Mityba yra vienas iš kertinių žmogaus gyvenimo poreikių, lemiantis ne tik kūniškos, bet ir dvasinės sveikatos kokybę. Tačiau kartais žmonės susiduria su noro valgyti stoka. Kodėl taip nutinka ir kaip susigrąžinti norą valgyti – atsako vaistininkė.
„Noro valgytinetekimas nėra pirminė būklė, o kito organizmo sutrikimo simptomas, kurį gali sukelti ne tik įvairios fizinės, bet ir psichologinės priežastys. Nenorą valgyti gali lemti ir trumpalaikis virškinimo sutrikimas, apsinuodijimas, bakterinė ar virusinė infekcija, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie rimtą susirgimą ir gydymo poreikį“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Krutulytė.
Ji sako, kad svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją, kuris padės surasti sumažėjusio noro valgyti psichologinę ar fizinę priežastį. Keliauti į gydymo įstaigą reikia tuomet, jei nepavyksta susitvarkyti su sumažėjusiu noru valgyti arba jis trunka ilgesnį laiką, jei svoris krinta savaime ir atsiranda maistinių medžiagų trūkumo simptomai: nuovargis, silpnumas, plaukų slinkimas, galvos svaigimas, raumeninės masės sumažėjimas.
Priežastys: nuo ligų iki vaistų vartojimo
Priežasčių noro valgyti stokai gali būti labai daug. Psichologinio pobūdžio – stresas, nerimas, depresija – valgymo sutrikimai, virškinamojo trakto sutrikimai – opaligė, gastroezofaginis refliuksas, opinis kolitas, hepatitas.
Lėtinės ligos: cistinė fibrozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, Parkinsono liga, lėtinės kepenų ligos, demencija. Taip pat inkstų ar širdies nepakankamumas, skydliaukės sutrikimai, anemija, hormoniniai pokyčiai, lėtinės infekcijos. Įtakos noro valgyti stokai turi vyresnis amžius ir sulėtėjęs metabolizmas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas ir aktyvumo sumažėjimas.
„Kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra noro valgyti stoka, tai – chemoterapiniai vaistai, analgetikai, tam tikri antidepresantai, vaistai podagrai ar Parkinsono ligai gydyti, kai kurie diuretikai, antibiotikai. Vitamino B1, B3, biotino, B12, mikroelemento cinko trūkumas taip pat gali mažinti norą valgyti, jį taip pat lemia tiek vitamino D trūkumas, tiek jo perteklius“, – vardija vaistininkė.
Noras valgyti keičiantis temperatūrai
Pasak G. Krutulytės, nukritus temperatūrai lauke, organizmas bando prisitaikyti ir reikalauja kaloringesnio maisto. Šaltas oras verčia organizmą įjungti savo „tausojimo režimą“. Tuomet maisto suvartojama daugiau ir jis suvalgomas greičiau – taip sukuriamas šilumos ir jaukumo pojūtis.
Skaičiuojama, jog rudens-žiemos periodu žmogus kasdien gali suvartoti apie 86-200 kalorijų daugiau palyginti su šiltuoju laikotarpiu. Remiantis kita teorija – noras valgyti šaltuoju metu didėja, nes žmogus yra šviesai jautrus organizmas, todėl kuo trumpesnės ir tamsesnės sezono dienos, tuo daugiau ir greičiau valgoma.
„Noro valgyti sumažėjimas vasarą siejamas su didesniu fiziniu aktyvumu, geresniu oru, aukštesne aplinkos temperatūra, įvairesniu šviežių daržovių ir vaisių pasirinkimu.
Esant aukštesnei temperatūrai organizmas gali reikalauti lengvesnio, atgaivinančio ir neapsunkinančio maisto bei mažesnių jo porcijų. Tai susiję ir su žmogaus organizmo termoreguliacija. Maisto virškinimo metu išskiriama šiluma ir nežymiai pakyla kūno temperatūra, todėl vasaros metu žmogus gali neturėti noro valgyti kaip rudenį ar žiemą“, – aiškina ji.
Kaip sužadinti norą valgyti?
Tam tikri gyvensenos pokyčiai ir tinkamos aplinkos pasirinkimas gali padėti padidinti norą valgyti, pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas leidžia išnaudoti daugiau energijos bei didina maisto poreikį.
„Rinkitės visavertį maistą, kurį mėgstate ir kuriuo mėgaujatės, patartina stebėti savo mitybą norint pasiekti pakankamą dienos kalorijų kiekį. Bandykite dažniau valgyti su šeima ir draugais ar stebėdami savo mėgstamiausią laidą. Jeigu sunku suvalgyti 3 pagrindinius patiekalus – tuomet galima juos skelti į keletą smulkesnių, bet dažnesnių valgymų“, – pataria G. Krutulytė.
Norintiems padidinti norą valgyti ji pataria nepraleisti valgymų. Derėtų rinktis daugiau baltymų ir sveikųjų riebalų, mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto.
Svarbu šalia pagrindinių valgymų pridėti sveikų užkandžių ar gėrimų. Taip pat reikėtų apriboti skysčių vartojimą valgio metu, nes tai mažina norą valgyti. Įtampos mažinimas, kokybiškas miegas ir pakankamas vandens kiekis gali turėti įtakos noro valgyti pagerinimui.
„Augalai bei vaistažolės, gerinančios norą valgyti: kmynas, kiaulpienė, kartusis kietis arba pelynas, ramunėlė, pankolis, pupalaiškis, trūkažolė, kraujažolė, pipirmėtė, mėta, kalendra, imbieras, cinamonas“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Vartojant tam tikrus vitaminus arba preparatus taip pat įmanoma sužadinti norą valgyti. Jeigu trūksta cinko ar vitamino B1, gali sumažėti noras valgyti ir kristi svoris – tokiu atveju rekomenduojama vartoti šių medžiagų preparatus.
„Tikslų vitaminų ar mikroelementų trūkumą galima nustatyti tik atlikus laboratorinius kraujo tyrimus. Papildomas žuvų taukų vartojimas gali didinti norą valgyti ir sumažinti pilnumo jausmą po valgymo.
Ežiuolės preparatai skatina ne tik imuninės sistemos veiklą, bet ir norą valgyti. Bičių žiedadulkių preparatai taip pat padeda gerinti norą valgyti. Tačiau sveikam žmogui ežiuolės ir bičių preparatų galima naudoti ribotą laiką“, – perspėja G. Krutulytė.
