. – †tarp 1586 ir 1593 m.) 475 metų sukakčiai ir svarbiausio jo veikalo, niekada anksčiau šviesos neregėjusios „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos – Kijevo, Maskvos, Seversko, Voluinės, Podolės, Podgorjės, Palenkės ir kt. – Rusios kronikos“, lenkų kalba 1582 m. išleistos Karaliaučiuje, Georgo Osterbergerio spaustuvėje, 440-mečiui.
M. Strijkovskio „Kronika“ – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija ir kartu vertingas Lietuvos raštijos kūrinys, lietuvių mitologijos, etnografijos, tautosakos šaltinis.
Nors jos pavadinime minimi ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Žemaitijos, Rusios vardai, čia vyrauja Lietuvos tematika.
Parodoje rodomi trys bibliotekoje saugomi „Kronikos“ originalai, atskleidžiantys tris parodos temas. Pirmajame stende siekiama apibūdinti „Kronikos“ turinį, nes tai – ne tik vertingas istoriografinis šaltinis, bet ir Renesanso literatūros kūrinys.
Antrajame pasakojama apie „Kronikos“ egzempliorių sklaidą visuomenėje. Ši knyga buvo itin skaitoma, jos egzemplioriai primarginti rankraštinių pastabų, susidėvėję.
Siekiama atkreipti dėmesį į knygos ir dailės istorikų dar nenagrinėto M. Strijkovskio portreto pieštinį variantą: piešta plunksna rašalu, tikriausiai XVIII a., pagal raižytinį M. Strijkovskio portretą, įdėtą į 1582 m. „Kroniką“.
Tai antrasis po Pranciškaus Skorinos autoriaus portretas knygoje.
Trečiasis parodos stendas skirtas žinomam M. Strijkovskio konfliktui su kitu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriografu Aleksandru Guagniniu (apie 1538–1614) – jo lotynų kalba paskelbto veikalo „Europinės Sarmatijos aprašymas“ (Krokuva, 1574; 1578; Špejeris, 1581), kurio autorystę M. Strijkovskis laikė neteisėtai pasisavinta.
M. Strijkovskio „Kronika“ buvo svarbi vėliau rašiusiems XVII‒XIX a. Lietuvos istorikams. Ja rėmėsi Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1609‒1677), Teodoras Narbutas (1784‒1864), Simonas Daukantas (1793‒1864), Michalas Balinskis (1794‒1864), Juzefas Ignacas Kraševskis (1812‒1887), Jonas Basanavičius (1851‒1927) ir kiti.
„Kronikos“ pirmąją dalį į lietuvių kalbą yra išvertusi Eglė Patiejūnienė (1964–2017). Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengiasi ją išleisti.
Parodą ir tekstą parengė Vrublevskių bibliotekos darbuotojos: Knygos muziejaus skyriaus vedėja dr. Alma Braziūnienė ir Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė.
