Daugelis metų pradžioje užsibrėžia finansinius tikslus, ir dažnai vienas iš pagrindinių įrankių jiems pasiekti tampa papildomas darbas. Vieni renkasi dirbti pavežėjais ar kurjeriais, kiti prisiduria dirbdami iš namų ar netgi pasinaudodami naujausiomis dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis. Kai kurie būdai užsidirbti papildomai ilgainiui gali tapti net ir pagrindine veikla, tačiau dalis jų praverčia tik tiems, kuriems nėra kito kelio.
Pavežėjo ar kurjerio darbas – vis dar apsimoka?
Ilgą laiką darbas pavežimo ar maisto pristatymo platformose buvo tapatinamas su greičiausiu būdu gauti papildomų pinigų. Tačiau pastaruoju metu padėtis tapo dviprasmiška. Rinka yra prisotinta, o konkurencija tarp kurjerių ir vairuotojų – milžiniška.
Remiantis naujausiais rinkos duomenimis ir vairuotojų bendruomenių diskusijomis „Facebook“ grupėse, galima teigti, kad Vilniuje piko metu vairuotojas „ant popieriaus“ gali generuoti apie 12–15 Eur/val., o ne piko metu šis skaičius krenta iki 8–9 Eur/val.
Moksliniai tyrimai patvirtina vairuotojų vertinimus. STRATA ir Vilniaus universiteto mokslininkų 2024 m. analizė parodė, kad darbas pavežėjimo ir panašiose platformose veikia kaip spąstai: ilgainiui darbo valandos ilgėja, o santykinis uždarbis krenta.
Svarbu suprasti, kad tokiose platformose uždirbami pinigai nėra grynasis pelnas. Atmetus degalų sąnaudas, kurios išlieka gana aukštos, automobilio nusidėvėjimą, platformos komisinius ir mokesčius (PSD, VSD, GPM), realus uždarbis į rankas dažnai susitraukia iki 5–7 Eur/val., o kartais – net ir dar labiau.
Edvardas Arnatkevičius, „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje pastebi: „Dažna klaida, kurią žmonės daro rinkdamiesi pavežėjimo ar pristatymo paslaugas kaip papildomą veiklą, – jie skaičiuoja tik pajamas, bet ignoruoja nematomus kaštus. Jei jūsų automobilio amortizacija ir degalai „suvalgo“ 40 proc. pajamų, jūs ne uždirbate, o tiesiog konvertuojate savo automobilio vertę į grynuosius pinigus. Tai gali būti sprendimas trumpam laikui, bet retai veikia kaip ilgalaikė strategija.“
Kurjerių situacija panaši: nors įvedus dinaminę kainodarą per lietų ar pūgą uždarbis gali šoktelėti, vidutinis valandinis įkainis nusistovėjo iki 5–7 Eur/val. Tai vis dar geras būdas užsidirbti studentams, tačiau kaip rimtas priedas prie algos toks darbas reikalauja didelio fizinio krūvio.
Papildomas darbas iš namų – geriausia galimybė
2025 m. liepos mėn. VMI duomenys rodo, kad individualią veiklą pagal pažymą vykdo daugiau kaip 232 tūkst. gyventojų, o verslo liudijimus buvo įsigiję 55 tūkst. gyventojų. Nemaža dalis šių žmonių tokia veikla užsiima tik papildomai, po įprastų darbo valandų.
Lengviausia tiems, kuriems savo įprastą darbą pavyksta paversti ir papildoma veikla: programuotojams, dizaineriams, architektams, komunikacijos specialistams, rašytojams, teisininkams, fotografams, videografams ir daugybei kitų specialistų. Tačiau papildoma veikla gali virsti ir pomėgiai: pyragų kepimas, siuvimas ar kelionių planavimas.
Šiuo metu aukso amžių išgyvena ir DI rinka, kuriai reikia žmonių, mokančių integruoti DI į darbo procesus. Dėl to atsirado ir visiškai naujos mikrospecialybės:
Duomenų žymėtojai. Nors tai monotoniškas darbas, lietuvių kalbos modelių mokymui vis dar reikia žmonių, kurie rankiniu būdu žymėtų duomenis. Yra nemažai tokio tipo darbų platformų, tinkamų būtent norintiems prisidurti prie algos.
DI menininkai. Turite menininko gyslelę, bet trūksta techninių žinių piešti ar kurti vaizdo įrašus? Jeigu tai daryti su DI sekasi geriau, vis dažniau ieškoma menininkų ir kūrėjų, kuriančių tik su DI.
Tiesa, vertėtų nepamiršti, kad šių naujų specialybių konkurencija tarptautinėse platformose – didžiulė, todėl daugeliui tai netaps stabiliu uždarbiu. Vis dėlto stebėti DI tendencijas gali būti naudinga kiekvienam.
„Bigbank“ atstovas E. Arnatkevičius teigia, kad svarbu ir tinkamas psichologinis nusiteikimas bei pastangos mažinant išlaidas: „Iš pradžių papildomas uždarbis paprastai būna nedidelis ir itin nestabilus. Todėl šiuos pinigus leidžiant tik pramogoms ir malonumams, gali netgi atsirasti papildomų finansinių problemų, ypač jeigu tos papildomos pajamos netikėtai sumažėtų. Idealiu atveju prisiduriami pinigai turėtų būti neliečiami ir saugomi atskiroje nemokamoje sąskaitoje, kuri generuotų grąžą. Šias pajamas skirkite investavimui, skolų mažinimui arba „juodos dienos“ fondui.“
Svarbiausia – mokėti ieškoti galimybių ir turėti strategiją
Šiais laikais būdų užsidirbti papildomai – daugybė. Tačiau E. Arnatkevičius pabrėžia technologinį lankstumą ir mokėjimą ieškoti galimybių: „Mes stebime įdomią tendenciją: papildomas pajamas sėkmingiausiai generuoja ne tie, kurie dirba daugiau valandų, o tie, kurie išmoksta naudotis įrankiais, gerinančiais jų našumą, ir tie, kurie sugeba rasti galimybių naudodami turimus įgūdžius.“
Pavyzdžiui, lietuviai vis dažniau renkasi parduoti daiktus įvairiose platformose, tokiose kaip „Vinted“ ar net užsienio „eBay“. Nors tai dažnai vadinama „spintos valymu“, daliai žmonių tai tapo perpardavinėjimo verslu – ieškoma pigių „perliukų“ dėvėtų drabužių parduotuvėse ir jie parduodami brangiau tarptautinei auditorijai.
„Svarbu neieškoti greitų pinigų. Tokios paieškos dažnai nuveda tik į sukčių rankas ar tiesiog gilesnę prarają. Netikėkite pasiūlymais užsidirbti greitai ir be didelių pastangų ar žinių, ypač jeigu tie pasiūlymai nepažįstamųjų socialiniuose tinkluose ar senų pažįstamų, su kuriais nebendravote ilgą laiką. Galiausiai turėkite ilgalaikę finansinę strategiją bei tikslus ir bent dalį gaunamų pajamų stenkitės atsidėti į sąskaitą, generuojančią palūkanas ar indėlį. Tik tada papildomas darbas kuria ilgalaikę vertę, o ne tik laikiną palengvėjimą“, – sako E. Arnatkevičius.
Kaip rodo skaičiai ir patirtys, kuriomis lietuviai dalinasi socialiniuose tinkluose, galimybių paieškos reikalauja sumanumo. Vairuoti taksi po keletą valandų per dieną po darbo ilguoju laikotarpiu yra ne taip efektyvu, kaip išnaudoti tarptautines platformas ar DI įrankius. Sėkmės formulė paprasta: įvertinkite savo valandos įkainį, atmeskite kaštus ir rinkitės tą veiklą, kuri ne tik papildo piniginę, bet ir mažiausiai nualina ar netgi teikia malonumą.
Parengta pagal „Bigbank“ panešimą
