Nemažai žmonių, net ir nesančių gerais paukščių žinovais, pasakytų, kad pastaraisiais metais mūsų gamtoje tikrai pagausėjo gervių, atsirado didžiųjų baltųjų garnių, kurių seniau nesimatydavo, o štai tetervinų burbuliavimo beveik niekur nebesigirdi arba jau retai kada besimato kurapkų.
Kokie iš tiesų yra Utenos krašto paukščių faunos pokyčiai, kaip pasikeitė jų paplitimas po paskutinių išsamesnių tyrimų, atliktų daugiau nei prieš dvidešimt metų?
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) nuo 2013 metų vykdo Lietuvos perinčių paukščių atlaso atnaujinimo darbus. Nacionaliniam atlasui duomenys renkami visą Lietuvos teritoriją suskirsčius į 10×10 km dydžio kvadratus.
Gavus Utenos rajono savivaldybės paramą, 2019 metais LOD atliko perinčių paukščių paplitimo tyrimus Utenos rajono šiaurinėje dalyje.
Šiais metais buvo išsamiai tiriama pietinė rajono dalis teritorijoje į pietus nuo plento Kaunas – Zarasai. Tyrimus aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšomis vėl parėmė Utenos rajono savivaldybė.
Naujausiais 2020–2021 metų stebėjimais buvo papildyti ir šiaurinės rajono dalies duomenys. Apibendrinus visus per aštuonerius metus duomenų bazėse daugelio stebėtojų sukauptus duomenis, Utenos rajono perinčių paukščių paplitimo tyrimai užbaigti.
Renkant duomenis apie perinčius paukščius, lauko išvykos buvo surengtos taip, kad apimtų visų tipų buveines, taip pat patikrintos visos prieš tai žinotos retų paukščių rūšių radvietės.
Be to, šių darbų metu siekta iš naujo įvertinti anksčiau pietinėje rajono dalyje išskirtų paukščiams svarbių teritorijų būklę ir nustatyti naujas tokias teritorijas.
Utenos rajone aptiktos 165 perinčių paukščių rūšys (Lietuvoje iš viso peri apie 220 paukščių rūšių). Tai tokios rūšys, kurių statusas, vertinant pagal perinčių paukščių atlaso būdą, yra „tikrai peri“ arba „tikriausiai peri“.
Dar 10-ties rūšių perėjimas liko neįrodytas, tačiau jos rajono teritorijoje tinkamose buveinėse stebimos veisimosi metu, taigi gali perėti.
Rajone turime nemažai retų paukščių – aptiktos perint 38 rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Pietinėje rajono dalyje didžiausia rūšine įvairove pasižymi du kvadratai, apimantys Pakalnių, Ąžuolijos, Kvyklių, Kuktiškių apylinkes. Juose peri 127 rūšių sparnuočiai.
Šiose vietovėse vyrauja labai mozaikiškas kraštovaizdis, didelė buveinių įvairovė, kuri lemia ir paukščių rūšinių gausą.
Raudonosios knygos paukščių rūšių daugiausia – net 22, aptinkama miškingoje ir ežeringoje rytinėje rajono dalyje, priklausančioje Aukštaitijos nacionaliniam parkui.
Tačiau visame rajone nepralenktas ir turtingiausias rūšimis išliko šiaurinės rajonodalies kvadratas, į kurį patenka Alaušo ežeras, Ruklių miškas, Satarečiaus tvenkinio apylinkės. Šiame kvadrate aptikta daugiausia perinčių paukščių rūšių – 129.
Utenos rajono paukščių faunoje yra ir liūdnų, ir šviesesnių pokyčių. Skaudžiausias, ir matyt negrįžtamas yra žalvarnių praradimas.
Gerą dešimtmetį vietovėse tarp Tauragnų ir Saldutiškio dar perėjo paskutinės žalvarnių poros. Deja, tenka nustatyti, kad nuo 2019 metų žalvarniai pasitraukė ne tik iš Utenos rajono, bet ir visos Rytų Aukštaitijos.
Rankų pirštų užtektų suskaičiuoti vietovėms, kur dar galima išgirsti burbuliuojant tetervinus, beveik išnyko didžiosios kuolingos, labai retai beaptinkamos pievinės lingės.
Užtat gana tvirtai mūsų krašte įsikūrė gulbės giesmininkės, didieji baltieji garniai, atsigavo pilkųjų gervių, jūrinių erelių populiacijos, o žvirblinės pelėdos jau sutinkamos daugumoje miškų.
Šiais metais tyrinėtoje pietinėje rajono dalyje paukščių įvairove išsiskiria seklaus Viešio ežero apylinkės. Nendrynuose gyvena didysis baublys, ežere įsikūrusios gulbės giesmininkės, gyvena plovinė ir ilgasnapė vištelės, stebėtos kuoduotosios antys.
Viešyje aptinkama šiuo metu didžiausia Utenos rajone juodųjų žuvėdrų kolonija – ne mažiau kaip 25 poros. Viešio pelkių aylinkės yra viena iš nedaugelio rajone, kuriose dar aptinkami sparčiai nykstantys tetervinai.
Viename vertingiausių biologinei įvairovei Utenos rajono miškų – Ąžuolijoje aptinkamos visos Lietuvos geninių paukščių rūšys, išskyrus tripirštį genį.
Palankias sąlygas geniams sukuria brandžių medžių ir negyvos medienos gausa. Miške peri mažieji ereliai rėksniai, juodieji gandrai, aptinkami vapsvaėdžiai, juodieji pesliai, kelios naminių pelėdų poros.
Tyrimų metu pirmą kartą Ąžuolijoje aptikta dar viena pelėdų rūšis – žvirblinė pelėda.
Kiauliupio žvyro karjeruose netoli Kuktiškių Atviro žvyro aikštelėse peri upiniai kirlikai, karjero skardžiuose urvelius rausia urvinės kregždės.
Karjerų vandens telkinių plikose salelėse epizodiškai įsikuria nedidelės upinių žuvėdrų ir rudagalvių kirų kolonijos. Kiauliupio karjerai yra vienintelė vieta Utenos rajone, kur aptinkamas dirvoninis kalviukas.
Paukščių įvairovei labai svarbios nedidelės atviros seklios balos. Jose prieglobstį randa mažieji kragai, gulbės giesmininkės, dryžgalvės kryklės ir kitos retos ančių rūšys.
Dažnai esminis veiksnys, palaikantis tinkamą vandens lygį tokiose buveinėse yra bebrų veikla. Tokių vertingų bebrų patvenktų balų yra Kvyklių, Rokavalkių, Pliupų, Pikčiūnų kaimuose.
Pietinėje Utenos rajono dalyje iš viso išskirta 18 paukščiams vertingų teritorijų. Tarp jų yra Krašuonos pelkė, Kemešio ežeras su šalia žaliuojančiu Kemešio mišku, Limino (Kuktiškių sen.), Vyžinto, Kerėplos ežerai.
Tyrimu metu pavyko aptikti net keturias anksčiau nežinotas pilkųjų garnių kolonijas. Pastaraisiais dešimtmečiais nykstantys pilkieji garniai įsikūrę nedideliuose miškeliuose Kuktiškėse, Ažugiriuose, Stučiuose bei šalia Kemešio ežero. Šias garnių kolonijas taip pat išskyrėme kaip svarbias paukščiams teritorijas.
Visos žinios apie paukščiams vertingas teritorijas pateiktos Utenos rajono savivaldybei. Tikimės, kad į šiuos duomenis bus atsižvelgiama numatant ūkinę veiklą, bus ieškoma galimybių taikyti gamtotvarkos priemones gerai buveinių būklei palaikyti.
Parengta pagal Lietuvos ornitologų draugijos pranešima
Parengė Darius Norkūnas