Ar klimato kaitos klausimas svarbus Lietuvos gyventojams? O gal mes manome, kad klimato pokyčiai mūsų šalyje nevyksta? Siekiant išsiaiškinti visuomenės suvokimą apie klimato kaitos reiškinį, Kauno Technologijos Universitetas (KTU) atliko apklausą, kuri parodė, jog Lietuvos gyventojai klimato kaitos reiškinį pripažįsta vieningai, tačiau susirūpinimo lygis dėl jo mūsų šalyje nėra labai aukštas.
KTU mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų pripažįsta žmogaus veiklos poveikį klimato kaitai (87,8 proc.), tačiau pats reiškinys Lietuvoje vis dar suvokiamas daugiau kaip pasaulines, o ne vietines pasekmes turintis procesas. 43,6 proc. gyventojų susirūpinę dėl klimato kaitos poveikio žmonėms visame pasaulyje, bet tik 16,5 proc. – dėl klimato kaitos poveikio Lietuvai. Apklaustųjų atsakymai į apklausoje pateiktus klausimus leidžia teigti ir tai, jog šalies gyventojai nėra linkę imtis aktyvių veiksmų kovodami su klimato kaitos problema.
O kokia yra faktinė klimato kaitos reiškinio padėtis mūsų šalyje? Nors Lietuva kol kas laikoma viena mažiausiai klimato kaitos paveikiamų valstybių pasaulyje, tačiau šylantis klimatas pradeda daryti pastebimą poveikį šalies aplinkai ir jos kokybei – susiduriame su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis (karščio bangomis, potvyniais, audromis), dėl kurių nyksta biologinė įvairovė, mažėja pasėlių derlius, veikiama ekonomika bei žmonių sveikata.
Nepaisant faktinių duomenų, gyventojų požiūriui į klimato kaitą įtakos turi tik tokie reiškiniai, kuriuos jie pastebi ir susieja su klimato kaita. KTU atliktos apklausos duomenys rodo, jog tik 50,1 proc. gyventojų teigia, jog per pastaruosius 5-erius metus jie buvo patyrę potvynius, 79,9 proc. teigia patyrę stiprias audras ar pūgas, 85,9 proc. teigia patyrę karščio bangas, o 88,2 proc. – sausras.
Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyrius kasmet rengia Nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitos ataskaitą, o kas dvejus metus – susidarančio ŠESD kiekio projekcijas iki 2040 m. Lyginant 2018 m. ir 1990 m. duomenis, susidaręs ŠESD kiekis šalyje sumažėjo net 58%. Remiantis 2018 m. duomenimis, Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20 267 tūkst. tonų ŠESD (apie 1,7% mažiau nei 2017 m.). Daugiausiai jų buvo išmesta energetikos (58,8%, iš jų 30,2% – transporte) ir žemės ūkio (21,1%) sektoriuose. Pagrindinės išmetamos ŠESD – anglies dioksidas, kuris 2018 m. sudarė 67,4% viso Lietuvoje išmesto ŠESD kiekio. Metano išmesta – 15,1%, azoto suboksido – 14,6%, fluorintų dujų – 2,9%.
O ką kiekvienas gyventojas gali padaryti, kad ŠESD emisijų būtų mažiau? Rinkitės mažai energijos vartojančius buitinius prietaisus ir nepalikite jų veikti budėjimo režimu. Baigę naudoti, visuomet išjunkite elektronikos prietaisus, iš lizdo ištraukite nenaudojamą mobiliojo telefono kroviklį. Skalbyklę ar indaplovę junkite tik pilną, pasirinkite tinkamą temperatūros režimą, o skalbinių džiovyklę naudokite tik tuomet, kai tai būtina. Net ir šie paprasti sprendimai buityje gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sutaupyti pinigų.
Visas Aplinkos apsaugos agentūros parengtas Nacionalines ŠESD apskaitos ataskaitas galima rasti čia: https://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=5c8c1038-d997-47a7-bc77-58b993e282c1.
Su išsamia KTU atlikto tyrimo rezultatų ataskaita galima susipažinti čia: https://www.ebooks.ktu.lt/eb/1519/lietuvos-gyventoju-poziuriai-i-klimato-kaita-ir-energijos-gamybos-saltinius-trumpoji-tyrimo-rezultatu-ataskaita/.
Tik truputį patvarkai ir matai milžinišką dausų paukštį, nusileidusį į žemę atsigerti…
Kažkolie kliedesiai. Kur Lietuvoje derlius sumažėjo?
Nemanau, kad klimato kaitos tema svarbi Lietuvos gyventojams.
Jis svarbi nebent naiviems, viskuo pertekusiems ir to nevertinantiems bei šiek tiek “kvanktelėjusiems” vakarų šalių gyventojasm. Tiems, kurie naiviai pasiduoda ekologinio populizmo propagandai
Nesakau, kad “žmogus yra nekaltas” ir neprisideda prie gamtos niokojimo. Tačiau šiuo metu problemą matau ne tame, o perdėtame sureikšminime. kas jau kenkiai ekonomikos vystymuisi ir visuomenės gerbūviui.
Myliu gamtą (esu prieš medžioklę, prieš beatdairišką miškų kirtimą – ne kartą apie tai rašiau kometaruose), tačiau karti NEGALIU PAKĘSTI RADIKALAUS EKOLOGINIO POPULIZMO. Kuris jau “apsėdo” Europą bei tapo bene pagrindine jos dienotvarkės tema.
Tad jaučiu pilietinę pareigą tam priešintis, todėl uimu klimato kaitos oponentų poziciją.
Be to, esu linkęs tikėti MOKSLU, o ne naiviems ekologinių dadikalų išvedžiojimas. Puikiai žinome, kad GYVENAME TARPLEDYNMETYJE (iš esmės – dar tik jo pradžioje) , ir atšilimo optimumas dar nepasiektas. Tarpledynmečiai paprastai trunka keletą dešimčių tūkstančių metų (bent jau taip buvo iki šiol). O kiek praėjo nuo paskutinio ledynmečio? Trylika-keturioliką tūkstanmečių? Mažai – galimai net ketvirtadalio nėra. Tad norime mes to ar ne, klimatas vis tiek šils. Ir žmogaus ytaka šiam procesui, nors ir yra, tačiau minimali.
O ekologinių perlenkimų žala ekonomikai, visuomenei gerokai didesnė, nei jų teikiama nauda.
Gerbiamasai – gyventi juk juk kiekvienas nori? O iš ko gali ne tik neblogai gyventi, bet dar ir išgarsėti, reikšmingu tapti? Išeitis – projektai, jų finansavimas. Kad gautum finansavimą, reikia ne šiaip iškelti kokį klausimą, netvarką, bėdą, bet įtikinti, jog tai kelia gigantišką grėsmę, jog dėl tos ar kitos problemos pasaulis atsidūrė ant bedugnės krašto. Ir pateikti ,,būtinosios ginties”, ,,pasaulio gelbėjimo” planus. Ostapo Benderio laikų triukai jau pasenę (nors ,,mene” dar ne – ,,a ja tak vižu!”, ir duok šen pinigus), o štai pasaulio, ,,mažumų” ir pan. gelbėjimo nuo nesamų ar stipriai išpūstų ir iškreiptų ,,problemų” projektai dabar ant bangos. Svarbu įspūdingai pateikti – tai jaudina (ypač po dozės), įtraukia. Kad ir BLM teatrališkos eitynės…
Pritariu, Žemyna. Problema, be abejo yra. Turime tausoti resursus, mažiau vartoti, mažiau teršti gamtą. Visi tam pritariam. Tačiau kam iš to daryti isteriją?
O kai kyla isterija, tuomet nuosaikių pažiūrų žmogui norisi jai priešintis.
Isterikai ir sukelia revoliucijas. Iš principo, kovoje prieš diktatūrą, tai revoliucija yra gerai. Tik bėda ta, kad paprastai visuomet ji sukelia ilgalaikę sumaištį. “N” kartų pasaulio istorija įrodė, kad išjudinta švytuoklė dar negreitai stabilizuojasi (XVIII a. Prancūzijos, XX a. Rusijos-SSRS, XXI a. Egipto ir kt. pavyzdžiai).
Ištraukti pakrovėją iš lizdo, kai tuo tarpu gatvėmis zuja daugybė baisiausiai dūmijančių kledarų? Ir tų juodai dūmijančių pabaisų nemažėja! Tai kuo mus laikote?
Turite galvoje telefonų kroviklį?
Kažkur skaičiau, jog kiekvienas toks lizde visą parą „budintis” el. prietaiso kištukas, kroviklis per metus prisuka skaitiklyje 10 Lt (nesuklydau – Lt. Dar lito laikais tai skaičiau).
Pvz., mano lizduose budi 4 tokie (neskaičiuojant ilgintuvuose antra tiek budinčių). Ėdriausias iš jų, ko gero, el. viryklės kištukas. Jie visi per metus suėda šiltų batų porą, ir be reikalo eikvoja elektrą. Bet – ar kitaip įmanoma?
Jjau 30 m. į Lietuvą vežami kabeliai su tokiais grubūs kištukais, kuriuos įstumti nelengva, o išlupti tokius iš lizdo reikia kalvio replių ir vyriškų rankų. Išjungti ilgai padirbėjus įmanoma, tačiau tokis kasdienis jų lupimas lauk iš visų jėgų, o vėliau atgal stūmimas galiausiai išveda iš rikiuotės el. lizdus, reikia pirkti naują, meistrą kviestis, kad pakeistų. O kaip namuose vienam paliktam moksleiviui ar senam žmogui susitvarkyti?
Pradėti reikia nuo to, kad
a) 3 dešimtmečius to „nematantys” „vartotojų gynėjai” bei pramonės prekių kontrolieriai pagaliau tai pastebėtų ir pareikalautų iš didmenininkų įvežti kokybišką, derančią tarpusavyje ir pavojaus nekeliančią el. įrangos reikmenis;
b) būtų patogiausia, jei ne iš lizdų kasdien po kelis kartus tai luptume, tai stumtume, o kad laiptinės (buto) skydinėje būtų jungtukas, kuriuo išeidami ar šiaip prireikus, galėtume išjungti visus lizdus, išsk. šaldytuvo. Tai pasitarnautų ir saugumui perkūnijos metu.
SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ESU ĮMINĘS PER 450 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ
ŠALTINIŲ! JUOSE RASTA INFORMACIJA LEIDO PAŽINTI : KAS? ir KODĖL? ŽEMĖJE VYKO? Kas?
ir kodėl VYKSTA? KAS? ir kodėl? VYKS ATEITYE?! KLIMATO KAITOS TEMA RAŠAU JAU 30 METŲ!
ŠIA TEMA ATRASTI – TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAIS JUDĖJIMAI!
Šia tema, parašytos ir, su vyksmo technologinėmis schemomis, bei su PAVEIKSLIUKAS, išleistos knygos: “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas”, “Praeitis ir ateitis”. “Tvanai dievai civilizacijos”! Pastarojoje knygoje ĮMINTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS” KURIAM PER 450 000 metų!
Laikas jau žinoti ir tai, kad nuo 2500-jų metų ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE PRASIDĖS TIKTAI VIENAS METŲ LAIKAS – tiktasi VASARA ir tiktai DIENA! PIETINIAME – NAKTIS IR ŽIEMA!