Cepelinus turbūt valgo didžioji dalis lietuvių, tačiau juos gaminti patys vis dar ryžtasi ne visi. Vieniems tai atrodo kaip per didelis išbandymas virtuvėje, o kiti patiekalo ruošimą patiki vyresniems šeimos nariams, saugantiems iš kartos į kartą perduodamas tradicijas.
Visgi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos ekspertai drąsina: lengvai, greitai ir be iššūkių pagaminti cepelinus gali kiekvienas. Tam, anot jų, tereikia tinkamo recepto bei kelių gudrybių išmanymo. Todėl maisto meistrai atskleidžia šias paslaptis, kviesdami pakeisti požiūrį į nacionalinės virtuvės pasididžiavimo gamybą.
Nuomonė, kad cepelinų gamyba reikalauja laiko, pastangų bei kulinarinio sumanumo po truputį kinta.
Tam pritaria ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Ji taip pat ragina iš naujo pažvelgti į cepelinų ruošimą, pabrėždama, kad šis procesas nebūtinai turėtų būti lydimas iššūkių virtuvėje.
Patiekalo gamyba, anot B. Baratinskaitės, yra lengvesnė, kuomet žinomos pagrindinės gudrybės.
„Cepelinų pagrindas yra bulvės. Todėl jos turėtų būti tik šviežios, mat tada patiekalo apvalkalas pavyks purus ir minkštas. Labai svarbus yra ir cepelinus „surišantis“ bulvių krakmolingumas. Norint jo daugiau, daržoves reiktų naudoti iš kuo vėlesnio bulviakasio.
Vėlyvosios bulvės savo sudėtyje turi apie 15 proc. daugiau krakmolo nei ankstyvosios. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tarkavimą. Ruošiant tarkį, verta šalia įdėti ir virtų, smulkintų bulvių. Geriausia – santykiu 1:3. Virtos bulvės leis masei lengviau sukibti ir neištižti verdant“, – pataria B. Baratinskaitė.
Tikru cepelinų meistru taps kiekvienas
Cepelinų ruošimui svarbus ne tik bulvių pasirinkimas ar tarkio ruošimas. Gaminant šį patiekalą, pasak maisto ekspertės, svarbus ir tinkamas virimas.
Todėl B. Baratinskaitė siūlo į vandenį, skirtą cepelinams virti, įpilti stiklinę sunkos, likusios nuo bulvių tirščių. Taip joje esantis krakmolas leis patiekalui išlaikyti formą.
Dar kulinarijos ekspertė pataria nemesti cepelinų į puodą, kai vanduo nėra visiškai užviręs. Tuomet, anot jos, patiekalas irgi gali iškart ištižti.
„Šios minėtos cepelinų gamybos taisyklės ir gudrybės išties pravers tiek juos ruošiantiems tradiciniu būdu, tiek norintiems pastarojo išmokti.
Tačiau išvirti šį lietuviškos virtuvės pasididžiavimą galima dar paprasčiau. Tai tik įrodo lengvas ir greitas receptas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas taps tikru cepelinų meistru“, – išbandyti kulinarinę idėją kviečia B. Baratinskaitė.
Be rūpesčių ir iššūkių: skaniausi tradiciniai cepelinai
Reikės: 5 vidutinio dydžio virtų bulvių su lupenomis, 5 žalių ir nuskustų bulvių, 200 g krakmolo, 500 g kiaulienos sprandinės faršo, 1 svogūno, šiek tiek druskos ir pipirų.
Pirmiausia, nulupkite bei sumalkite virtas bulves. Tuomet žalias sutarkuokite pro smulkią tarką, o susidariusį skystį nupilkite šaukštu arba paspaudę ranka. Tada šią masę sumaišykite su turima iš virtų bulvių, sudėkite krakmolą, įberkite druskos.
Viską gerai išminkykite. Tuomet į faršą sutarkuokite svogūną, įberkite druskos, pipirų, išminkykite. Laikas formuoti cepelinus. Juos suformavę, dėkite į verdantį vandenį, virkite maždaug pusvalandį. Virimo laikas priklauso nuo cepelinų dydžio.
„Prie tokių kitaip paruoštų cepelinų verta išbandyti ir originalų padažą. Nors patiekalą įprasta valgyti su spirgučiais bei grietine, yra ir kitų variantų.
Vienas jų – padažui panaudoti rūkytą kumpį, pieną, grietinėlę, svogūnus, alyvuogių aliejų, česnaką, druską ir pipirus bei šlakelį balto nealkoholinio vyno.
Gamyba – labai paprasta. Keptuvėje įkaitintame aliejuje pakepinamas smulkintas svogūnas ir česnakas, tada įdedamas pjaustytas kumpis, pilamas pienas bei grietinėlė ir vynas – viskas pagardinama druska ir pipirais. Šis derinys – tiesiog tobulo skonio, puikiai papildantis cepelinus, į kuriuos nuo šiol daugelis pažvelgs kitomis akimis“, – pažada kulinarijos ekspertė.