Lapkričio 9 d.–gruodžio 12 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje veikia paroda „Praeitis – ateičiai“.
2021 m. Lietuvos valstybės archyvai mini 100 metų sukaktį. Archyvai Lietuvos teritorijoje kūrėsi kartu su Lietuvos valstybe, tačiau seniausieji XIII a. dokumentai iki mūsų dienų neišliko.
Seniausias žinomas išlikęs ir vienas svarbiausių archyvų yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos archyvas (XIV–XVIII a.), kitaip dar vadinamas Lietuvos Metrika. Vėliau formavosi bažnytiniai, teismų ir kiti archyvai.
Naujo laikotarpio Lietuvos archyvų istorijoje pradžią žymi Centralinio valstybės archyvo įsteigimas. Ši Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos 1921 m. spalio 19 d. įsakymu įsteigta institucija privalėjo kaupti visų centrinės valdžios institucijų, savivaldos, visuomeninių organizacijų, privačius ir kitus dokumentus ir formuoti bendrą dokumentų valdymo ir rengimo praktiką.
Kaip ir kitoms jaunos valstybės įstaigoms, Centraliniam valstybės archyvui jau pačioje veiklos pradžioje teko susidurti su nemažais iššūkiais.
1921 m. į Lietuvą buvo sugrąžinta didžioji dalis archyvų, Pirmojo pasaulinio karo metais išvežtų į Rusiją, tad reikėjo rasti tinkamas patalpas šiems dokumentams saugoti, taip pat surinkti atokiausiuose Lietuvos kampeliuose laikomus archyvus.
Centralinio valstybės archyvo saugyklų plotas sudarė 2 000 kv. metrų, lentynų ilgis – 6 315 tiesinių metrų, o archyve buvo saugoma daugiau kaip 600 fondų – apie pusę milijono bylų. Seniausi saugomi dokumentai siekė XVI amžių.
Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos dokumentinis paveldas gerokai nukentėjo, o sovietmečiu sąmoningai buvo formuojamas archyvo, kaip uždaros ir neprieinamos įstaigos, įvaizdis.
Šiuo metu Lietuvos valstybės archyvų sistemą sudaro Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir 9 valstybės archyvai: 5 specializuoti archyvai ir 4 regioniniai valstybės archyvai bei šių archyvų filialai.
Dauguma archyvuose saugomų dokumentų yra vienetiniai, neturintys dublikatų ar kopijų, tad juos išsaugoti yra ir svarbu, ir sudėtinga.
Seniausias mūsų valstybės dokumentinis paveldas saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve, o seniausias šio archyvo dokumentas datuojamas XIII a. Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugomi dokumentai – nestandartiniai savo forma, dydžiu, storiu, lapų skaičiumi, įrišimo technika.
Kai kurie jų – išskirtiniai knygrišystės ar net kalvystės meno pavyzdžiai.
Valstybės archyvų saugomų dokumentų bylose galima rasti ir įvairių daiktų. Lietuvos ypatingasis archyvas, be kitų dokumentų, saugantis ir Lietuvos partizanams, jų rėmėjams ir ryšininkams sovietinio saugumo iškeltas baudžiamąsias bylas, šioje parodoje eksponuoja Lietuvos laisvės kovotojų skiriamuosius ir apdovanojimo ženklus.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas kaupia ir saugo svarbiausius Lietuvos valstybės institucijų dokumentus, kurie siekia net 1918 m.
Archyvas gali pasigirti didžiausiu fotodokumentų rinkiniu Lietuvoje. Specialiai pritaikytose saugyklose saugomi rašytiniai dokumentai, fotografijos ir kino juostos, kurių skaitmeninės kopijos įrašomos serveriuose bei laikmenose.
Archyvas nuolat papildomas pasaulio lietuvių dokumentais, o dokumentų atnaujinimo žinovai atkuria visos Lietuvos valstybės archyvų rašytinius dokumentus.
Lietuvos literatūros ir meno archyvas kaupia kultūros ir meno organizacijų bei žymiausių lietuvių kultūros veikėjų dokumentus, be kurių neįsivaizduojamas Lietuvos kultūrinis gyvenimas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, be kitų atkurtos Lietuvos valstybės dokumentų, saugo ir vieną svarbiausių mūsų valstybės dokumentų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Vilniaus regioniniame valstybės archyve saugomi įvairių projektavimo institutų moksliniai ir techniniai dokumentai padeda tyrinėti ir išsaugoti įvairias nekilnojamojo kultūros paveldo vertybes.
Kauno regioninis valstybės archyvas saugo XIX a.–XX a. pr. Kauno gubernijoje veikusių įstaigų, 1919–1944 m. Kauno mieste ir apskrityje veikusių įstaigų dokumentus, tarp kurių ir beveik 100 000 Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fonde esančių LR vidaus pasų kortelių.
Klaipėdos regioninis valstybės archyvas su filialais Telšiuose ir Tauragėje saugo Klaipėdos miesto ir Vakarų Lietuvos įstaigų dokumentus.
Šiaulių regioniniame valstybės archyve įrengtas Elektroninio archyvo rezervinis duomenų centras GEO2, kuris užtikrina valstybės archyvų saugomo skaitmeninio turinio kopijų saugumą (pagrindinis duomenų centras GEO1 saugomas Vilniuje, O. Milašiaus g. esančiame archyvų pastate).
Regioninių valstybės archyvų filialai šiai parodai parinko įdomesnių savo apskričių teritorijose buvusių ir esančių valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos dokumentų.
Per 100 metų valstybės archyvų sistemos struktūra ir pavaldumas ne kartą keitėsi, dokumentai buvo perkeliami iš vienų patalpų į kitas, tobulėjo dokumentų saugojimo ir jų sklaidos technologijos.
Laisvos ir nepriklausomos Lietuvos archyvai tapo naujoviškomis ir atviromis institucijomis, prisidedančiomis prie tautinio tapatumo ir visuomenės pilietiškumo ugdymo, Lietuvos istorijos pažinimo.
Šiuo metu bendras valstybės archyvų saugyklų plotas sudaro apie 20 tūkst. kv. m, o jose saugoma apie 11 mln. apsk. vnt. (bylų) – apie 120 tiesinių kilometrų dokumentų.
Šie dokumentai yra pirminiai istorijos šaltiniai – tai ne tik raktas į mūsų valstybės praeitį, bet ir mūsų valstybės ateities pamatas.
Kviečiame apsilankyti parodoje, taip simboliškai praveriant valstybės archyvų duris.
SVARBU! Nuo rugsėjo 13 d. Nacionalinės bibliotekos parodose galima dalyvauti tik turint galimybių pasą. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į parodas neįleidžiami.
Lankytojams privaloma dėvėti apsaugines (medicinines) veido kaukes arba respiratorius, laikytis saugaus atstumo, naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis. Atsiprašome už nepatogumus.
