Šeštadienis, 28 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Su klimato kaita kovojama rūšiuojant šiukšles ir taupant elektrą

www.alkas.lt
2021-09-02 18:20:14
197
PERŽIŪROS
6
pixabay.com nuotr.

Elektra | pixabay.com nuotr.

Klimato pokyčiams neabejinga didelė dalis Lietuvos gyventojų. Norėdami apsaugoti aplinką, 75 proc. jų rūšiuoja atliekas, 65 proc. taupo elektros energiją, 35 proc. vietoj asmeninio automobilio renkasi kitas alternatyvas, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

„Žaliuoju kursu vis sparčiau juda ne tik valstybės, bet ir gyventojai. Kažkada teorine grėsme buvusi klimato krizė įgavo realų pavidalą: Europą siaubiantys gaisrai, karščių bangos ir kiti gamtos kataklizmai vis platesniam žmonių ratui padeda suvokti, kad klimato atšilimas jau vyksta ir kad reikia prisidėti prie šio proceso stabdymo.

Lietuvos gyventojai išties stengiasi būti atsakingi, tačiau tobulėti dar turime kur, nes apklausa rodo, jog 1 iš 12 gyventojų nedaro nieko, kad prisidėtų prie klimato pokyčių stabdymo“, – sako tyrimą inicijavusios bendrovės „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.

Aplinkosauga labiau rūpi moterims

Pasak „Elektrum“ atstovės, kai kurios gyventojų taikomos į aplinkosaugą orientuotos priemonės populiarumą įgauna tik pastaraisiais metais, pavyzdžiui, retesnis asmeninio automobilio naudojimas ar naudotų daiktų pirkimas ir perleidimas kitiems, ką darantys nurodė 31 proc. Kitas priemones jau būtų galima vadinti klasikinėmis, pavyzdžiui, atliekų rūšiavimą ar elektros taupymą.

„Elektros taupymas išjungiant šviesą ar ištraukiant prietaisus iš elektros lizdo yra suvokiamas kiekvienam, elektrą taupo ir taupė visos kartos.

Vis dėlto pastebime motyvų pokyčius. Jei anksčiau elektra dažniausiai buvo saikingai naudojama siekiant kartu taupyti ir savo pinigus, tai pastaraisiais metais ne mažiau svarbus tampa aplinkosauginis aspektas“, – komentuoja N. Petrauskienė
.
Elektrą aplinkosauginiais tikslais linkę taupyti aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai, miestų gyventojai. Ryškus atotrūkis yra tarp skirtingo amžiaus grupių: saugodami gamtą elektrą taupantys nurodė 69 proc. 56 m. amžiaus ir vyresnių gyventojų ir 59 proc. 18-25 m. amžiaus respondentų.

Aliekų rūšiavimą, kaip ir elektros taupymą, dažniausiai renkasi aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai. Važinėjantys viešuoju transportu, dviračiu, paspirtuku ar vaikštantys dažniau sako mažesnių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai, naudotiems daiktams antrą gyvenimą labiau linkę suteikti gyvenantys miestuose.

Apskritai prie kovos su klimato kaita itin aktyviai linkusios prisidėti moterys. Taupančių elektrą moterų yra 10 proc. daugiau nei tai darančių vyrų, taikančių antrinį daiktų panaudojimą – 12 proc. daugiau, vietoj asmeninio automobilio besirenkančių kitą transporto rūšį – 6 proc. daugiau.

Kas bendro tarp elektros taupymo ir kaimynų?

Niekaip neprisidedantys prie kovos su klimato kaita prisipažino 8 proc. apklausos dalyvių. Taip daugiau nei du kartus dažniau atsakė vyrai (atitinkamai 12 proc. ir 5 proc.).

Tiesioginis ryšys yra tarp noro rūpintis aplinka ir išsilavinimo – tarp nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių niekaip prie kovos su klimato kaita neprisideda 15 proc. vidurinį išsilavinimą – daugiau nei 9 proc., aukštąjį – vos 4,6 proc. apklausos dalyvių.

N. Petrauskienės teigimu, šie duomenys rodo, kad daliai žmonių dar trūksta motyvacijos ar informacijos, kodėl būtina rūpintis aplinka ir kuo tai naudinga jiems patiems.

„Paimkime elektros lempučių pavyzdį. Paprastas lemputes pakeitę taupiosiomis galime iki 20 proc. sumažinti elektros sąnaudas, o tai reiškia, kad tiek pat sumažės ir sąskaita už elektrą bei poveikis aplinkai.

Panašiai šalyje ėmė gerėti atliekų rūšiavimo situacija, kai žmonės suvokė, kad rūšiuodami jie sugeneruoja mažiau atliekų, tad gauna mažesnes sąskaitas už jų išvežimą, tuo pačiu mažiau šiukšlių patenka į sąvartynus“, – pavyzdžiais dalijasi atstovė.

Pašnekovė sako, kad daug tiesos yra ir posakyje „geras pavyzdys užkrečia“ – matydami, kad jų artimieji ar kaimynai deda pastangas saugodami aplinką, nemaža dalis žmonių taip pat pradeda keisti savo elgesį.

Tai patvirtina ir JAV Harvardo verslo mokyklos atliktas tyrimas – žinojimas, kad elektros taupymu rūpinasi kaimynai, yra labai svarbus veiksnys patiems pradėti ją taupyti.

Tyrime dalyvavę namų ūkiai galėjo matyti informaciją, kiek elektros energijos suvartojo jie, kiek visi jų kaimynai ir kiek taip vadinami „efektyvieji kaimynai“, taupantys energiją. Jie taip pat buvo reitinguojami nuo geriausiai iki prasčiausiai valdančių energijos sąnaudas.

Pasibaigus tyrimui paaiškėjo, kad kaimynų pavyzdys padėjo namų ūkiams elektros energijos sąnaudas sumažinti 1-3 proc.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Klimato kaita: kokias grėsmes kelia ir kaip su jomis kovojama
  2. Seimas svarstys su klimato kaita susijusias pataisas
  3. Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?
  4. Į kovą su klimato kaita įsijungia ir Lietuva
  5. Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
  6. Apklausa: aplinkai labiausiai kenkia nerūšiuojamos šiukšlės ir plastikiniai pirkinių maišeliai
  7. Aplinkos ministerija kviečia prisijungti prie klimato savaitės
  8. Klimato kaitai švelninti ir gamtinei įvairovei išsaugoti – senieji ganymo papročiai
  9. Vyriausybė žada skirti dėmesio klimato kaitai
  10. Karantino metu daugiau nei pusė gyventojų patyrė papildomų išlaidų
  11. Gyventojai pritartų elektroniniam balsavimui
  12. Ateičiai netaupo beveik pusė gyventojų, o taupantiesiems pristinga finansinės drausmės
  13. Socialiniuose tinkluose įmonės ieško ir pirkėjų ir darbuotojų
  14. Ekspertai: Lietuvai trūksta vieningos emigrantų susigrąžinimo sistemos
  15. Gyventojai nepakantūs geležinkelio triukšmui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kur keliauja lėšos? says:
    4 metai ago

    Kažkieno tyrimai nustatė, jos pastangas sumažinti energijos naudojimą ir lėšas, sutaupytas kovai su klimato kaita niekais paverčia kriptovaliutos ,,sandėliavimas” debesijoje. Esa, net nedidelio jos kiekio saugojimas sunaudoja tiek pagamintos elektros, kiek jos suryja milžiniškas miestas.
    Taigi, jei ponas Velnias perima vairą į savo rankas…

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    „Tai patvirtina ir JAV Harvardo verslo mokyklos atliktas tyrimas – žinojimas, kad elektros taupymu rūpinasi kaimynai, yra labai svarbus veiksnys patiems pradėti ją taupyti.“

    Tai yra 1001-as įrodymas, kad žmonės yra kilę iš beždžionių, nors Biblijoje rašome, kad moteris – iš žmogaus kaulo: „Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu. Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.Tada Adomas tarė: “Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta” – citata iš Pradžios knygos.

    Kokia išvada? Taupykime elektrą. Dar geriau būtų, jei visai jos nenaudotume. O dar geriau geriau būtų, jei mūsų išvis nebūtų.

    Atsakyti
    • Būtinai išklausykite - prašau says:
      4 metai ago

      Pati laida tikrai įdomi, o kai kurią informaciją net labai vertėtų įsidėmėti. Tačiau tamstai siūlau 2 komentarus: apie praktinį valstybės gyvenimą, ir apie žmonijos ateitį
      Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis. Popiežius Pranciškus – globalios lyderystės pavyzdys krizės laikais
      − lrt.lt/mediateka/irasas/2000190671
      20:10 − ž-sklaida, politika, švietimas; apie tai, kad nemąstymas gyvenimą labai apsunkina;
      46:40 − apie žmonijos ateitį (P. Aleksandravičius)

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        4 metai ago

        Maria reidio per elertė? 🙂 Krikščionybė taikosi į viso pasaulio religiją numeris vienas, todėl ir vadyba atitinkama.

        Atsakyti
        • Kol neišbraukiau iš fantastų sąrašo!!! says:
          4 metai ago

          − lrt.lt/mediateka/irasas/2000190671
          46:40 − apie žmonijos ateitį
          O ir Alką teks perkelti į ateities buveinę. Kol kiti visų vietų neužėmė.

          Atsakyti
    • Bartas says:
      4 metai ago

      Gerai , kad Adamas pateko pas “kvalifikuotą ” (nelietuviškai) ir vėl (nelietuviškai) – “chirurgą”. Sunku įsivaizduoti , kas būtų , jeigu būtų, atspjovęs kitą kūno dalies gabaliuką. Šiurpas nukratė.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Namai su Saulės kolektoriais
Energetika

APVA parama saulės elektrinei 2026: ar jau žinote sąlygas?

2026 02 28
Antras sugrįžimas. Mama, Regina Šulskytė
Kultūra

R. Šulskytės parodoje – dvidešimt septyni sugrįžimai

2026 02 28
Migracijos departamentas
Kultūra

Paveldo komisija: būtina peržiūrėti LR saugiųjų dokumentų rengimo derinimo procesus

2026 02 28
alternatyvios gyvybės formos Visatoje
Astronomija ir kosmonautika

KTU fizikos mokslininkas V. Stankus: alternatyvios gyvybės formos Visatoje – kiek tai tikra?

2026 02 28
Miško darbai „Natura 2000“ teritorijose
Gamta ir ekologija

Miško darbai „Natura 2000“ teritorijose: prasimanymai ir tikrovė

2026 02 28
Prieš 75-erius metus „Amerikos balsas“ pirmą kartą prakalbo lietuviškai
Kalba

Prieš 75-erius metus „Amerikos balsas“ pirmą kartą prakalbo lietuviškai

2026 02 28
Lituanistinio paveldo ieškoma pasaulio aukcionuose ir privačiose rinkiniuose
Kultūra

Lituanistinio paveldo ieškoma pasaulio aukcionuose ir privačiose rinkiniuose

2026 02 28
Vilniaus knygų mugėje apdovanoti 34-ųjų Knygos meno varžytuvių nugalėtojai
Kultūra

Vilniaus knygų mugėje apdovanoti 34-ųjų Knygos meno varžytuvių nugalėtojai

2026 02 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jeffrey Sachs apie A. Navys, M. Sėjūnas. Maskva griebiasi branduolinio šiaudo
  • +++ apie NŽT užtikrina nuoseklų geografinių pavadinimų tvarkymą
  • +++ apie Miško darbai „Natura 2000“ teritorijose: prasimanymai ir tikrovė
  • Douglas Macgregor apie NŽT užtikrina nuoseklų geografinių pavadinimų tvarkymą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tvarka šaldytuve bei spintelėse padeda ir sutaupyti, ir išvengti maisto švaistymo
  • Renkantis kosmetiką svarbu ne odos tipas, o būklė
  • Svarbiausi dalykai planuojant žygį kalnuose šaltuoju metu
  • Vilniuje – Kanklių metų atidarymo renginys

Kiti Straipsniai

Senamiesčio gatvių studija

Parengta Kauno senamiesčio gatvių atnaujinimo studija

2026 02 26
I. Ruginienė lankosi Vilniaus rajone

I. Ruginienė lankėsi Vilniaus rajone

2026 02 23
Atliekų rūšiavimas

Kaip namuose surasti vietos atliekų rūšiavimui 

2026 02 23
Mobilus internetas telefone

Duomenų privatumas viešose erdvėse: kaip apsisaugoti?

2026 02 21
Darbas

Daugiau nei 70 proc. darbuotojų Baltijos šalyse keistų darbą

2026 02 21
Robertas Deikgrafas o jam už nugaros dalelių greitintuvo tunelio siluetas

R. Dejkgrafas. Kova, kad mokslas liktų globalus

2026 02 19
Virtuvė

Sumanus taupymas virtuvėje: įpročiai, padėsiantys mažinti sąskaitas

2026 02 16
Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų

Pradedami rinkti parašai dėl T. Domarko pašalinimo iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto

2026 02 13
Filmo „Kas buvome mes“ kadras

Sengirės kinas: interviu su kosmoso sociologe dr. I. Popovaite

2026 02 13
Atliekų perdirbimo įmonė

Iš Skaidiškių išsikelia dar viena atliekų perdirbimo įmonė

2026 02 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Jeffrey Sachs apie A. Navys, M. Sėjūnas. Maskva griebiasi branduolinio šiaudo
  • +++ apie NŽT užtikrina nuoseklų geografinių pavadinimų tvarkymą
  • +++ apie Miško darbai „Natura 2000“ teritorijose: prasimanymai ir tikrovė
  • Douglas Macgregor apie NŽT užtikrina nuoseklų geografinių pavadinimų tvarkymą
  • . . . apie Miško darbai „Natura 2000“ teritorijose: prasimanymai ir tikrovė
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alkas.lt K. Tamašausko nuotr.

M. Kundrotas. Pišizmas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai