Nors miškai Lietuvoje yra akylai saugomi nuo pragaištingų gaisrų, o visuomenei pranešama apie didelį gaisringumą sausringais laikotarpiais, mokslininkai vis garsiau kalba, jog visiškas ugnies panaikinimas iš miško turi neigiamų pasekmių biologinei įvairovei.
Žaibų sukelti miškų gaisrai tūkstantmečius buvo natūralus dažnai pasitaikydavęs gamtos reiškinys. Dabartinės Lietuvos teritorijoje jie dažniausiai įsiliepsnodavo sausuose pušynuose – vadinamosiose Vakarų taigos ir Kerpinių pušynų buveinėse. Kai kurie gyvūnai ir augalai per tūkstančius metų prisitaikė prie pakartotinai kylančių gaisrų ir ugnis tapo būtina jų išlikimui.
Buvusiose gaisravietėse įsikuria ir maitinasi Lietuvoje beveik išnykęs puošnusis žalvarnis. Medžioklei jam reikalingos ugnies palaikomos atviresnės miško aikštelės ir gaisravietėse įsikuriantys šilumamėgiai vabzdžiai. Ugnies nudeginta paklotė padeda sudygti tokioms retoms saugomoms rūšims kaip vėjalandė šilagėlė, kalninė arnika, smiltyninis gvazdikas, plačialapis skiautalūpis. Atviras ugnies sudarytas aikšteles tuoktuvėms pasirenka tetervinai. Natūraliuose Vakarų taigos miškuose, senuose retuose medynuose, apsigyvena kurtiniai.
Valstybei pradėjus aktyviai užsiimti miškų priežiūra ir apsauga nuo gaisrų, daliai buveinių ir rūšių iškilo pavojus išnykti. Todėl, norint jas išsaugoti, reikia panaudoti specialią gamtotvarkos priemonę – savaiminių gaisrų mėgdžiojimą, vadinamą valdomu miško paklotės deginimu. Tai aplinkosaugos žinovų pripažintas būdas padėti gamtai, kartu išvengiant žalingų didelio masto gaisrų. Šią gamtotvarkos priemonę jau kelis dešimtmečius sėkmingai taiko Skandinavijos šalys Suomija ir Švedija, taip pat kaimyninė Latvija. Atlikus kruopštų pasiruošimą ir būtinus tyrimus, valdomą deginimą žadama pritaikyti ir atskirose Dzūkijos nacionalinio parko teritorijose.
Šių saugomų miško buveinių, priklausančių „Natura 2000“ ekologiniam tinklui, geros būklės atkūrimu ir palaikymu rūpinasi Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miško biologijos ir miškininkystės instituto mokslininkai bei LIFE integruotasis projektas „Naturalit“, skirtas užtikrinti pilnavertę „Natura 2000“ tinklo apsaugą Lietuvoje.
Video:
Susiję straipsniai:
- Lietuvai reikia stuobrių
- Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys
- Čepkelių rezervatui sukanka 40 metų
- Nauji leidiniai apie rūšių stebėseną
- Bus steigiamos naujos „Natura 2000“ teritorijos
- Kaip įgyvendinti biologinės įvairovės strategiją
- Naujausias Europos aplinkos agentūros vertinimas rodo – Europos gamta nyksta
- VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs
- Šikšnosparniai įmigę žiemos miegu
- Vykdomas valstybinis ūdrų stebėjimas
- Labanoro girioje surastos naujos saugomos rūšys
