Gruodžio 16 d. Kultūros ministerijoje buvo įteiktos Kultūros ministerijos apdovanojimai (premijos) labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.
Apdovanojimai už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą be I. Trinkūnienės dar įteikti: Rimutei Avižinienei – Marcinkonių kultūros centro direktorė, bendruomenės pirmininkė, Marcinkonių folkloro ansamblio ir Margionių klojimo teatro vadovė, viena ryškiausių Dzūkijos krašto šviesuolių; etnomuzikologei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Žarskienė – skaitmeninio lietuvių tautosakos archyvo kūrėja, folkloro ansamblio „Dijūta“ vadovė, nuolat dalyvaujanti folkloro rinkimo ekspedicijose, nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Įteikdamas apdovanojimus Kultūros ministras Simonas Kairys sakė:
„Jūsų darbai yra paženklinę labai platų kultūrinio gyvenimo spektrą. Čia telpa ir Biblijos vertimo tyrimai, ir folkloras, ir edukacinės veiklos, ir net Egipto mumijos, ir publicistika, kinas, bibliotekos, ir dar daugybė dalykų. Visos šias sritis aprėpiančios jūsų veiklos – lyg smėlio smiltys, kurios geba ne tik švelniai nugulti paviršius, bet ir palįsti giliai po skaitytojų, klausytojų, lankytojų oda. Aš linkiu, kad ten tos smiltys ir liktų. Kad tai, ką jūs kasdien darote, liktų ne tik istorijai, bet ir šiandienai, kad pasiektų ir tą, kuris pats žengia jūsų link, ir tą, kurio link pirmąjį žingsnį žengiate patys“, – sveikindamas apdovanojamuosius sakė kultūros ministras.
Iš viso Kultūros ministerijos apdovanojimai įteikti 28 asmenims.
Kultūros ministerijos apdovanojimas už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose įteikta Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorei Alicijai Teresei Matiukienei. Laureatė savo veikla skatina Rokiškio krašto istorijos, kultūros tyrinėjimus, bendruomenių kultūrinio gyvenimo studijas, Juozo ir Alfonso Keliuočių kūrybos ir gyvenimo pažinimą.
Apdovanojimas už muziejininkystės darbus atiteko Kėdainių krašto muziejaus direktoriui Rimantui Žirguliui. Jo iniciatyva Kėdainių krašto muziejuje atnaujintos ir šiuolaikinės visuomenės poreikiams pritaikytos ekspozicijos, o per pandemiją R. Žirgulis rado būdų, kaip virtualioje erdvėje kuo originaliau atskleisti Kėdainių krašto istoriją ir su ja supažindinti visuomenę.
Apdovanojimai už muziejų vertybių restauravimo darbus laureate tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro vadovė, eksperto kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratorė Vita Blažiūnienė. Laureatė per pastaruosius metus restauravo du unikalius ir išskirtinius molbertinės tapybos darbus, aktyviai prisidėjo prie „Istorijų namų“ ekspozicijų rengimo, buvo viena parodos „Ką slepia sarkofagas? Senovės Egipto mumijų tyrimai“ organizatorių.
Martyno Mažvydo apdovanojimu už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui apdovanota Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet. Apdovanojims skirtas jai skirta už Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos vertimo į lietuvių kalbą publikavimą knygų serijoje ir skaitmeninėje erdvėje bei šiai temai skirtus pastarųjų metų tyrimus.
Kultūros ministerijos kartu su PEN centru įsteigtu Bronio Savukyno apdovanojimu įvertinta žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė Erika Drungytė už kūrybingą ir drąsų žurnalo atnaujinimą, leidybinės tradicijos ir aktualumo dermę.
Įteikti trys Kultūros ministerijos apdovanojimai už publicistinius kūrinius. Jais įvertinti Tomas Vaiseta ir Mindaugas Nastaravičius už radijo laidas apie literatūrą „Pirmas sakinys“; Monika Krikštopaitytė už profesionalią Lietuvos ir tarptautinio meno reiškinių kritiką, vertingą požiūrį į dailėtyrą kultūros ir meno leidiniuose; Audrius Ožalas už tinklalaides „Perskaitymai“ ir apžvalgų ciklą „15min Knygos“ puoselėjant šiuolaikišką kultūros ir literatūros rubriką.
Apdovanojimas už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose įteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Sedos kultūros centro direktoriui Gintautui Griškėnui. Jo dėka uoliai puoselėjami Žemaitijos krašto kultūriniai papročiai, įgyvendinami išskirtiniai kultūriniai švietimo, jaunimo įtraukties į kultūrinę veiklą projektai, didelis dėmesys skiriamas regioniniam kultūriniam bendradarbiavimui.
Apdovanojimą už geriausias kultūrinio švietimo veiklas vaikams įteikta vaikų rašytojui Tomui Dirgėlai, kuris skaitymu ir knygomis sudomina įvairiausio amžiaus vaikus, net ir tuos, kurie ne itin mėgsta skaityti. T. Dirgėla ne tik rašo knygas, bet ir kuria visą knygos, skaitymo, bendravimo apie knygas kultūrą.
Apdovanojimas už geriausias kultūrinio švietimo veiklas, skirtas jaunimui, apdovanotos Rusnė Kregždaitė ir Loriana Kilaitė. Socialinių mokslų daktarė, dėstytoja, teatro ir edukacinių projektų vadovė R. Kregždaitė ir gydytoja, Santarų klinikų vaikų kardiologė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja L. Kilaitė yra tarptautinės astronomijos olimpiados Lietuvoje rengėjos, aktyvios Jaunųjų astronautų sąskrydžio narės.
Alfridas Pajuodis pelnė Kultūrinio švietimo apdovanojimą už geriausias kultūrinio švietimo veiklas, skirtas mokymuisi visą gyvenimą. A. Pajuodis – skulptorius, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokytojas, daugelyje Europos šalių kūręs menininkas. Jis yra įsteigęs „Mėnulio akmens“ skulptūrų parką – šiuolaikinio meno ekspoziciją po atviru dangumi. Jis rengia pamokas šeimoms, kultūros interesantams, grupėms su specialiaisiais poreikiais.
Taip pat įteikti penki Jaunojo kūrėjo apdovanojimai: vizualaus meno kūrėja Anastasija Sosunova už aktyvią ir išskirtinę kūrybinę veiklą vizualaus meno srityje, už inovatyvius ir aktualius tyrinėjimus tapatybių, galios ir šiuolaikinio folkloro kontekstuose; prozininkė Lina Simutytė už išskirtinį tekstą ir savitai konstruojamus siužetus debiutinėje apsakymų knygoje „Miesto šventė“, už platų kūrybiškumo spektrą bei sėkmingą literatūrinių ir tarpdisciplininių projektų įgyvendinimą; Režisierė Gabrielė Uršulė Bartoševičiūtė už indėlį į Lietuvos teatro meną, aktyvią, brandžią veiklą, pasižyminčią daugialypiais gabumais, veržlia energija ir efektingų kūrybinių rezultatų gausa.
Šis apdovanojimas taip pat skirtas šokėjų ir choreografijų kūrybiniam duetui „Be kompanijos“ – Gretai Grinevičiūtei ir Agnietei Lisičkinaitei už reikšmingą ir svarų indėlį į Lietuvos scenos meną, drąsią ir naujovišką kūrybą, atvirą ir rišlų dialogą tarp scenos menų ir socialinės veiklos.
Jaunojo kūrėjo apdovanojimas taip pat skirtas solistui Romanui Kudriašovui už profesinį meistriškumą, svarų indėlį į muzikos meną, aktyvią koncertinę veiklą, kultūros sklaidą, Lietuvos vardo garsinimą.
Metų debiuto apdovanojimas įteiktas režisieriui, scenaristui ir montažo režisieriui Jurgiui Matulevičiui už debiutinį vaidybinį ilgametražį filmą „Izaokas“, už indėlį į Lietuvos kino meną, Lietuvos vardo garsinimą.
Kultūros ministerijos apdovanojimas už gautus svarbiausius tarptautinius įvertinimus kultūros srityje šiemet atiteko ilgametražio filmo „Piligrimai“ kūrybinei kuopai: režisieriui Laurynui Bareišai, prodiuserei Klementinai Remeikaitei, dailininkei Sigitai Šimkūnaitei, operatoriui Narvydui Naujaliui ir garso režisieriui Juliui Grigelioniui. Jų sukurta kino juosta 78-ojoje Venecijos kino šventėje pelnė geriausio filmo apdovanojimą (Juodojo liūto statulėlę) šventės „Horizontai“ konkursinėje programoje.
Smagu, kad Kultūros ministras Simonas Kairys apdovanojo būtent šiuos nuostabius žmones. Jų darbas liudija mūsų tautos gyvybingumą, užtikrinantį deramą Lietuvos valstybės vietą kitų pasaulio tautų kultūrų tarpe. Vivat!
Sveikinu kultūros ir meno šviesuolius. Graudu tai,kad liko nepastebėti užsienyje gyvenantys lietuviai,kurių gretose yra ypatingai nusipelnę lietuvių kultūrai ,lietuviškam švietimui tautiečiai.