Lietuvoje gyvena daugiau nei 30 000 skirtingų sistematinių grupių gyvūnų ir augalų rūšių – nuo plika akimi neįžiūrimų, iki pačių stambiausių. Vienos rūšys žinomos kiekvienam, kitos – paslaptingos savo gyvenimo būdu, nepažintos, nors nebūtinai retos arba saugomos.
Metų gamtos kūrinijos rinkimo ir viešinimo paprotys visame pasaulyje prisideda prie biologinės įvairovės pažinimo, išsaugojimo ir žinių sklaidos visuomenėje. Kaimyninėse valstybėse (Latvijoje, Estijoje) gamtininkų organizacijos kasmet skelbia metų gamtos kūrinijos rūšis. Dažnas ir visuomenės tiesioginis dalyvavimas kaupiant duomenis apie metų rūšis piliečių mokslo projektuose.
Lietuvoje paprotys skelbti metų rūšis dar skinasi kelią. Jau nemažai metų Lietuvos ornitologų draugija renka metų paukštį, Lietuvos entomologų draugija – metų vabzdį, voragyvių stebėjimo mėgėjai – metų voragyvį. Pernai pirmą kartą Lietuvoje trys organizacijos (Lietuvos gamtos fondas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras) ėmėsi sumanymo išrinkti metų rūšis ir gamtinę buveinę. Padėjo net kelios gamtininkų bendruomenės, renkančios metų rūšis kasmet (LOD, LED, FB grupė „Lietuvos voragyviai“). Į rūšių rinkimus įsitraukė ir kitos organizacijos – Lietuvos mikologų draugija, Lietuvos herpetologų draugija, Gamtos tyrimų centras ir kt. rūšis aprašė ir nuotraukas pateikė apie 10 profesionalių gamtininkų.
Šių metų pradžioje gamtininkų organizacijos ir žinovai iš įvairių gamtinių institucijų paskelbė metų naują 2021 metų rūšių dešimtuką ir metų buveinę.
2021 metų gamtos kūrinija (abėcėlės tvarka):
Česnakė (Pelobates fuscus); Ešerys (Perca fluviatilis); Paprastasis kirstukas (Sorex araneus); Didysis kukurdvelkis (Calvatia gigantea); Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur); Dirvinė raugė (Agrostemma githago);
Buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis); Vaivoras (Vaccinium uliginosum); Paprastasis žaliavoris (Micromata virescens); Paprastoji žiopsa (Schistidium apocarpum).
2021 metų buveinė: medžiais apaugusios ganyklos.
Parengtas metų rūšių plakatas, kuris bus dovanojamas Lietuvos mokykloms, saugomoms teritorijoms, gamtininkų organizacijoms. Jį atsisiųsti ir atsispausdinti A3 formatu galima čia: https://www.lmnsc.lt/uplfiles3/2021%20plakatas.pdf.
Platesnius rūšių aprašymus galima rasti čia: https://www.lmnsc.lt/uplfiles3/Met%C5%B3%20r%C5%AB%C5%A1ys%202021.pdf.
Platformoje iNaturalist 2021 metų rūšių stebėjimus galima skelbti arba peržiūrėti čia: https://www.inaturalist.org/projects/2021-met%C5%B3-r%C5%AB%C5%A1i%C5%B3-de%C5%A1imtukas.
Kviečiama pažinti, stebėti, kaupti paplitimo žinias apie išrinktas metų rūšis bei metų buveinę. Surinktus duomenis kviečiama teikti gamtininkų organizacijoms ir tinklalapyje www.inaturalist.org. Taip pat visus stebinčius ir saugančius gamtą kviečiama siūlyti 2022 metų rūšis el. paštu Tomas.Pocius@lmnsc.lt.
Susiję straipsniai:
- Išrinktas 2020 metų reikalaujančių dėmesio rūšių dešimtukas
- Kviečia pirmasis gamtos rūšių stebėjimas „Punios šilas 2013“
- 2021 metų buveinė – medžiais apaugusios ganyklos
- Geriausiu metų gamtos fotografu išrinktas V. Paškevičius
- Gamtos seminaras kviečia pažinti naudingus augalus ir šaltuoju metu (dienotvarkė)
- Rūšių ralis šiemet persikėlė į Lietuvos šiaurę
- Išleistas Gedimino Isoko „Lietuvos gamtos kalendorius“
- Natūralios gamtos oazės Verkių regioniniame parke
- Ketvirtasis „Rūšių ralis“ kviečia į Labanoro girią
- M. Karlonas, L. Raudonikis, E. Drobelis, M. Čepulis. Gamtos vertybių aukos vardan savimeilės: Ričardo Anusausko istorijos (nuotraukos)
- Gamtos fotografai kviečiami dalyvauti konkurse „Gintarinis žaltys 2013“ (nuotraukos)
- Konferencija apie negyvos medienos svarbą miestuose
- Kviečia vieša paskaita ir ekskursija „Migruojantys paukščiai“
- Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas
- Svetimi gyvūnai ir augalai kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai
- Nauja tvarka apibrėš, kaip gamtoje kurti ugnį
- Paukščių ir žmonių darna – tikrovė ar siekiamybė?
- Pelkių būklei pagerinti – medžioklė be švino
- Daugiau nei 20 tūkst. baltųjų gandrų lizdų Lietuvos žemėlapyje
- Šiaulių universitetas mokiniams rengia mokslo kavines, skirtas augalų įvairovei pažinti
- Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
- Lietaus šalies vardo nebepateisiname – nukenčia ir gamta, ir ekonomika
- „Žiemos sodų savaitė“ priminė: Botanikos ir Zoologijos sodai žiemą nemiega
- Augalų bendravimas: ar augalai yra protingi?
- Svarbus radinys Aukštaitijos nacionaliniame parke
- B. Ropė: Natūraliu būdu išvesti augalai ar gyvūnai neturi būti patentuojami
- Augalai ir gyvūnai – nepatentuotini, įsitikinęs Europos Parlamentas
- Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti ne vieną kartą?
- Aplinkos ministerijai pateiktas Punios šilo apsaugos tikslų projektas
- Lietuoje sparčiai nyksta net įprasti paukščiai
Kaip padirbėjo motinėlė gamta, tokį raštą purplelio rūbeliui sukūrusi, taip skoningai spalvas suderinusi, kiekvieną plunksnelę taip nudažiusi… Nežinau, kaip pavadinti – karališkai elegantiškas kuklumas?