Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

www.alkas.lt
2021 01 13 11:07
8
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Klimato kaita | LRT nuotr.

Ar klimato kaitos klausimas svarbus Lietuvos gyventojams? O gal mes manome, kad klimato pokyčiai mūsų šalyje nevyksta? Siekiant išsiaiškinti visuomenės suvokimą apie klimato kaitos reiškinį, Kauno Technologijos Universitetas (KTU) atliko apklausą, kuri parodė, jog Lietuvos gyventojai klimato kaitos reiškinį pripažįsta vieningai, tačiau susirūpinimo lygis dėl jo mūsų šalyje nėra labai aukštas.

KTU mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų pripažįsta žmogaus veiklos poveikį klimato kaitai (87,8 proc.), tačiau pats reiškinys Lietuvoje vis dar suvokiamas daugiau kaip pasaulines, o ne vietines pasekmes turintis procesas. 43,6 proc. gyventojų susirūpinę dėl klimato kaitos poveikio žmonėms visame pasaulyje, bet tik 16,5 proc. – dėl klimato kaitos poveikio Lietuvai. Apklaustųjų atsakymai į apklausoje pateiktus klausimus leidžia teigti ir tai, jog šalies gyventojai nėra linkę imtis aktyvių veiksmų kovodami su klimato kaitos problema.

O kokia yra faktinė klimato kaitos reiškinio padėtis mūsų šalyje? Nors Lietuva kol kas laikoma viena mažiausiai klimato kaitos paveikiamų valstybių pasaulyje, tačiau šylantis klimatas pradeda daryti pastebimą poveikį šalies aplinkai ir jos kokybei – susiduriame su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis (karščio bangomis, potvyniais, audromis), dėl kurių nyksta biologinė įvairovė, mažėja pasėlių derlius, veikiama ekonomika bei žmonių sveikata.

Nepaisant faktinių duomenų, gyventojų požiūriui į klimato kaitą įtakos turi tik tokie reiškiniai, kuriuos jie pastebi ir susieja su klimato kaita. KTU atliktos apklausos duomenys rodo, jog tik 50,1 proc. gyventojų teigia, jog per pastaruosius 5-erius metus jie buvo patyrę potvynius, 79,9 proc. teigia patyrę stiprias audras ar pūgas, 85,9 proc. teigia patyrę karščio bangas, o 88,2 proc. – sausras.

Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.
Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyrius kasmet rengia Nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitos ataskaitą, o kas dvejus metus – susidarančio ŠESD kiekio projekcijas iki 2040 m. Lyginant 2018 m. ir 1990 m. duomenis, susidaręs ŠESD kiekis šalyje sumažėjo net 58%. Remiantis 2018 m. duomenimis, Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20 267 tūkst. tonų ŠESD (apie 1,7% mažiau nei 2017 m.). Daugiausiai jų buvo išmesta energetikos (58,8%, iš jų 30,2% – transporte) ir žemės ūkio (21,1%) sektoriuose. Pagrindinės išmetamos ŠESD – anglies dioksidas, kuris 2018 m. sudarė 67,4% viso Lietuvoje išmesto ŠESD kiekio. Metano išmesta – 15,1%, azoto suboksido – 14,6%, fluorintų dujų – 2,9%.

O ką kiekvienas gyventojas gali padaryti, kad ŠESD emisijų būtų mažiau? Rinkitės mažai energijos vartojančius buitinius prietaisus ir nepalikite jų veikti budėjimo režimu. Baigę naudoti, visuomet išjunkite elektronikos prietaisus, iš lizdo ištraukite nenaudojamą mobiliojo telefono kroviklį. Skalbyklę ar indaplovę junkite tik pilną, pasirinkite tinkamą temperatūros režimą, o skalbinių džiovyklę naudokite tik tuomet, kai tai būtina. Net ir šie paprasti sprendimai buityje gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sutaupyti pinigų.

Visas Aplinkos apsaugos agentūros parengtas Nacionalines ŠESD apskaitos ataskaitas galima rasti čia: https://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=5c8c1038-d997-47a7-bc77-58b993e282c1.

Su išsamia KTU atlikto tyrimo rezultatų ataskaita galima susipažinti čia: https://www.ebooks.ktu.lt/eb/1519/lietuvos-gyventoju-poziuriai-i-klimato-kaita-ir-energijos-gamybos-saltinius-trumpoji-tyrimo-rezultatu-ataskaita/.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Klimato kaita: kokias grėsmes kelia ir kaip su jomis kovojama
  2. Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
  3. Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis
  4. Klimato kaita ir jos poveikis sveikatai
  5. Į kovą su klimato kaita įsijungia ir Lietuva
  6. Prasidėjusios informavimo kampanijos tikslas – mažinti klimato kaitą
  7. Pasirašytas Merų paktas, siekiant mažinti oro taršą ir kovoti su klimato kaita
  8. Demokratija Lietuvoje: kaip ji veikia šiandien ir kaip ji veiks po dešimties metų?
  9. Pasaulinis klimato kaitos žygis nuvilnys ir Lietuvos sostinės centre
  10. Vyriausybė žada skirti dėmesio klimato kaitai
  11. Vyksta Paryžiaus klimato kaitos konferencija
  12. Europos Komisija ieško geriausių klimato kaitos problemų sprendimų Europoje
  13. Ambicingas ir visuotinis Paryžiaus klimato susitarimas skelbia iškastinio kuro eros pabaigą
  14. Klimato kaitos valdymo politika bus įgyvendinama pagal patvirtintą strategiją
  15. Erkių platinamų ligų daugėja dėl klimato pokyčių ir žmonių elgsenos
  16. Klimato politika. Komisija imasi bendradarbiauti su įmonėmis, aplinkos sektoriaus grupėmis ir universitetais
  17. Po didelės oro taršos Lietuvoje pastebimas pagerėjimas
  18. Likę Lietuvoje turistai gamtoje ieško naudos sveikatai
  19. Viešoji ar privati: kurias gydymo įstaigas Lietuvoje renkasi dažniausiai?
  20. Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys
  21. Kaip įgyvendinti biologinės įvairovės strategiją
  22. Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijos vykdymas: kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų?
  23. Vaikų sveikatos metais Lietuvoje atidaromas sveikiausias vaikų lauko darželis
  24. Per metus Lietuvoje gerokai sumažėjo rusiškų TV kanalų žiūrimumas
  25. B. Ropė. Lietuva įtvirtinta kaip zona be GMO, bet sustoti negalime
  26. Kaip sveiko gyvenimo mada keičia pirkėjų įpročius?
  27. Lietuvoje GMO tapo kasdieninio maisto dalimi
  28. Lietuvoje mažėja bereikalingo patekimo į ligonines atvejų
  29. Lietuvoje rūkantys vyrai serga ir miršta dažniau nei moterys
  30. Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Kokia nuotrauka!!! says:
    3 mėn. ago

    Tik truputį patvarkai ir matai milžinišką dausų paukštį, nusileidusį į žemę atsigerti…

    Atsakyti
  2. rimas says:
    3 mėn. ago

    Kažkolie kliedesiai. Kur Lietuvoje derlius sumažėjo?

    Atsakyti
  3. ŽEMAITIS- PRIEŠ ELKOLOGINĮ RADIKALIZMĄ! says:
    3 mėn. ago

    Nemanau, kad klimato kaitos tema svarbi Lietuvos gyventojams.
    Jis svarbi nebent naiviems, viskuo pertekusiems ir to nevertinantiems bei šiek tiek “kvanktelėjusiems” vakarų šalių gyventojasm. Tiems, kurie naiviai pasiduoda ekologinio populizmo propagandai
    Nesakau, kad “žmogus yra nekaltas” ir neprisideda prie gamtos niokojimo. Tačiau šiuo metu problemą matau ne tame, o perdėtame sureikšminime. kas jau kenkiai ekonomikos vystymuisi ir visuomenės gerbūviui.
    Myliu gamtą (esu prieš medžioklę, prieš beatdairišką miškų kirtimą – ne kartą apie tai rašiau kometaruose), tačiau karti NEGALIU PAKĘSTI RADIKALAUS EKOLOGINIO POPULIZMO. Kuris jau “apsėdo” Europą bei tapo bene pagrindine jos dienotvarkės tema.
    Tad jaučiu pilietinę pareigą tam priešintis, todėl uimu klimato kaitos oponentų poziciją.
    Be to, esu linkęs tikėti MOKSLU, o ne naiviems ekologinių dadikalų išvedžiojimas. Puikiai žinome, kad GYVENAME TARPLEDYNMETYJE (iš esmės – dar tik jo pradžioje) , ir atšilimo optimumas dar nepasiektas. Tarpledynmečiai paprastai trunka keletą dešimčių tūkstančių metų (bent jau taip buvo iki šiol). O kiek praėjo nuo paskutinio ledynmečio? Trylika-keturioliką tūkstanmečių? Mažai – galimai net ketvirtadalio nėra. Tad norime mes to ar ne, klimatas vis tiek šils. Ir žmogaus ytaka šiam procesui, nors ir yra, tačiau minimali.
    O ekologinių perlenkimų žala ekonomikai, visuomenei gerokai didesnė, nei jų teikiama nauda.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 mėn. ago

      Gerbiamasai – gyventi juk juk kiekvienas nori? O iš ko gali ne tik neblogai gyventi, bet dar ir išgarsėti, reikšmingu tapti? Išeitis – projektai, jų finansavimas. Kad gautum finansavimą, reikia ne šiaip iškelti kokį klausimą, netvarką, bėdą, bet įtikinti, jog tai kelia gigantišką grėsmę, jog dėl tos ar kitos problemos pasaulis atsidūrė ant bedugnės krašto. Ir pateikti ,,būtinosios ginties”, ,,pasaulio gelbėjimo” planus. Ostapo Benderio laikų triukai jau pasenę (nors ,,mene” dar ne – ,,a ja tak vižu!”, ir duok šen pinigus), o štai pasaulio, ,,mažumų” ir pan. gelbėjimo nuo nesamų ar stipriai išpūstų ir iškreiptų ,,problemų” projektai dabar ant bangos. Svarbu įspūdingai pateikti – tai jaudina (ypač po dozės), įtraukia. Kad ir BLM teatrališkos eitynės…

      Atsakyti
      • ŽEMAITIS says:
        3 mėn. ago

        Pritariu, Žemyna. Problema, be abejo yra. Turime tausoti resursus, mažiau vartoti, mažiau teršti gamtą. Visi tam pritariam. Tačiau kam iš to daryti isteriją?
        O kai kyla isterija, tuomet nuosaikių pažiūrų žmogui norisi jai priešintis.
        Isterikai ir sukelia revoliucijas. Iš principo, kovoje prieš diktatūrą, tai revoliucija yra gerai. Tik bėda ta, kad paprastai visuomet ji sukelia ilgalaikę sumaištį. “N” kartų pasaulio istorija įrodė, kad išjudinta švytuoklė dar negreitai stabilizuojasi (XVIII a. Prancūzijos, XX a. Rusijos-SSRS, XXI a. Egipto ir kt. pavyzdžiai).

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          3 mėn. ago

          Ištraukti pakrovėją iš lizdo, kai tuo tarpu gatvėmis zuja daugybė baisiausiai dūmijančių kledarų? Ir tų juodai dūmijančių pabaisų nemažėja! Tai kuo mus laikote?

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            3 mėn. ago

            Turite galvoje telefonų kroviklį?
            Kažkur skaičiau, jog kiekvienas toks lizde visą parą „budintis” el. prietaiso kištukas, kroviklis per metus prisuka skaitiklyje 10 Lt (nesuklydau – Lt. Dar lito laikais tai skaičiau).
            Pvz., mano lizduose budi 4 tokie (neskaičiuojant ilgintuvuose antra tiek budinčių). Ėdriausias iš jų, ko gero, el. viryklės kištukas. Jie visi per metus suėda šiltų batų porą, ir be reikalo eikvoja elektrą. Bet – ar kitaip įmanoma?
            Jjau 30 m. į Lietuvą vežami kabeliai su tokiais grubūs kištukais, kuriuos įstumti nelengva, o išlupti tokius iš lizdo reikia kalvio replių ir vyriškų rankų. Išjungti ilgai padirbėjus įmanoma, tačiau tokis kasdienis jų lupimas lauk iš visų jėgų, o vėliau atgal stūmimas galiausiai išveda iš rikiuotės el. lizdus, reikia pirkti naują, meistrą kviestis, kad pakeistų. O kaip namuose vienam paliktam moksleiviui ar senam žmogui susitvarkyti?
            Pradėti reikia nuo to, kad
            a) 3 dešimtmečius to „nematantys” „vartotojų gynėjai” bei pramonės prekių kontrolieriai pagaliau tai pastebėtų ir pareikalautų iš didmenininkų įvežti kokybišką, derančią tarpusavyje ir pavojaus nekeliančią el. įrangos reikmenis;
            b) būtų patogiausia, jei ne iš lizdų kasdien po kelis kartus tai luptume, tai stumtume, o kad laiptinės (buto) skydinėje būtų jungtukas, kuriuo išeidami ar šiaip prireikus, galėtume išjungti visus lizdus, išsk. šaldytuvo. Tai pasitarnautų ir saugumui perkūnijos metu.

  4. Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com says:
    3 mėn. ago

    SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ESU ĮMINĘS PER 450 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ
    ŠALTINIŲ! JUOSE RASTA INFORMACIJA LEIDO PAŽINTI : KAS? ir KODĖL? ŽEMĖJE VYKO? Kas?
    ir kodėl VYKSTA? KAS? ir kodėl? VYKS ATEITYE?! KLIMATO KAITOS TEMA RAŠAU JAU 30 METŲ!
    ŠIA TEMA ATRASTI – TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAIS JUDĖJIMAI!
    Šia tema, parašytos ir, su vyksmo technologinėmis schemomis, bei su PAVEIKSLIUKAS, išleistos knygos: “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas”, “Praeitis ir ateitis”. “Tvanai dievai civilizacijos”! Pastarojoje knygoje ĮMINTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS” KURIAM PER 450 000 metų!
    Laikas jau žinoti ir tai, kad nuo 2500-jų metų ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE PRASIDĖS TIKTAI VIENAS METŲ LAIKAS – tiktasi VASARA ir tiktai DIENA! PIETINIAME – NAKTIS IR ŽIEMA!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Statybos | am.lt nuotr.

Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai

2021 04 19
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

2021 04 18
Atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių

Gyventojų poreikis naujam būstui nemažėja

2021 04 17
Tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių. Kaip elgtis?

Bandoma „prikirpti uodegas“ kiemuose paliktų senų automobilių savininkams

2021 04 17
S. Plungė. Bankų „fokus pokus“ arba 13 eurų istorija

Bandomos priemonės, padėsiančios mažinti žemės ūkio taršą paviršiniame vandenyje

2021 04 16
Punios Šilo kirtimas | Rengėjų nuotr.

Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos

2021 04 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir ekologija

Vilniuje daugėja vandens gertuvių

2021 04 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo kancleriu siūlomas prof. M. Gelbūda

2021 04 19
G. Nausėda: Pandemija mus išvargino
Lietuvoje

Ekonomikos gaivinimo planui liko 11 dienų

2021 04 19
Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas tikisi atgauti pasitikėjimą

2021 04 19
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

2021 04 19
Kęstutis Vitkus (1952–2021) | vitkusclinic.com nuotr.
Lietuvoje

Mirė garsus mikrochirurgas Kęstutis Vitkus

2021 04 19
Vėl galandami pjūklai Punios šilui
Gamta ir ekologija

Vėl galandami pjūklai Punios šilui

2021 04 19
Statybos | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Išties apie KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai
  • SB apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Kur pasidėjo vyrai - Lietuvos gynėjai? apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Dalius apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje daugėja vandens gertuvių
  • Seimo kancleriu siūlomas prof. M. Gelbūda
  • Ekonomikos gaivinimo planui liko 11 dienų
  • Lietuvos paštas tikisi atgauti pasitikėjimą

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 938; komentarų: 16
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 513; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 440; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 298; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 291; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 19
0
Statybos | am.lt nuotr.

Nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos švietimo, parengtų rekomendacijų, inspekcinės veiklos, vis dar pasitaiko, kad žmonės žūsta statybose. Viso to būtų...

Skaityti toliau

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

by Ditė Česėkaitė
2021 04 18
0
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui

Praėjusiais metais didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – oro kokybė buvo geresnė, palyginti su 2019-aisiais. Sumažėjo kietųjų dalelių KD10...

Skaityti toliau

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

by Ditė Česėkaitė
2021 04 18
0
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“

Lietuvoje vykdyti eksperimentiniai projektai Platelių ežere ir Kuršių mariose parodė, kad ant įrengtų auginimo sistemų dvigeldžiai moliuskai sėkmingai įsikuria ir...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Išties apie KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai
  • SB apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Kur pasidėjo vyrai - Lietuvos gynėjai? apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Dalius apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • kestutis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
Kitas straipsnis
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai